Virtuvė

Laukinės mėsos vartojimo įtaka sveikatai ir ligų prevencijai0

Nuotrauka: iš archyvo

Žvėriena laikoma sveikesne alternatyva pramoniniu būdu auginamai mėsai, nes ji liesesnė, joje gausiau maistinių medžiagų, užauginta be antibiotikų ar hormonų. Tyrimai rodo, kad reguliarus žvėrienos vartojimas gali sumažinti riziką susirgti įvairiomis ligomis, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, cukrinį diabetą, vėžį, nutukimą ir net Alzheimerio ligą.

1. Mažesnė (25–40 proc.) širdies ir kraujagyslių ligų rizika
Tyrimai rodo, kad per didelis sočiųjų riebalų ir transriebalų vartojimas padidina širdies ligų riziką. Laukinė mėsa turi mažiau riebalų ir cholesterino nei pramoniniu būdu auginta mėsa.
• Mažiau sočiųjų riebalų. Laukinėje mėsoje yra 30–60 proc. mažiau sočiųjų riebalų nei pramoniniu būdu augintoje jautienoje ar kiaulienoje.
• Omega-3 riebalų rūgščių pusiausvyra. Laukiniai gyvūnai minta žole, augalais ir vabzdžiais, todėl jų mėsoje daugiau omega-3 riebalų rūgščių, kurios mažina uždegi-mus, kraujospūdį ir „blogojo“ cholesterolio (MTL) kiekį.
• Mikroelementai širdžiai. Laukinėje mėsoje gausu kalio, magnio ir vitamino B12, pa-dedančių reguliuoti širdies ritmą ir kraujagyslių elastingumą.
• Sumažėjusi infarkto ir insulto rizika. Žmonių, vartojančių liesą mėsą (taip pat ir žvė-rieną), rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis yra 25–40 proc. mažesnė (JK tyri-mai).

2. Mažesnė (20–35 proc.) II tipo cukrinio diabeto rizika
Pramoniniu būdu užauginta mėsa, ypač perdirbti produktai (dešros, šoninė, dešrelės), turi daug sočiųjų riebalų ir nitratų, kurie didina atsparumą insulinui. Laukinė mėsa yra liesesnė ir turi daugiau biologiškai aktyvių baltymų.
• Žemas glikemijos indeksas. Laukinė mėsa nesukelia staigaus cukraus šuolio kraujyje, padeda stabilizuoti insulino reakciją.
• Vitaminas B12 ir cinkas. Padeda gerinti medžiagų apykaitą, svarbią diabeto prevenci-jai.
• Mažesnis uždegimo pavojus. Per didelis sočiųjų riebalų kiekis didina lėtinį uždegimą, siejamą su diabeto išsivystymu.
Žmonės, kurie vengia perdirbtos mėsos ir ją keičia žvėriena, sumažina riziką susirgti diabetu 20–30 proc.

3. Mažesnė (15–30 proc.) vėžio rizika
Pasaulio sveikatos organizacija klasifikuoja perdirbtą raudoną mėsą kaip kancerogeninę, galinčią sukelti gaubtinės žarnos, kasos ir prostatos vėžį. Pramoninė mėsa dažnai turi hormonų, antibiotikų ir kancerogeninių junginių (nitrozaminų, heterociklinių aminų).
Žvėriena išsiskiria keliais priešvėžiniais veiksniais:
• Be antibiotikų ir hormonų.
• Daug antioksidantų. Daugiau seleno, cinko ir B grupės vitaminų, mažinančių oksida-cinį stresą ir DNR pažeidimus.
• Mažiau sočiųjų riebalų.
Pasaulinis vėžio tyrimų fondas nurodo, kad pakeitus perdirbtą mėsą žvėriena, vėžio rizika gali sumažėti 15–30 proc.

4. Mažesnė (15–30 proc.) nutukimo ir metabolinio sindromo rizika
Nutukimas – vienas pagrindinių rizikos veiksnių išsivystyti širdies ligoms, diabetui ir vėžiui. Pramoniniu būdu užaugintoje mėsoje daug kalorijų ir riebalų, o žvėriena padeda geriau kontroliuoti svorį.
• Daug baltymų, mažai riebalų. Baltymai suteikia ilgalaikį sotumo jausmą.
• Termogeninis efektas. Liesai mėsai virškinti reikia daugiau energijos, todėl skatinama medžiagų apykaita.
• Mažiau kalorijų. Laukinėje mėsoje yra 20–50 proc. mažiau kalorijų nei jautienoje ar kiaulienoje.
Tyrimai rodo, kad žvėrienos vartojimas padeda sumažinti nutukimo ir metabolinio sindromo riziką 20–35 proc. (American Journal of Clinical Nutrition).

Susiję straipsniai

5. Mažesnė (iki 40 proc.) Alzheimerio ligos rizika
Naujausi tyrimai rodo, kad reguliarus žvėrienos vartojimas gali sumažinti Alzheimerio riziką iki 40 proc. Šį poveikį lemia šios savybės:
• Daug omega-3 riebalų rūgščių, ypač DHA, būtinų smegenų ląstelėms.
• Aukštas B12 ir folio rūgšties, reikalingų nervų sistemai ir kognityvinėms funkcijoms palaikyti, kiekis.
• Selenas ir cinkas, padedantys mažinti oksidacinį stresą ir uždegimą – pagrindinius Alzheimerio rizikos veiksnius.
Įdomu! Žmonėms, turintiems žemą B12 lygį, demencijos rizika padidėja iki 4 kartų.
Išvados
Žvėriena gali būti sveika alternatyva pramoniniu būdu auginamai mėsai, nes ji mažina širdies, diabeto, vėžio, nutukimo ir neurologinių ligų riziką. Ji liesesnė, turi daugiau omega-3 riebalų rūgščių, vitaminų ir mineralų, užtat neturi antibiotikų ar hormonų. Reguliariai keičiant perdirbtą ir pramoninę mėsą natūraliai užaugusia laukine mėsa, galima pagerinti sveikatą ir sumažinti lėtinių ligų riziką.
Nauda sveikatai:
• Širdies ligų rizika ↓ 25–40 proc.
• Diabeto rizika ↓ 20–35 proc.
• Vėžio rizika ↓ 15–30 proc.
• Nutukimo rizika ↓ 20–35 proc.
• Alzheimerio ligos rizika ↓ iki 40 proc.

!PRENUMERUOKITE žurnalą!

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.