Patirtis

Laimikio pėdsakais. Kas daro įtaką gyvūnų aktyvumui?0

Nuotrauka: John Royle, unsplash.com

Kad paaiškintų tai, kas nesuprantama, žmogaus prigimtis liepia ieškoti dėsningumų. Kuo pasikliauname prognozuodami gyvūnų aktyvumą ir medžioklės baigtį – aklomis spėlionėmis, kurias grindžiame vien prielaidomis, metų metus kauptais stebėjimais ar vis dėlto tikėjimu?

Medžiotojai kalba

● Raimondas: „Pastebėjau, kad per pilnatį, kai šviesiau, šernai prie šėryklos ateina vėliau. Aišku, to negalima priimti kaip absoliučios teorijos.“

● Eugenijus: „Pagal mano pastebėjimus, per jaunatį gyvūnai drąsiau eina vakarop, o per delčią – prieš auštant. Per pilnatį šernai labai atsargūs – girdisi, kaip vaikšto prie palaukės, bet neišeina.“

● Jonas: „Iš tiesų nesu stebėjęs kitų Mėnulio fazių poveikio, bet per pilnatį ateina labai vėlai. Turbūt dėl šviesos – gyvūnai žino, kad yra pastebimesni. Manau, svarbūs ir oro sąlygų pokyčiai – jeigu kurį laiką orai nesikeičia, tai gyvūnai elgiasi drąsiau ir vaikšto dažniau. Vos tik įvyksta ryškesni pokyčiai (pasninga, kyla stiprus vėjas, ilgesnį laiką lyja ar pan.), gyvūnų aktyvumas sumažėja. Esu sumedžiojęs šerną ir elnią stipriai pučiant vėjui su lietumi ir sniegu, todėl, manau, netiesa, kad prastu oru gyvūnai yra neaktyvūs.“

● Arūnas: „Pastaruoju metu stebėjimai rodo, kad viską lemia populiacijos tankis, bet aktyvumas pagerėja esant nesmarkiam vėjui. Visiškas štilis, stiprus vėjas ir pilnatis padaro šernus itin baikščius. Per pilnatį ir giedru oru jie išeina labai vėlai ir ėda visą naktį.“

● Ričardas: „Mėnulio fazės labiau turi įtakos gyvūno aktyvumo laikui, t. y. kada ji būna ryškesnė – vakare ar vėlai naktį, bet ne aktyvumui apskritai.“

● Dainius: „Kiek esu pastebėjęs, rasti gyvūnų buvimo vietą galima bet kokiomis sąlygomis. Tik kartais jie būna atsargūs ir neatsiskleidžia, o kitą kartą lengvai pastebimi atvirose vietose. Vis dėlto svarbiausia sąlyga, manau, yra prieinamas maistas, nes gamtoje viskas sukasi aplink jį. Ir žolė auga gerame dirvožemyje, ir gyvūnai būna ten, kur geras maistas (javai, kukurūzai, atžalynai, šėryklos). Žvėrys gamtoje niekada nejuda chaotiškai, kaip pasitaiko. Jie juda su vienu tikslu – paėsti. Visos rūšys. Žiemą geriausi spąstininko draugai ir padėjėjai yra šaltis, sniegas ir badas.“

Nuotrauka: Amanda Panda, unsplash.com

Mėnulio fazės

Mėnulio skersmuo yra maždaug 3500 km, jis nuolat sukasi aplink Žemę. Aplink savo ašį jis apsisuka per 27,3 dienos, ir kiekviena Mėnulio fazė kartojasi kas 29,5 dienos. Mums matoma tik viena Mėnulio pusė – ta, kuri atsisukusi į Žemę, o Mėnulio išvaizda priklauso nuo pusės, kurią tuo metu apšviečia Saulė. Yra keturios Mėnulio fazės:

● 1 fazė – jaunatis. Mėnulis yra tarp Žemės ir Saulės, apšviesta jo kita pusė.
● 2 fazė – priešpilnis. Saulė apšviečia dešiniąją Mėnulio pusę.
● 3 fazė – pilnatis. Mėnulis yra kitapus Žemės, Saulė visiškai apšviečia į Žemę atsuktą pusę.
● 4 fazė – delčia. Saulė apšviečia kairiąją Mėnulio pusę.

Nuomonių apie gyvūnų aktyvumą veikiant Mėnulio fazėms yra daug, jos neretai skiriasi, trūksta ir plačių, moksliškai pagrįstų tyrimų, kurie visiškai patvirtintų kurį nors teiginį. Vis dėlto iš daugelio medžiotojų pastebėjimų matyti tam tikros tendencijos – su pilnatimi, kai naktys tampa šviesesnės, gyvūnai tampa atsargesni ir atvirose vietose pasirodo vėliau.

Kad geriau suprastume Mėnulio fazių įtaką, galime paanalizuoti miško kamerų duomenis, pastebėjimus apibendrindami lentelėje, kaip tai padarė latvių medžiotojas Kristapas Blūmas. Savo tiriamajame darbe jis susitelkė būtent į šį klausimą, praktiškai patikrindamas įvairiuose šaltiniuose minimas prielaidas.

