Rugpjūtį leidžiama medžioti ne tik vandens paukščius, bet ir kai kurias kitas paukščių rūšis, gyvenančias laukuose, miškuose ir net šalia urbanizuotų Lietuvos vietovių.
Vandens paukščių medžioklės sezonas padalytas į dvi dalis. Rugpjūčio viduryje galite pradėti medžioti didžiąsias antis ((Anas platyrhynchos), rudagalves krykles (Anas crecca)), klykuoles (Bucephala clangula) ir didžiausius mūsų šalyje medžiojamus vandens paukščius – kanadines bernikles (Branta canadensis) – nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 d.;
1 MILIONAS!
Dėkojame visiems už ilgametę paramą, kuri kasdien vis didėja! Pasiekėme pirmąją ribą – 1 000 000 peržiūrų mūsų „YouTube“ kanale! Ačiū JUMS!
Didžioji antis
Tai žąsinių (Anseriformes) būrio vandens paukštis. Iš šios laukinių ančių rūšies yra kilusios naminės antys (Anas platyrhynchos domesticus).
Paplitimas
Didžioji antis labiausiai paplitusi ir labiausiai žinoma ančių rūšis. Sutinkama visame šiaurės pusrutulyje. Daugelyje vietų aptinkama su naminėmis antimis susikryžminusių ančių. Jos dažnai skiriasi savo išvaizda.
Rudagalvė kryklė
Paplitimas
Eurazijoje paplitusi nuo Prancūzijos iki Kamčiatkos ir Primorės. Šiaurėje arealas siekis Europos arktinę pakrantę, Jamalą, Lenos žiotis, Kolymos žemupį. Į pietus paplitusi iki Primorės, Mongolijos, Kazachstano, Užkaukazės, Apeninų pusiasalio, Prancūzijos. Gyvena ir Šiaurės Amerikoje. Žiemoja Vakarų ir Pietų Europoje, Afrikoje, Pietų ir Pietryčių Azijoje.
Lietuvoje paplitusi tolygiai, prieš Pirmąjį pasaulinį karą rudagalvės kryklės čia dažnai perėdavo, bet pradėjus sausinti miškus ir pelkes šių paukščių sumažėjo.
Klykuolė
Žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis. Aptinkama visoje Lietuvos teritorijoje.
Kanadinė berniklė
Paplitimas
Savaiminė Šiaurės Amerikoje rūšis, introdukuota dalyje Vakarų Europos.
Į Didžiąją Britaniją iš Šiaurės Amerikos pirmą kartą atvežtos 1678 m.[1] Populiacija augo lėtai ir tik po beveik 300 metų, XX a. septintajame dešimtmetyje, jų skaičius viršijo 10 000 individų.[2] Šiuo metu peri apie 47 000 porų.[3]
Lietuvoje
Lietuvoje retoka, bet dėl galimo kryžminimosi su vietinėmis Lietuvoje gyvenančiomis žąsimis, ji įtraukta į invazinių rūšių Lietuvoje, katalogą. Kitose Europos šalyse pačios berniklės ir jų palikuonys ima stumti vietinius paukščius, kurie gali ir išnykti.
Kiti paukščiai
Perkūno oželis
Perkūno oželius (Gallinago gallinago) ir slankas (Scolopax rusticola) – nuo rugpjūčio 15 d. iki lapkričio 30 d.;
Kovus (Corvus frugilegus), pilkąsias varnas (Corvus cornix) – nuo liepos 1 d. iki vasario 28 d. (keliamaisiais metais iki vasario 29 d.);
Perkūno oželis
Tai tilvikinių (Scolopacidae) šeimos veiklus sutemų paukštis.
Lietuvoje dažnas, aptinkamas nuo kovo iki lapkričio mėn. Gyvena įvairiose pelkėse, užpelkėjusiuose paupiuose. Lizdą krauna ant žemės ir paslepia tarp žolių. Deda 4 gelsvai rusvus kiaušinius, išmargintus rudomis dėmėmis. Peri 20-21 dieną.
Paukščio pavadinimas paremtas senaisiais lietuvių tikėjimais. Laikytas dievo Perkūno palydovu, Perkūno oželis siųstas pranešti žmonėms apie besiartinančią perkūniją ir audras. Prieš audrą paukštis tyliai kyla aukštyn ir staiga leidžiasi žemyn, bliaudamas lyg ožio balsu, o pavasarį, kai pirmą kartą sumekena Perkūno oželis, tikėta – greitai ateis perkūnija.
Slanka
Slanka (Scolopax rusticola) – tilvikinių (Scolopacidae) šeimos medžiojamas paukštis.
Lietuvoje dažna. Aptinkama kovo – spalio mėn. Gyvena drėgnuose miškuose. Lizdą įsiruošia ant žemės, dažnai po nulaužtomis šakomis. Deda 4 kiaušinius, kurie šviesiai rusvi ir išmarginti tamsiomis dėmėmis. Peri 20-21 d. Po dešimties dienų jaunikliai pradeda skraidyti, o po 5-6 savaičių jau gyvena savarankiškai.
Paprastasis kovas
Varninių (Corvidae) šeimos, varnų (Corvus) genties paukščių rūšis. Priklausomai nuo Lietuvos regiono, šalyje nuo seno vadinamas kovu arba kovarniu.
Pilkoji varna
Varninių (Corvidae) šeimos, varnų (Corvus) genties paukščių rūšis. Lietuvoje nuo seno vadinama tiesiog varna.
Paplitimo arealas
Per Europą perbrėžta balta juosta, yra juodųjų varnų (Corvus corone) ir pilkųjų varnų (Corvus cornix) paplitimo kontaktų riba, kur neretai abi rūšys kryžminasi
Pilkoji varna (Corvus cornix) – varninių (Corvidae) šeimos, varnų (Corvus) genties paukščių rūšis. Lietuvoje nuo seno vadinama tiesiog varna.
Neretai pilkoji varna laikoma juodosios varnos (Corvus corone) porūšių, ir tuomet jos mokslinis pavadinimas Corvus corone cornix. Ten kur yra jų paplitimo arealų kontaktų zonos, dažnai juodosios ir pilkosios varnos tarpusavyje poruojasi ir susilaukia palikuonių.
Patogu ir greita! Prenumeruokite arba pirkite žurnalą internetu!
Didžiausias XXI a. vilkų susibūrimas! Latvijos medžiotojų šventė “Miunhauzenas 2024
Patogu ir greita! Prenumeruokite arba pirkite žurnalą internetu!
