Aplinkos ministerija (AM) per šį, 2022–2023 metų, medžioklės sezoną leido sumedžioti 282 vilkus. AM duomenimis, iki š. m. gruodžio 5 d. sumedžiotas 161 vilkas. Daugiausia sumedžiota Ukmergės r. – 15 pilkių, Anykščių r. – 10, po 9 sumedžiota Vilniaus ir Kėdainių rajonuose. Vilkai medžiojami ir kitose Europos šalyse, ir ten ūkininkai dėl jų padaromos žalos patiria didžiulių nuostolių. Todėl Europos avių veisėjų asociacijos atstovai pagalbos kreipėsi net į Lietuvos avių augintojų asociaciją, prašydami palaikyti juos kovoje prieš vilkus ir vilkmylius. Priežastis paprasta – Berno konvencijos nuolatinis komitetas ignoravo Europos Parlamento (EP) priimtą rezoliuciją, kuria buvo siūloma Europos Sąjungos (ES) institucijoms imtis veiksmingesnio stambiųjų mėsėdžių populiacijos reguliavimo, ir atsisakė pakeisti vilkų apsaugos statusą. Situaciją, kurią kelia gyvulių laikytojų siaubas – vilkai, komentuoja Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas DAUKŠA:
„Lietuvoje tokiu pat metu pernai buvo sumedžiota 114 vilkų. Vertinant šiandien jau sumedžiotų vilkų skaičių ir jų medžiojimo trukmę, vilkų sumedžiojimo greitis šalyje kasmet didėja, ypač šiemet. Tai rodo augančią vilkų populiaciją.
Vilkai medžiojami nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d., išnaudojus nustatytą vilkų sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas nutraukiamas anksčiau. Išanalizavus vilkų sumedžiojimo statistinius duomenis matyti, kad vilkų sumedžiojimo limitas kasmet išnaudojamas gerokai anksčiau, nei nustatytas jų medžioklės sezono pabaigos terminas. Dažniausiai vilkų medžioklės sezonas baigiasi jau sausį.
Lietuvoje vilkų sumedžiojimo metinį limitą tvirtina aplinkos ministras, remdamasis Vilko apsaugos plane nustatytais principais. Kitose Europos šalyse vilkų ar kitų stambiųjų mėsėdžių metinę sumedžiojimo kvotą taip pat tvirtina valdžios institucijos, kurių sprendimams didelės neigiamos įtakos turi nepagrįstai griežtas ES teisinis reglamentavimas. Tad, kalbant apie stambiuosius mėsėdžius ir jų daromą žalą gyvulininkystei, panaši kritinė situacija yra visoje Europoje.
Ankstesni atskirų valstybių narių bandymai pačioms spręsti stambiųjų mėsėdžių populiacijos keliamas problemas nedavė norimų rezultatų. Todėl aštuonios šalys – Suomija, Švedija, Norvegija, Lietuva, Latvija, Estija, Danija ir Islandija – šiemet sudarė Šiaurės ir Baltijos šalių medžiotojus vienijančių organizacijų aljansą bendriems medžioklės reikalams spręsti ES lygiu. Pirmasis medžiotojų organizacijų aljanso tikslas ir buvo siekti stambiųjų mėsėdžių apsaugos statuso pakeitimo visoje ES.
Iki tol medžiotojų ir kitų suinteresuotų pusių klausimus, susijusius su didžiaisiais mėsėdžiais, sprendė ir joms atstovavo Europos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacija (FACE). Šiaurės aljanso šalys pareiškė, kad iškilo poreikis koordinuoti požiūrį į medžioklę. Todėl, atsižvelgdami į vis labiau neveikiančią ir netvarią padėtį, susijusią su stambiais mėsėdžiais, norime, kad ir toliau būtų teikiama pirmenybė darbui kuriant Europos koordinuotą strategiją, skirtą stambiųjų mėsėdžių populiacijai valdyti.
Toliau skaitykite straipsnį portale ukininkopatarejas.lt
PRENUMERUOKITE Žurnalą 2023 M.!
