Mažeikių rajono gyventojai, turintys miško, laukų ar kitų žemės plotų, šiemet vėl kviečiami pasinaudoti galimybe gauti kompensacijas už prevencines priemones nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos. Tačiau ši programa ne vien Mažeikių savivaldybės iniciatyva. Panašūs kvietimai paskelbti ir kituose šalies rajonuose, todėl verta atidžiau pažvelgti, kokią pagalbą siūlo valstybė ir kaip ja pasinaudoti.
Miškai, laukai ir elniai
Gyvūnai gamtoje – natūrali ekosistemos dalis, tačiau jų elgesys ne visada dera su žmogaus veikla. Jauni želdiniai, išretinti žievę nugenėję elniai, ištrypti pasėliai, nulaužti sodinukai ar bebrų užtvankos – visa tai ūkininkui reiškia nuostolius. Tokiais atvejais kalbame ne apie laukinio grožio romantiką, bet apie realią ekonominę žalą, kurią, pasirodo, valstybė iš dalies pasiruošusi padengti.
Šių metų birželio viduryje Mažeikių rajono savivaldybė paskelbė kvietimą teikti paraiškas kompensacijoms. Paraiškas galima teikti iki liepos 1 d., o finansuojamos įvairios priemonės – nuo repelentų ir apsauginių tinklų iki šėrimo aikštelių ir specialių kirtimų. Tiesa, kompensacijos skiriamos tik tiems žemės savininkams ar naudotojams, kurių plotuose nėra medžioklės draudimo zonų. Medžiotojų būreliai, kaip žemės nesavininkai, šioje programoje nedalyvauja.
Ką galima kompensuoti?
Savivaldybė nurodo platų priemonių spektrą: tvoros, želdinių apdorojimas repelentais, druskos laižyklos, bebraviečių ardymas, specialūs kirtimai, papildomas elninių žvėrių šėrimas ir net laukinių vaismedžių įveisimas. Visa tai skirta tam, kad būtų sumažinta žmogaus ir gyvūno konflikto rizika – nes kai gyvūnui trūksta maisto ar ramybės, jis ieško jų ten, kur patogu: laukuose, soduose, net ūkiuose.
Ne tik Mažeikiuose
Įdomu tai, kad panašūs kvietimai pasirodo ir kitose savivaldybėse. Pavyzdžiui, Trakų rajone paraiškas buvo galima teikti iki birželio 30 d., Skuodo rajone iki birželio 13 d., Panevėžio rajone iki liepos 1 d., Rietave net iki liepos pabaigos. Priemonės iš esmės nesiskiria, tačiau kiekviena savivaldybė gali nustatyti savo prioritetus – vienur labiau remiami repelentai, kitur – fizinės apsaugos priemonės.
Šios programos pagrindas Aplinkos ministerijos nustatytas tvarkos aprašas, kurį savivaldybės pritaiko vietos sąlygoms. Vienas iš svarbiausių kriterijų – prevencinės priemonės turi būti pagrįstos, realiai įgyvendinamos ir efektyvios.
Iššūkiai ir realybė
Nors galimybė gauti kompensaciją atrodo patraukli, ne viskas taip paprasta. Dokumentų tvarkymas, reikalingų įrodymų surinkimas, savivaldybės komisijų vertinimai visa tai reikalauja laiko ir pastangų. Tačiau žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, prevencinės priemonės yra kur kas efektyvesnis būdas nei nuolatinis nuostolių skaičiavimas ir ginčai dėl žalos atlyginimo.
Be to, tinkamai įgyvendintos priemonės gali turėti ir ekologinį poveikį druskos laižyklos padeda paskirstyti žvėrių judėjimą, natūralūs vaismedžiai mažina jaunuolynų spaudimą, o aptverti pasėliai ar sodai išvengia netikėtų „lankytojų“.
Kada, kur ir kaip?
Mažeikių savivaldybės atveju paraiškas reikia pateikti raštu, kartu su detaliu veiklų aprašymu, žemės nuosavybės dokumentais, planu ir sąmata. Kiekviena paraiška svarstoma individualiai, o sprendimą priima savivaldybės komisija. Detali informacija Mažeikių savivaldybės puslapyje mazeikiai.lt.
Jei gyvenate kitame rajone – verta pasitikrinti, ar jūsų savivaldybėje nėra paskelbto panašaus kvietimo. Dauguma jų pasirodo pavasarį arba vasaros pradžioje ir galioja mėnesį ar du.
Medžiotojams ši informacija taip pat svarbi. Nors jie patys negali teikti paraiškų, bendradarbiavimas su žemės savininkais gali būti svarbus – ypač tose vietovėse, kur žvėrių gausa pradeda kelti rūpesčių. Prevencija yra viena iš būdų išsaugoti gerus santykius tarp medžiotojų ir ūkininkų – nes kai žala sumažinama, sumažėja ir konfliktų rizika.
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
