Yra medžiotojų, kurie rūpestingai laikosi atrankinės medžioklės principų, galvodami apie ateitį ir tvarumą. Taip nurodyta ir Lietuvos norminiuose teisės aktuose. Tačiau kiekvienas mūsų yra sutikęs medžiotojų, kurie į mišką eina tik tam, kad nušautų. Visai ne tam, kad pasimėgautų procesu ir stebėtų gamtą, surastų tikrai medžiotiną žvėrį tinkamu laiku, o tik paprasčiausiai nušautų. Be nuovokos, be išmanymo ir be jokios atsakomybės. Kad tik būtų ką nušauti! Tokį požiūrį ir išnaudoja medžiotojų priešininkai, nes tokiai elgsenai nėra jokio pateisinimo.
Pastaruoju metu kaimyninėje Latvijoje daug kalbama apie briedžių populiacijos būklę. Staiga prieita prie išvados, kad briedžių populiacijos būklė labai prasta, o sumedžiojimo apimtis reikia mažinti. Kodėl taip?
Kalbantis su medžiotojais paaiškėjo, kad yra vietų, kur iki šiol limitų briedžių sumedžiojimui būdavo išduodama daugiau, nei išvis jų gyvena tuose plotuose, todėl didele dalimi daug kas priklauso nuo pačių medžiotojų sveikos nuovokos ir sąžinės. Nebūtina išnaudoti viso limito, paskirto valstybės, nes tai maksimalus leidžiamas skaičius, o ne prievolė išmedžioti. Taip, Latvijos valstybiniai miškai gali pareikšti savo pretenzijų dėl žalos augalijai, bet tokiu atveju reikėtų kalbėti apie kitas apsaugos priemones, be to, geriau apgalvoti, kokius iš viso gyvūnus medžioti, nes daugiausia žalos išties pridaro briedžių jaunikliai, o ne suaugę patinai. Todėl šiame kontekste galbūt reikėtų rinktis sumedžioti jauniklį, o ne suaugusį briedį.
Daugelis kalba apie tai, kad per medžioklę su varovais nėra galimybės užsiimti atrankine medžiokle. Taigi, siekiant nesuklysti, geriausia tiesiog medžioti jauniklius. Reikia laužyti stereotipą, kad geras briedis – tai sumedžiotas briedis! Taip, prisikrausime konservų, bet ką medžiosime ryt poryt? Taip pat visiems norisi gauti gerą, gražų ir vertingą briedžio trofėjų, o ne tik nusifotografuoti būryje su tokiu įprastu briedžiuku dviem tiesiais ragais. Kad tiktų trofėjui, briedžiui reikia leisti užaugti, bet tie keli atlikti tyrimai rodo, kad paprastai briedžių patinai neišgyvena ilgiau nei penkerius metus, o tai tragiška. Problema tokia, kad medžiojant vien patinus nelieka kam apvaisinti patelių. Neapvaisintos patelės laukia kito ciklo, dėl to briedžiukai gali gimti net dviejų mėnesių skirtumu. Jei briedė apvaisinama rugsėjo pradžioje, briedžiukas gimsta dviem mėnesiais anksčiau, palyginti su spalio pabaigoje apvaisintos briedės jaunikliu.
O kalbant apie medžioklę su varovais, svarbiausia yra saugumas! Saugumas, saugumas ir dar kartą saugumas! Nereikia mums tragiškų nelaimių, kurias vėliau ciniški antimedžiotojai išnaudoja savo viešumo kampanijose! Priminsiu vieno išmintingo medžiotojo pasakymą: teisybė to, kuris nešovė, pusėje!
Šaukite pro šalį!
Linda Dombrovska
Žurnalo „Medžioklė“ lapkričio numeris vis dar prieinamas!
