
Gamtoje nieko nėra vien balta ir juoda, taip pat nieko nėra perteklinio, nes kiekvienas augalas ir organizmas turi savo vietą ir savo reikšmę, nors mums, žmonėms, tai ne visada gali atrodyti logiška. Bandydami išspręsti gamtos sukeltą problemą, dažniausiai sukuriame naujų, anksčiau nenumatytų problemų.
Vienas paprastas pavyzdys: pasiutligės, kuri yra natūralus lapių ir usūrinių šunų populiacijos kontrolės mechanizmas, išnaikinimas sukelia nenumatytų pasekmių – pernelyg išauga lapių ir usūrinių šunų skaičius, o tai paveikia paukščių, kiškių ir net elnių populiacijas bei sukelia kitas epidemijas, pavyzdžiui, sparčiai plinta niežai, kuriais serga lūšys, vilkai, šernai bei naminiai gyvūnai. Pasiutligė yra baisi ir 100 proc. mirtina liga, ir gerai, kad pavyko ją įveikti, tačiau daugelis medžiotojų pasakoja apie pastebėtus gamtos procesų pokyčius. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad žmogus nėra atskirtas nuo gamtos procesų, mes esame jų dalis ir galime daryti jiems įtaką. Keičiantis kraštovaizdžiui, besivystant žemdirbystei, susiduriame su kitomis problemomis – netikėtu ir sunkiai kontroliuojamu kanopinių žvėrių populiacijos augimu ir atitinkamai išaugusia žala. Be to (apie tai jau rašėme ir kalbėjome anksčiau), žmogaus veiksmai, tyčiniai ar netyčiniai, gali sukelti nenuspėjamų pasekmių. Pavyzdžiui, rapsų pasėliai kelia papildomą žalos riziką šalia esantiems jaunuolynams, nes elniams priėdus sultingo pašaro reikia skaidulų, kurias teikia medelių žievė.
Varom kartu į testo medžioklę su Thermion 2 LRF XL60!
Bet šįkart kalba ne apie tai, o apie pernai Švedijoje atliktą tyrimą šernų maitinimosi vietose: „Kaip šernų populiacijos veikia vietinius kraštovaizdžius ir ekosistemas“. Šiame tyrime Evelina Augustsson kalba apie teigiamą ir neigiamą šernų poveikį aplinkai. Taip taip! Kad ir kaip daugeliui galėtų atrodyti keista, šernai daro ir labai gerą darbą gamtos procesuose, nors ūkininkai tuo toli gražu nebus sužavėti.
Daugelis ūkininkų susiduria su problemomis, kurių sukelia šernų rausimasis laukuose ir pievose. Vis dėlto naujas Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto tyrimas rodo, kad šernai gali būti naudingi gerinant miško sveikatą. Čia rausimasis tampa vertinga ekologine priemone, dėl kurios augalai gali lengviau įsišaknyti ir taip skatinamas biologinės įvairovės didėjimas.
Griežtai tvarkomuose miškuose, kuriuose medžiai yra vienodo amžiaus ir rūšies, dažnai trūksta daugiau augalų, kurie paprastai mėgsta augti natūraliuose miškuose. Laikui bėgant tai taip pat reiškia, kad šios vietos nėra tinkamos daugeliui gyvūnų rūšių. Čia šernai gali labai prisidėti.
„Šernai tampa ekosistemų inžinieriais. Rausdami dirvožemį jie suteikia galimybę augti daugeliui augalų, kurie kitu atveju negalėtų įsišaknyti. „Tai sukuria daug teigiamų biologinių pasekmių miškuose, kurie paprastai yra menkos gamtinės vertės“, – aiškina E. Augustsson, kurios disertacija yra šio atradimo pagrindas.
Atlikdama tyrimą E. Augustsson uždėjo šernams GPS antkaklius jų maitinimosi vietose Švedijos agrikultūros mokslų universiteto (SLU) Grimsö tyrimų stotyje, esančioje Ridarhytano (šved. Riddarhyttan) miestelyje, Vestmanlando apskrityje, kad galėtų stebėti, kaip jie juda kraštovaizdžiu. Prie šių maitinimosi vietų ji taip pat inventorizavo augalus siekdama ištirti, kaip šernai veikia aplinką. Jų rausimasis suardo maistines medžiagas dirvožemyje ir atidengia dirvožemį, kur gali augti silpnesnio konkurencingumo augalai.
