Šaltinis: LMŽD
Skirtingų nuomonių aplinkosaugos tema derinimas (mediacija) – pagrindinė CIC generalinės asamblėjos Katare tema, kuriame Lietuvą atstovavo LMŽD tarybos nariai Dr. Artūras Kibiša ir Dr. Feliksas Miliutis, praeitą savaitę.
Anot jų, tarptautinė medžiojamųjų gyvūnų ir laukinės gamtos apsaugos taryba (CIC) yra tarptautinė organizacija, kurios tikslas – išsaugoti laukinę gamtą skatinant tvarų gamtos išteklių naudojimą. CIC vienija daugiau kaip 1700 medžioklės pakraipos aplinkosauginių organizacijų, valstybių ir individualių narių.
„Mažai kam žinoma, bet Lietuva taip pat buvo viena iš pradinių CIC steigėjų – prof. Tadas Ivanauskas dalyvavo šią organizaciją steigiant 1930 m. taip pat buvo išrinktas CIC tarybos nariu. Tad savaime esame įsipareigoję tęsti jo darbus ir iniciatyvas per Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugiją (LMŽD)“, – sako dr. Artūras Kibiša.
Medžioklė – paslauga gamtai, valstybei ir visuomenei
Katare vykusioje pasaulinėje asamblėjoje CIC prezidentas dr. Philipp Harmer akcentavo jau senokai ir LMŽD įgyvendinamą idėją, jog medžioklė – paslauga gamtai, valstybei ir visuomenei.
„Mes, kaip medžiotojai, šią žinutę turime perduoti nemedžiojantiems asmenims kiekvienai progai pasitaikius“,- pabrėžė jis.
Anot dr. Felikso Miliučio, tiek asamblėją pradėjęs Kataro aplinkos apsaugos ministras jo Ekscelencija dr. Abdullah bin Abdulaziz bin Turki Al Subaie, tiek kiti diskusijoje dalyvavę asmenys sutarė, jog medžioklė gamtos požiūriu yra pozityvi veikla, užtikrinanti biologinę įvairovę. Be to, Medžioklė gali būti galingas įrankis saugant gamtą ir užtikrinant gamtos paveldą ateities kartoms.
Medžiotojai – didžiausia ir tolerantiškiausia aplinkosaugininkų grupė?
Anot Lietuvos medžiotojus atstovavusių, asamblėjoje buvo ne kartą pabrėžta, kad didžioji dalis radikalių, į gamtą kaip į neliečiamą bei netrikdomą visumą žiūrinčių, nevyriausybinių organizacijų iš esmės gyvuoja vien dėl to, jog egzistuoja medžioklė.
„Tokių organizacijų skleidžiama aplinkosaugos samprata, kuri remiasi visišku žmogaus nesikišimu į gamtinisu procesus, iš tiesų gali turėti neigiamą poveikį gyvūnų rūšių įvairovei“, – pažymi dr. Kibiša.
Be to, šie „pseudo-aplinkosauginiai“ dariniai, priešingai negu medžiotojų organizacijos, nėra tolerantiškos kitai nuomonei ir neretai savo veiklą grindžia visuomenės emocijomis, o ne faktais.
„Teiginį, jog kai kurie žmonės yra motyvuojami emocijų, kiti – įrodymų, paneigti sunku. Dialogo esmė – rasti tinkamą pusiausvyrą tarp šių priešingybių. Medžiotojai turėtų būti tokio dialogo iniciatoriai bei kantriai ir sistemingai kartoti faktais grindžiamus argumentus aplinkosaugos tema.
Kodėl geranoriškas ir faktais grįstas dialogas yra svarbu? „Socialinė licencija“ arba visuomenės nuomonė yra svarbiausias kintamasis medžioklės ateities dėlionėje. Dėl šios priežasties, turime būtų atviri ir iniciatyvūs“, – atkreipia dėmesį dr. Feliksas Miliutis.
Medžioklė = diplomatija, o medžiotojai – svarbūs valstybės atstovai
Diplomatija medžioklėje, kaip ir medžioklė diplomatijoje – visada buvo aktuali tema, kurios svarba itin padidėjo dabartinėje geopolitinių įtampų kupinoje situacijoje. Tai akcentuota ir šį kartą.
Miuncheno saugumo konferencijos fondo prezidentas Dr. Wolfgang Friedrich Ischinger pabrėžė, kad šiuo metu vienintelis dalykas ko patikimai galima tikėtis iš tarptautines politikos yra nepatikimumas.