Tyrimo autorius rašo: „Tyrimo medžiagai rinkti naudota kamera Uovision UM565-3G. Nuo 2018 m. sausio 1 d. iki gruodžio 12 d. ji buvo įrengta prie druskos laižyklos, palaukėje esančioje šėrykloje. Tyrinėjant nuo 2018 m. sausio iki gruodžio padaryta 5400 nuotraukų, kuriose matomi dvylikos rūšių gyvūnai įvairiomis paros valandomis. Apibendrinus elnių ir stirnų aktyvumą pagal Mėnulio fazes, matyti, kad stirnos prie laižyklos daugiausia pasirodo nuo 19 iki 6 val., o elniai – nuo 22 iki 4 valandos.

Elniai pasirodo vėlai po saulėlydžio ir anksti prieš saulėtekį, jie renkasi tamsesnes paros valandas. Stirnos prie druskos laižyklų paprastai pasirodo prieš pat saulėlydį ir šiek tiek po saulėtekio. Per rują ir augant ragams stirnos prie laižyklos ateina daug dažniau. Pagal lentelės duomenis sunku nustatyti Mėnulio fazių poveikį žvėrių aktyvumui prie druskos laižyklų. Darau išvadą, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų aktyvumą prie laižyklos daug labiau lemia kiti veiksniai negu Mėnulio fazės.“

Vėjas

Kitaip nei Mėnulio fazės, vėjas yra pagrįstesnis ir suprantamesnis argumentas renkantis medžioklės vietą ir rūšį. Žinant, kad dauguma žvėrių pavojui nustatyti naudojasi uosle, vėjas gali tapti ir geriausiu medžiotojo draugu, ir priešu.

Įdomi yra lapių medžioklė viliojant – joje vėjas turi lemiamą svarbą. Eidama prie jauko lapė visada stengsis įeiti į vėją, kad suuostų potencialų grobį, o jeigu tykojimo vieta bus įrengta netinkamai, lapė medžiotoją suuos jau iš labai toli ir dings be pėdsakų. Priešingu atveju ją įmanoma prisivilioti net iki penkių metrų atstumu.

Ir žąsų medžioklėje svarbi vėjo kryptis, nes, anot patyrusių žąsų medžiotojų, šie paukščiai skrisdami į laukus maitintis tupiasi prieš vėją. Medžiojant šiuose maitinimosi laukuose, žąsų jaukus geriau išdėlioti V forma, kurios centre būtų patys medžiotojai, o kampas nurodytų vėjo kryptį.

Nuotrauka: Zdanek Machacek, unsplash.com

Apie vėjo reikšmę per medžioklę su varovais 1943 m.

„Ir medžioklės laikas yra labai svarbus, renkantis tinkamą medžioklės planą. Svarbiausią vaidmenį atlieka vėjas, nes gerai žinome, kokia gera yra žvėrių uoslė, ir savaime suprantama, kad prieš vėją medžiojamąjį gyvūną labai retai kada pavyks atginti prie medžiotojų. Stebėdami vėjo kryptį, nepamirškite, kad aukšto miško pakraštyje vėjas vis keičiasi, kaip matyti pridėtame brėžinyje, ir dar gana toli nuo pamiškės oro srautas gali turėti priešingą kryptį negu apskritai.

Tokiais atvejais medžiotojas turi stovėti arba bent 50 žingsnių giliau miške, arba tokiu pat atstumu nuo miško, jeigu ten yra kur pasislėpti ir yra šansų gyvūną išvaryti į lauką. Jeigu vėjo kryptis verstų gyvūną varyti į tokią pusę, kur gyvūnai eiti nelinkę ir kur nėra jų takų, tada vėjo krypties galima nepaisyti. Kvartale vėjo pusėje rekomenduojama medžiotojams stovėti ant pakylų, net ant malkų rietuvės ar aukštesnių kelmų.“

Apie medžioklę sėlinant, 1999 m. pastebėjimai

„Per medžioklę sėlinant reikia labiausiai gerbti žvėries uoslę ir klausą, todėl medžiotojai turi judėti prieš vėją ar bent šonu. Sėkmingiausia medžioklė sėlinant būna giedru oru po kelių lietingų dienų. Jeigu vakare ar naktį buvo stipri perkūnija, bet oras pragiedrėjo prieš auštant, tai medžioklė sėlinant gali būti itin sėkminga, nes žvėrims nepatinka nuo medžių šakų dar ilgai po lietaus lašantis vanduo, todėl jie juda į proskynas ir kitas atviresnes vietas, kur saulė džiovina kailį.“

Išvados

Veiksnių, kurie gali turėti potencialią įtaką medžiojamųjų gyvūnų judėjimui, taigi ir medžioklės sėkmei, yra itin daug. Jie gali būti iš anksto numatomi ir nusakomi, pavyzdžiui, vėjo kryptis, tad kartais galime pakreipti situaciją savo labui, bet yra ir daugybė veiksnių, kuriuos nuspėti ar paveikti sunku.

Kad ir triukšmingi grybautojai, kurie, aišku, būti miške turi tokią pačią teisę, tačiau mėgsta netikėtai išdygti netinkamiausiu metu. Gamtoje sunku, o gal net neįmanoma rasti dviejų identiškų, šalutinių sąlygų neveikiamų aplinkų, kuriose būtų galima daryti tyrimus ir neabejotinai nustatyti aiškų dėsningumą tarp gyvūnų judėjimo laiko ir konkrečių sąlygų. Todėl telieka eiti į gamtą, stebėti, ieškoti koreliacijų ir darytis išvadas patiems.

PRENUMERUOK Žurnalas Medžioklė arba ieškok spaudos prekybos vietose!

Žurnalo Medžioklė YOUTUBE KANALAS

Posted by Žurnalas Medžioklė on Trešdiena, 2021. gada 3. marts

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.