„Šernai padidino kraujagyslinių augalų įvairovę ir pakeitė rūšinę sudėtį. Jie ypač skatino vienmečių rūšių, kurios priklauso nuo trikdymo, ir tų, kurių sėklos gali ilgai išlikti dirvožemyje laukdamos tinkamo momento, augimą“, – sako E. Augustsson.
Įvairesnė flora naudinga vabzdžiams ir žinduoliams, kurie minta augalais. Tačiau kitiems tai gali sukurti nepalankias sąlygas. E. Augustsson tyrimai rodo, kad augalai, kurie nepriklauso nuo apdulkinimo, turi naudos iš rausimosi, o tai savo ruožtu gali neigiamai paveikti apdulkinančius vabzdžius.
„Tai kompleksinis klausimas ir jis gali skirtis skirtingose vietose. Tačiau aišku, kad šernai gali būti vertingi ekologiniu požiūriu. Jie daro teigiamą poveikį florai, o tai ypač svarbu intensyviai tvarkomuose mažos gamtinės vertės ir mažai natūraliai trikdomuose miško kraštovaizdžiuose“, – sako E. Augustsson.
Šernai ir elniai
E. Augustsson taip pat tyrinėjo ir elnių bei šernų sąveiką, kai gyvūnai susitinka šėrimo vietose. Tyrimas pagrįstas unikaliomis sąlygomis Grimsö tyrimų stotyje. Elnių populiacija buvo stebima nuo 1970-ųjų, o šernai čia sugrįžo pastaraisiais metais; pirmasis šernas šioje teritorijoje buvo pastebėtas 2006 m., ir tai sudarė sąlygas natūraliam eksperimentui. Elniai ir šernai susitinka tiek šernams, tiek elniams skirtose šėrimo vietose. Tyrimo metu nustatyta, kad elniai vengia šėrimo vietų, jei jose tam tikru metu yra daug šernų. Jie taip pat renkasi maitinimosi vietas, kuriose šernai nėra tokie aktyvūs.
„Mūsų tyrime apžvelgiamos šėrimo vietos, o tai, žinoma, yra dirbtinė situacija. Tačiau tai rodo, kad elniai gali keisti savo elgesį konkuruodami su šernais dėl bendrų išteklių. Taip gali nutikti ir su kitais ėdamais kraštovaizdžio ištekliais, kurie domina abi rūšis“, – sako E. Augustsson.
Atliekant konkretų tyrimą elnių pašaras naudojamas siekiant padidinti jų išgyvenimo galimybes žiemą, o šernai šeriami siekiant užkirsti kelią jų susidomėjimui vertinga žemės ūkio paskirties žeme. Šis metodas prieštaringas, o E. Augustsson tyrimas rodo, kad yra abejonių dėl jo veiksmingumo, nes jis gali sutelkti šernus kraštovaizdyje ir lokaliai sustiprinti jų poveikį ekosistemai.
„Šėrimo vietų kaip tvarkymo metodo naudojimas turėtų būti naudojamas atsargiai. Mano tyrimas nepateikė įrodymų, kad tai veikia, tačiau kitur situacija gali skirtis“, – sako mokslininkė.
Afrikinis kiaulių maras
E. Augustsson disertacijos rezultatai jau panaudoti kalbant apie afrikinio kiaulių maro protrūkį Vestmanlando apskrityje. Teritorija, kuri dabar paskelbta neužkrėsta, yra netoli universiteto Grimsö tyrimų stoties.
„Ištyriau, kokio dydžio yra šernų buveinės teritorijoje, panašioje į paveiktą zoną. Šie vertinimai buvo labai svarbūs vertinant, kaip greitai galėtų išplisti afrikinis kiaulių maras. Ateityje kilus protrūkiams gali praversti ir laukinių kiaulių buveinių tyrimai“, – sako mokslininkė.
Pagrindinė šio tyrimo išvada yra ta, kad šernų elgsena aplinkoje labai priklauso nuo konteksto ir smarkiai keičiasi priklausomai nuo kraštovaizdžio ir vietos sąlygų.
Naujausias žurnalo numeris jau čia!

!PRENUMERUOKITE žurnalą!
