Afrikinio kiaulių maro problema yra globali ir jau seniai peržengusi pavienių regionų ar atskirų valstybių ribas. Net ir šalyse, kuriose virusas ilgą laiką nebuvo nustatomas laukinėje faunoje, situacija gali pasikeisti staiga. To pavyzdys yra Ispanija, kur liga šernuose nebuvo fiksuojama nuo 1995 metų, tačiau 2025 metais vėl patvirtinta. Lietuvoje afrikinio kiaulių maro atvejų skaičius šernų populiacijoje nuosekliai auga, didindamas riziką ligai plisti tiek laukinėje faunoje, tiek kiaulių ūkiuose.
Lietuvos vyriausiasis veterinaras Vaidotas Kiudulas pabrėžė, kad situacija šalyje išlieka sudėtinga ir kelianti rimtą susirūpinimą. Jo teigimu, 2024 metais šernų populiacijoje buvo patvirtinta daugiau kaip 560 afrikinio kiaulių maro atvejų, o 2025 metais jų skaičius jau viršijo 791. Šernų populiacijos valdymas išlieka viena svarbiausių ligos kontrolės priemonių, tačiau kartu tai ir didelis praktinis iššūkis. Vis dėlto, radus efektyvius sprendimus, būtų galima sumažinti viruso patekimo į kiaulių ūkius riziką.
Ši situacija buvo detaliai aptarta sausio 12 dieną Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos suburtos darbo grupės posėdyje. Jo metu pristatyta aktuali afrikinio kiaulių maro padėtis Lietuvoje ir Europos Sąjungoje bei svarstyti Žemės ūkio ministerijos pateikti pasiūlymai dėl ligos valdymo priemonių tobulinimo. Diskusijų metu akcentuota, kad Lietuva jau daugelį metų susiduria su afrikinio kiaulių maro situacija kaip su endemine liga, todėl būtina peržiūrėti iki šiol taikytas priemones ir jas pritaikyti prie realios epidemiologinės situacijos.
Susitikimo dalyviai pabrėžė šernų populiacijos reguliavimo svarbą ir praktinius iššūkius, su kuriais susiduria medžiotojai, siekdami laikytis galiojančių reikalavimų medžioklės metu. Ypatingas dėmesys skirtas biologiniam saugumui ir būtinybei užtikrinti, kad bet kokios taikomos priemonės nepadidintų afrikinio kiaulių maro plitimo rizikos. Taip pat buvo siūloma peržiūrėti šernų viliojimo ir šėrimo reglamentavimą, įvertinti taikomos stebėsenos efektyvumą, daugiau dėmesio skirti pasyviai stebėsenai ir stiprinti šernų gaišenų surinkimo bei saugaus tvarkymo sistemą.
Šias temas, kurios buvo aptartos darbo grupės posėdyje, viešai atskleidė ir medžiotojų bendruomenė. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija atkreipė dėmesį, kad afrikinio kiaulių maro valdymas neatsiejamas nuo realių sąlygų medžioklės plotuose ir praktinių sprendimų, leidžiančių efektyviau reguliuoti šernų populiaciją. LMŽD pateiktais duomenimis, 2025 metais Lietuvoje nustatyta 1 266 afrikinio kiaulių maro atvejai šernams maždaug 800 vietovių ir 9 atvejai naminėse kiaulėse, įskaitant ir komercinius ūkius, kuriuose buvo sunaikinta daugiau kaip 20 tūkstančių gyvulių. 2026 metų pradžia taip pat kelia nerimą, nes jau fiksuota daugiau kaip 70 atvejų laukinėje faunoje.
Medžiotojų organizacija akcentuoja, kad nuo 2014 metų Lietuvoje stebima nuolatinė afrikinio kiaulių maro plitimo tendencija šernų populiacijoje, o ligos sezoniškumas skiriasi priklausomai nuo laikomų gyvūnų. Naminėse kiaulėse didžiausia rizika fiksuojama vasaros pabaigoje ir rudenį, tuo tarpu šernų populiacijoje – žiemą ir ankstyvą pavasarį. LMŽD taip pat primena, kad afrikinis kiaulių maras yra globali problema, galinti atsinaujinti net ir po ilgo laikotarpio be ligos atvejų.
Atsižvelgdama į tai, LMŽD posėdžio metu iškėlė klausimus, kurie buvo aptarti darbo grupėje, ir pasiūlė sprendimus, galinčius palengvinti medžiotojų darbą bei prisidėti prie efektyvesnio populiacijos reguliavimo. Tarp jų – šernų šėrimo ir viliojimo taisyklių peržiūra, kiekybinių ribojimų atsisakymo galimybė, didesnis dėmesys šernų gaišenų surinkimui bei biologinio saugumo užtikrinimui. Taip pat diskutuota apie papildomas priemones tais atvejais, kai įprastais būdais nepavyksta pasiekti šernų populiacijos mažinimo tikslų, ir apie šernų laikymo klausimą medžioklinių šunų mokymui, nors sprendimai šioje srityje dar nėra priimti ir vertinamos galimos rizikos bei kitų šalių patirtis.
Latvijoje panašus sprendimas jau priimtas
Kaimyninėje valstybėje sprendimas jau yra priimtas. Latvijoje 2026 m. sausio 6 d. įsigaliojo laikinas reguliavimo pakeitimas, kuriuo sušvelninti šernų viliojimo ir šėrimo reikalavimai. Šis sprendimas priimtas ribotam laikotarpiui, siekiant praktiškai įvertinti, ar lankstesnės priemonės padės medžiotojams efektyviau mažinti šernų populiaciją ir taip prisidėti prie afrikinio kiaulių maro plitimo ribojimo.
Laikino reguliavimo esmė – sudaryti realesnes sąlygas intensyvesnei šernų medžioklei, kartu išlaikant aiškius kontrolės ir biologinio saugumo reikalavimus. Šiuo sprendimu siekiama ne tik palengvinti medžiotojų darbą, bet ir gauti objektyvius duomenis apie tokios priemonės poveikį ligos paplitimui laukinėje populiacijoje. Gautais rezultatais ateityje bus grindžiami tolesni sprendimai dėl šernų šėrimo ir viliojimo reglamentavimo.
VMVT Darbo grupės diskusijų pabaigoje buvo sutarta optimizuoti afrikinio kiaulių maro stebėseną, labiau akcentuojant pasyvią stebėseną ir šernų gaišenų tvarkymą, taip pat rekomenduoti Aplinkos ministerijai peržiūrėti galiojančius šernų šėrimo reikalavimus. Nuspręsta tęsti diskusijas dėl šernų laikymo medžioklinių šunų mokymui, sprendimus priimant atsakingai ir įvertinus biologinio saugumo rizikas.
VMVT pabrėžia, kad galutiniai sprendimai dėl afrikinio kiaulių maro valdymo priemonių bus priimami tik įvertinus mokslinius duomenis, rizikas ir kitų šalių praktiką. Tolesnis darbas bus vykdomas glaudžiai bendradarbiaujant su Žemės ūkio ministerija, medžiotojų bendruomene ir kiaulių laikytojais, išlaikant aiškų tikslą – sumažinti ligos plitimą ir jos keliamą grėsmę tiek laukinei faunai, tiek ūkiams.
