Vilnius, 2025 m. liepos 2 d. – Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) kreipėsi į Valstybės kontrolę (VK), prašydamas atlikti auditą dėl kompensacijų, skirtų žuvininkystės verslui už gamtos išteklius žalojančių kormoranų padarytą žalą. Tai trečiadienį komitete patvirtino jo pirmininkas Kęstutis Mažeika, o siūlymui pritarė visi komiteto nariai. Informacijos šaltinis LRT.lt
„Prašome Valstybės kontrolę atlikti panaudotų lėšų už laukinių paukščių padarytą žalą auditą. Nežinome, kiek milijonų pinigų išmokėta, ir ar iš tiesų neviršija kitos vertės—ar tie pinigai galbūt galėtų būti skirti saugotinoms rūšims, o ne kompensacijoms dėl nekontroliuojamai daugėjančių kormoranų,“ – pareiškė K. Mažeika.
Komitetas taip pat prašo Vyriausybės įvertinti 2013 m. aplinkos ministro įsakymo įgyvendinimą, kuriuo buvo siekiama sumažinti kormoranų populiaciją iki 2 000 perinčių porų iki 2018 m. Šiuo metu ekspertai skaičiuoja, kad šių paukščių Lietuvoje yra apie 20 000.
Antroje posėdžio dalyje KRK pasiūlė aktyvesnes gamtosaugines priemones: prie Baltijos jūros palaikyti populaciją, o iki 5 km atstumu nuo žuvininkystės ūkių sustabdyti medžioklės kvotas dvejiems metams. Taip pat siūloma reguliuoti paukščių populiaciją šaldant jų kiaušinius.
Kas toliau?
Valstybės kontrolė turės įvertinti, kiek išmokų skirta verslui ir ar jos atitinka žalos mastą.
Vyriausybė – pateikti vertinimą, kaip vykdomas 2013 m. įsakymas ir ar jo tikslai realistiški bei pasiekti.
Komiteto pirmininkas įsitikinęs, kad dabartinės išmokos nekompensuoja verslui patirtų nuostolių, todėl būtina aiški ir skaidri patikra.
Tokiu būdu KRK siekia užtikrinti, kad valstybės skiriamos lėšos būtų tikslingos ir atitiktų realius aplinkosauginius tikslus failo įgyvendinimo laiku.
Kormoranų kolonijos viduje! Smarvė tokia, kad net kvapą užgniaužia! Medžiotojos dienoraštis #14
Kiek kormoranų yra Lietuvoje ir ką jie reiškia žuvininkystės ūkiams
Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovo Algirdo Klimavičiaus, šiuo metu Lietuvoje peri apie 7–8 tūkstančius kormoranų porų. Tai reiškia, kad vien perėjimo sezono metu šalyje gyvena apie 14–16 tūkstančių suaugusių paukščių. Be jų, papildomai fiksuojami jaunikliai, nelizdiniai paukščiai ir perinčių porų neturinčios būriai. Didelės šių paukščių kolonijos yra ir Karaliaučiaus srityje, kur jų skaičiuojama dešimtimis tūkstančių.
Kormoranai yra žuvimi mintantys paukščiai. Mokslininkų duomenimis, vienas kormoranas per dieną suvartoja apie 0,45 kilogramo žuvies. Jei Lietuvoje yra apie 15 tūkstančių suaugusių kormoranų, bendrai jie per dieną gali sunaudoti apie 6 750 kilogramų žuvies. Per mėnesį tai sudaro daugiau nei 200 tonų, o per pusmetį – apie 1 200 tonų. Toks suvartojimo mastas daro reikšmingą įtaką tiek natūraliems žuvų ištekliams, tiek žuvininkystės ūkių veiklai.
Dėl šios priežasties jau ne vienerius metus ūkininkai teikia prašymus kompensuoti kormoranų padarytą žalą. 2015–2022 metais žemės ūkio ministerija žuvininkystės ūkiams skyrė apie 2,5 milijono eurų nuostolių kompensacijoms. Vis dėlto, pasak ūkininkų, šios išmokos nepadengia realios žalos.
Šiuo metu leidimai naikinti kormoranus išduodami tik tiems ūkiams, kurie pateikia pagrįstus įrodymus apie paukščių daromą žalą. Pagal galiojančią tvarką tai leidžiama tik tam tikru laiku – per nustatytą sezoną. Tačiau nuo 2025 metų numatoma keisti reguliavimo principus. Aplinkos apsaugos agentūros atstovas Darius Mikelaitis Seimo Kaimo reikalų komitete informavo, kad ketinama atsisakyti bendrų laikotarpių ir pereiti prie individualių kvotų sistemos. Kiekvienas ūkis galės gauti leidimą reguliuoti tiek paukščių, kiek jų daroma žala pagrindžia.
Nuo 2022 metų ūkiai patys kaupia duomenis apie kormoranų keliamą žalą, fiksuoja sunaikinamus paukščius ir teikia informaciją atsakingoms institucijoms. Ši praktika taps pagrindu sprendžiant, kokios kvotos bus skiriamos atskiriems ūkiams ateityje. Naujoji sistema turėtų suteikti daugiau lankstumo ir leisti efektyviau reaguoti į konkrečias problemas, tuo pačiu išlaikant tam tikrą kormoranų apsaugos lygį, kuris numatytas ES teisės aktuose.
Kaimo reikalų komitetas taip pat kreipėsi į Lietuvos eurokomisarą Virginijų Sinkevičių, kad šis padėtų išsiaiškinti, kokias konkrečias kormoranų apsaugos sąlygas numato Briuselio direktyvos ir kokios galimybės verslui gintis nuo jų daromos žalos.
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