Pasak, jo regioninė integracija yra kertinis aspektas didinant kiekvienos iš šalių individualų saugumą. „Medžioklė yra gera priemonė stiprinti tarptautinius ryšius bei tokią integraciją plėtoti. Pasivaikščiojimas miško takais gali būti visų diplomatinių klausimų sprendimo būdas, nes, priešingai negu sėdint prie stalo, miške susikaupus einama viena kryptimi“, – pažymėta asamblėjoje.
Medžioklės, kaip diplomatijos įrankio, klausimu pasisakė ir Prancūzijos atstovai. Prancūzijoje esančios Chambord ir Rambouillet pilys bei juos supantys medžioklės plotai yra sėkmingai naudojami užsienio delegacijų atstovams priimti. Reprezentacinius, valstybės kuruojamus, medžioklės plotus turi ir daugelis kitų užsienio šalių, tarp kurių ir Lietuva, kuriuos tikrai nėra gėda parodyti ir užsienio svečiams.
Nepamiršta ir Ukraina, agresiją neigiantiems – kritikos strėlės
Konferencijoje neišvengta ir Ukrainoje vykstančio karo temos. Vengrijos valstybės sekretorius tarptautinei komunikacijai ir santykiams Zoltan Kovacs bandė tvirtinti, kad nesikalbėdami su Rusija negalime dialogo būdu pasiekti taikaus vykstančio konflikto pabaigos.
„Tokia pozicija sulaukė ne tik Lietuvos atstovų, bet ir kitų valstybių medžiotojų neigiamos reakcijos. Pastaroji situacija patvirtina aktyvaus Lietuvos medžiotojų dalyvavimo tarptautinėje veikloje poreikį aiškinant, mūsų požiūrį į Rusijos agresiją bei kontraargumentuojant bet kokius bandymus neigti Rusijos, kaip neišprovokuoto karo iniciatorės ir teroristinės valstybės vaidmenį“, – sako dr. Feliksas Miliutis.
Anot jo, nors diplomatija – subtilus procesas, kuriame būtina ne tik aktyviai bei agresyviai pristatyti savo poziciją, bet ir gebėti klausytis ir suprasti ne tik tai, kas sakoma, bet ir tai, kas sakoma nėra.
„Blogiausia taktika – neatėjimas į diskusiją kviečiamam. Šiais principais turėtų būti taikomi ir Lietuvoje, kalbant tiek apie vieningo medžiotojus atstovaujančio balso poreikį, tiek priimant bet kokius su medžioklės susijusius politinius sprendimus“,- sako jis.
Žemės savininkai ir medžiotojai: konkurencija ar kooperacija?
Asamblėjoje buvo paliesta ir Lietuvai aktuali medžiotojų bei žemės savininkų interesų derinimo tema.
Kalbėję Jungtinės Karalystės atstovai pusiau rimtai, pusiau juokais, nurodė, kad pagrindiniai žodžiai, kuriuos medžiotojai turėtų naudoti sutikę žemės ar miško valdų savininkus yra „ar jums netrukdau“, „atsiprašau“ ir „atleiskite“. Tik suprasdami, kad esame svečiai žemės savininkų valdose, elgdamiesi pagarbiai bei mandagiai išvengsime konfliktų bei skatinsime palankų požiūrį į medžioklę.
Kita vertus, diskusijos dalyviai dalijosi įdomiu požiūriu, jog konstitucine yra ne tik nuosavybės teisė, bet ir teisė medžioti ir žvejoti tradiciniais būdais, todėl būtina rasti tinkamą šių teisių pusiausvyrą.
Europos žemės savininkų asociacijos direktorius Jurgen Tack pažymėjo, jog medžioklės plotų fragmentacija bei nedidelių teritorijų, kuriose draudžiama medžioti atsiradimas turi neigiamą įtaką biologinei įvairovei.
Dėmesys ir Europos Komisijos inicijuojamam švino amunicijos draudimui
Asamblėjoje taip pat skambėjo ir Lietuvos medžiotojų bendruomenės išsakyta kritika švino draudimui medžioklėje, jį motyvuojant aplinkosauginiais argumentais.
„Ši iniciatyva yra daugiau nei keista ir turi būti vertinama visų pirmą Europos perginklavimo kontekste, o ne aplinkosaugos“, – sako Lietuvos medžiotojai.
Lietuvos medžiotojai ir kitos bendruomenės nepalaiko Europos Komisijos siūlymo uždrausti švino šaudmenų medžioklėje naudojimą.
Su šakėmis prieš lokius, sienos pažeidėjai ir pirmasis meškiukas. Miško naujienos #2
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
