Kodėl medžiotojai medžioja. Klausimas, į kurį atsakyti reikia faktais
Viešojoje erdvėje vis dažniau skamba emocingas, iš pirmo žvilgsnio paprastas klausimas: kodėl turėtų žūti nekaltas gyvūnas ir kodėl žmogus apskritai medžioja. Šis klausimas nuolat kyla diskusijose apie laukinę gamtą, ypač tada, kai kalba pasisuka apie stambius ir visuomenėje stiprias emocijas keliančius gyvūnus. Atsakymas į jį remiasi gyvūnų biologija, populiacijų dinamika, būtinybe palaikyti ekologinę pusiausvyrą ir suderinti laukinės gamtos egzistavimą su žmogaus interesais bei biologinės įvairovės išsaugojimu.
Tai ypač aiškiai matyti kalbant apie plėšrūnus, tarp jų ir vilkus. Šis gyvūnas laikomas ikoniniu, apipintu mitais ir simboline prasme, todėl dažnai atsiduria gyvūnų teisių ir gamtos apsaugos organizacijų dėmesio centre. Vis dėlto vilkas nėra tik simbolis. Tai biologiškai aktyvus, sparčiai prisitaikantis ir teritorijas plečiantis plėšrūnas, kurio populiacijos augimas turi labai realių pasekmių tiek laukinei faunai, tiek žmonėms.
Vilkas Europoje. Kai klausimas tampa ne ar, o kaip
Per pastaruosius du dešimtmečius vilkų skaičius Europoje išaugo itin sparčiai, o vienu ryškiausių šio proceso centrų tapo Vokietija. Oficialiais duomenimis, šalyje šiuo metu fiksuojama mažiausiai du tūkstančiai vilkų, o jų paplitimas apima vis daugiau regionų. Kartu didėja ir konfliktai. Gyvulių papjovimai, nuostoliai ūkininkams, auganti socialinė įtampa ir mažėjantis visuomenės palaikymas tampa kasdienybe daugelyje federacinių žemių.
Šiandien Vokietijoje jau nebeklausiama, ar vilkų populiacija turėtų būti valdoma. Klausimas, kaip tai daryti atsakingai, moksliškai ir efektyviai. Būtent apie tai kalbama Europos medžioklės ir gamtos apsaugos federacijos (FACE) tinklalaidės We, the Hunters epizode, kuriame dalyvauja Deutscher Jagdverband prezidentas Helmutas Dammannas Tamkė.
Jo teigimu, beveik dvidešimt metų nuosekliai auganti vilkų populiacija parodė, kad iki šiol taikytos politikos ir apsaugos priemonės nebėra pakankamos. Konfliktams gilėjant, Vokietija vis dažniau žvelgia į kitų Europos Sąjungos valstybių patirtį, kur vilkas yra įtrauktas į medžiojamųjų rūšių sąrašą ir valdomas aktyviai, remiantis mokslu, monitoringo duomenimis ir aiškiomis taisyklėmis.
Laida anglų kalba
Augantis medžiotojų skaičius. Netikėta, bet reikšminga tendencija
Kartu su diskusijomis apie vilkų valdymą Vokietijoje ryškėja dar viena, iš pirmo žvilgsnio netikėta tendencija. Medžiotojų skaičius šalyje pastarąjį dešimtmetį nuosekliai auga. Ir tai vyksta nepaisant itin griežtų reikalavimų, ilgų mokymų ir vieno sudėtingiausių medžiotojų egzaminų Europoje.
Šis augimas, pasak Deutscher Jagdverband vadovo, nėra atsitiktinis. Vis daugiau žmonių domisi tvaria maisto kilme, nori geriau suprasti gamtos procesus, prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir būti arčiau realios, ne romantizuotos gamtos. Medžioklė šiuolaikiniam žmogui tampa ne tik veikla, bet ir atsakomybe, reikalaujančia žinių, disciplinos ir gebėjimo priimti sprendimus, pagrįstus biologija, o ne emocijomis.
Šios dvi kryptys vilkų populiacijos valdymo būtinybė ir augantis žmonių įsitraukimas į medžioklę aiškiai parodo, kad medžioklė Europoje vis labiau suvokiama kaip laukinės gamtos valdymo įrankis. Tai ne konfliktas su gamta, o bandymas išlaikyti pusiausvyrą pasaulyje, kuriame žmogus jau seniai tapo neatsiejama ekosistemų dalimi.
Pasiūlymai, kurie pakeis ateitį. Brakonieriavimo mažinimas ir bendradarbiavimas su AAD
Prenumeruokite čia!
