Zarasų rajone kilo konfliktas tarp vietos gyventojo ir Dusetų medžiotojų būrelio. Apie tai rašo portalas Ukininkopatarejas.lt. Gintaras Juškevičius tvirtina, kad kaip žemės savininkas jis turi teisę pagal Medžioklės įstatymą būti priimtas į vietos medžiotojų kolektyvą, tačiau jam tai esą atsisakoma. Jis retoriškai klausia: „Ar medžiotojų būreliai gali pažeidinėti įstatymą?“ Tačiau, kaip paaiškėja, ši situacija nėra tokia paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Ar teisė reikalauti priėmimo – tai garantuota narystė?
Juškevičius teigia, kad turi 20 ha žemės Zarasų rajone ir kad remiasi Medžioklės įstatymo 13 straipsniu, kuris numato, jog žemės savininkas turi teisę būti priimtas į būrelį, jei pateikia prašymą. Tačiau Dusetų medžiotojų būrelio vadovas Šarūnas Gylys šią nuostatą aiškina kitaip: įstatymas suteikia teisę kreiptis, bet neįpareigoja būrelio automatiškai priimti naują narį.
Pasak Gylio, sprendimas dėl naujų narių priėmimo priimamas kolektyviai, ir šiuo atveju žmogus esą yra visiškai nepažįstamas – niekada nematytas nei medžioklėse, nei bendruomeninėje veikloje. „Kiekvienas narys balsuoja pagal savo nuožiūrą. Niekas šio žmogaus nepažįsta – kaip galime iškart pasitikėti?“ sako Gylys.
Kas nutiks, jei dabartinę medžioklės plotų sistemą pakeisime sutarčių sistema?
Byla pasiekė teismą – laukiama sprendimo
Juškevičius šią situaciją vertina rimtai ir kreipėsi į teismą. Zarasų medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Vytautas Mickevičius teigia, kad šiuo metu klausimą gali išspręsti tik teismas. Jis pripažįsta, kad Medžioklės įstatymo nuostatos – ypač dėl naujų narių priėmimo – yra komplikuotos, todėl Dusetų būrelis nusprendė laukti teismo išaiškinimo.
„Tai nei pirma, nei paskutinė tokia situacija. Yra daug priežasčių, kodėl būrelis gali atsisakyti priimti naują narį – tai gali būti ribotas plotas, vidaus tvarkos taisyklės, bendruomeninis pasitikėjimas“, aiškina Mickevičius. Jis taip pat priduria, kad tokie klausimai turėtų būti sprendžiami pokalbiais, o ne iškart kreipiantis į teismus.
Abi pusės daro klaidų
Situaciją pakomentavo ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) direktorius Laimonas Daukša, kuris, remdamasis savo patirtimi, pažymėjo, kad dažniausiai tokie ginčai kyla dėl neteisingo įstatymo interpretavimo iš abiejų pusių.
„Dažnai abi ginčo pusės padaro klaidų – tiek teisiniuose pagrindimuose, tiek bendraujant tarpusavyje. Pagal Medžioklės įstatymo 13 straipsnį, žemės savininkas, turintis ne mažiau kaip 15 ha, turi teisę kreiptis į medžiotojų būrelį, kuris veikia jo žemėje. Tačiau tai nereiškia, kad jis bus automatiškai priimtas. Medžiotojų būreliai yra savanoriškos asociacijos, kurios pačios sprendžia, ką priimti į savo gretas. Jei žmogui dėl to padaroma žala – pavyzdžiui, jam neleidžiama medžioti savo žemėje – tada tai galima spręsti kompensacijos ar teismo keliu“, aiškina Daukša.
Išvada
Zarasų atvejis atskleidžia platesnę problemą – skirtingą įstatymo interpretaciją ir komunikacijos trūkumą tarp medžiotojų ir žemės savininkų. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad kiekvienam žemės savininkui turėtų būti atveriamos būrelio durys, praktikoje veikia ir kiti principai – bendruomeniškumas, pasitikėjimas bei savanoriškas narystės pobūdis. Kol teismas dar nepriėmė sprendimo, lieka atviras klausimas – ar verta laužtis į duris, kurios galbūt net neužrakintos, bet tiesiog niekas nenori jų atidaryti?
Visą straipsnį skaitykite portale Ukininkopatarejas.lt
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
