Ši istorija prasidėjo pernai, kai Valkos rajone nustatyta, kad du jauni lokiai pamėgo turistų lankomas vietas, rausiasi po šiukšlines ir nebijo artintis prie žmonių. Kelis kartus abu meškinai lankėsi vienkiemiuose, ėdė vaisius nuo medžių, apieškojo kiemus ir šiukšlių konteinerius, net bandė įsilaužti į namus.
Tada Estijos medžiotojų sąjungos vadovas Tõnis Kortsas nurodė, kad tokioje situacijoje reikia nedelsiant išduoti probleminių meškų medžioklės leidimą, nes šie plėšrūnai yra itin pavojingi ir toks elgesys yra tik pradžia. Vis dėlto Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, šis sprendimas negali būti įgyvendintas, nes, skirtingai nuo Estijos, meškos nėra medžiojamųjų gyvūnų sąraše. Po ilgų diskusijų abu jauni lokiai buvo rasti, užmigdyti ir perkelti. Netrukus prasidėjo šalčiai ir jie kažkur užmigo žiemos miego.
Dabar meškinai pabudo, kiekvienas savo Latvijos dalyje. Kovo pabaigoje vienas iš jų pasirodė prie plento Gulbenės savivaldybėje. Kad tai vienas iš perkeltų lokių, rodo įsagas gyvūno ausyje. Pagal jau turimą patirtį, po žiemos miego išbadėjęs meškinas ėjo ieškoti maisto arčiau civilizacijos ir žmonių. Prie plento jis susilaukė didžiulio pravažiuojančiųjų dėmesio. Žmonės šėrė jį morkomis, obuoliais, saldumynais.
Rudieji lokiai Lietuvoje
Liudytojas pasakoja, kad vakarais pavieniai „entuziastai“ net vežė krepšius ir dėžes maisto. Taigi, žvėris kelias dienas buvo maitinamas toje pačioje vietoje. Lokys ėjo vis arčiau automobilių, o žmonės vis drąsėjo ir skubėjo su plėšrūnu fotografuotis, neretai su vaikais rankose, nesuvokdami kylančio pavojaus ir nepaisydami įstaigų rekomendacijų.
Visa tai sukėlė rūpestį dėl visuomenės, eismo dalyvių ir vietos gyventojų saugumo. Specialistai aiškina, kad meška iš pirmo karto pripranta ir jos jokiu būdu negalima niekuo šerti. Pašertos meškos yra pavojingiausios. Kadangi Latvijoje šie gyvūnai nemedžiojami, jie neturi natūralios žmogaus baimės, todėl toks pripratinimas gali baigtis labai blogai.
Įvertinusi Gulbenės lokio atvejį, Latvijos aplinkosaugos valdyba priėmė sprendimą jį užmigdyti.
Liudininkų vaizdo įrašų pasirinkimas
„Deja, šio lokio likimą nusprendė tie žmonės, kurie, nepaisydami specialistų įspėjimų ir rekomendacijų bei keldami grėsmę savo ir kitų žmonių sveikatai bei saugumui, vežė jam morkų, obuolių, net bulvių traškučių ir saldainių. Lokys buvo situacijos įkaitas. Mane nemaloniai nustebino, kad buvo netgi tokių, kurie tyčia provokavo lokį agresyviai elgtis. Ir kartu labai liūdna, nes žinau, kiek daug darbo įdėjo kolegos, nevyriausybinės organizacijos, kitos įstaigos, kad suteiktų gyvūnui galimybę prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje. Deja, dalis Latvijos visuomenės trumparegiškai pasirinko pigų populiarumą socialiniuose tinkluose, pamiršdami, kad už pripratintus gyvūnus reikia ir prisiimti atsakomybę. Pašerta meška yra prijaukinta meška! Vis dėlto nė vienas iš maitintojų prisiimti atsakomybės nei nori, nei gali“, – griežtai situaciją komentavo Latvijos aplinkosaugos valdybos Aplinkosaugos departamento direktorė Gita Struodė.
Deja, dėl neapgalvotai žmonių pradėto šėrimo lokys prarado bet kokius laukinio gyvūno išgyvenimo įgūdžius, jis nebijojo žmonių ir jų keliamo triukšmo, automobilių. Taip kilo tiesioginė grėsmė visuomenės saugumui – lokys galėjo sukelti eismo įvykį ar žmogaus veiksmų išprovokuotas eiti ieškoti maisto ne tik vienkiemiuose, bet ir tankesnėje gyvenvietėse, kur būtų neišvengiamai susitikęs su pažeidžiamesne visuomenės dalimi – vaikais ir seneliais.
Biologinės įvairovės stebėjimo duomenys rodo, kad per keletą pastarųjų metų meškų gausėja visose Baltijos populiacijose, vadinasi, daugiau meškų ateina į Latviją ir dalis jų lieka čia gyventi. Seniau pagrindinė priežastis meškoms mažėti ir nykti buvo medžioklė. Kadangi dabar Latvijoje jų medžioti neleidžiama, o Estijoje prie sienos medžioklė ribota, meškų populiacija atsinaujina. Remiantis dabartiniais stebėjimų duomenimis, Latvijoje laisvėje sutikta jau apie 60 meškų.
Norite nusipirkti žurnalą internetu arba jį užsiprenumeruoti?
