Nuotrauku šaltinis čia
Rudųjų meškų medžioklė Europoje vis dar yra ribota ir griežtai reguliuojama, tačiau kai kuriose šalyse – pavyzdžiui, Suomijoje, Švedijoje, Rumunijoje ar Estijoje – medžiotojai turi galimybę legaliai medžioti šiuos gyvūnus pagal kvotas ar specialius leidimus. Vis dėlto net ir ten meškos mėsa dažnai neįvertinama, o kartais net išvis neišnaudojama – dėl nežinojimo ar baimės.
Kai kam meškiena vis dar kelia abejonių: ar ji valgoma? ar saugi? ar išvis skani? Tiesa ta, kad tai – viena iš labiausiai nepelnytai pamirštų laukinės gamtos dovanų. Tinkamai paruošta meškos mėsa gali būti ne tik skani, bet ir labai maistinga.
Meškos mėsos skonis ir kokybė
Kaip ir bet kuris laukinis gyvūnas, meška savo mėsos kokybe atspindi tai, ką ji ėda. Rudenį, kai rudieji lokiai intensyviai maitiasi uogomis, gilėmis, vaisiais ir kitais natūraliais produktais, jų mėsa būna kvapni, tamsi ir turtinga skonio niuansų. Tačiau lokiai, kurie maitinosi žuvimi (pvz., lašiša) ar dvėseliena, gali turėti nemalonų kvapą ir skonį – tai ypač aktualu kai kuriuose Skandinavijos regionuose.
Svarbiausia – greitai nudirti kailį, atšaldyti mėsą ir pašalinti perteklių riebalų. Meškos riebalai greitai genda, todėl juos reikia naudoti atsakingai, arba iš karto ištirpinti ir laikyti tinkamomis sąlygomis.
Pavasarinė ir rudeninė meškiena
Pavasarį po žiemos miego meškos dar būna išsekusios, o jų mėsa – liesesnė, tačiau paprastai švari ir švelnaus skonio, nes jos dar nespėjo maitintis žuvimis ar kitais nemalonų kvapą suteikiančiais produktais.
Rudeninės meškos, ypač tos, kurios maitinosi uogomis ar ąžuolo gilėmis, dažnai laikomos gurmanišku pasirinkimu. Jų mėsa būna kvapni, sultinga, o riebalai – vertingi, tinkami kulinariniams tikslams. Vis dėlto būtina kruopščiai apdoroti – dėl parazitų rizikos.
Tichineliozė ir saugus paruošimas
Rudosios meškos, kaip ir kiti mėsėdžiai, gali būti užsikrėtusios Trichinella spiralis – parazitu, sukeliančiu trichineliozę. Tai pavojinga žmonėms, jei mėsa nėra pakankamai termiškai apdorota. Todėl meškos mėsą privaloma kepti ar virti iki ne mažesnės nei 74 °C vidinės temperatūros. Jokiu būdu nevalgykite žalios ar vos perkeptos meškienos.
Maistinė vertė
Rudosios meškos mėsa yra turtinga baltymų ir energijos, o jos riebalai – natūralus energijos šaltinis, kuris nuo seno naudotas ne tik kulinarijoje, bet ir muilo, žvakių gamyboje. Apytikslė vertė 100 g termiškai apdorotos mėsos:
Baltymai – 22–25 g
Riebalai – 8–18 g (priklausomai nuo sezono)
Kaloringumas – 220–300 kcal per 100g
Vitaminas B12, geležis, cinkas – ypač didelis kiekis
Svarbu atsakingai naudoti mėsą – šalinti visus nepageidaujamus audinius, termiškai apdoroti, vengti ilgo laikymo šilumoje. Gerai paruošta meškiena – tai unikali ir išskirtinė patirtis, kurią vertina ne tik medžiotojai, bet ir gurmanai.
Medžioklės sezonai ir jų reikšmė
Skirtingai nei mūsų rytų kaimynystėje, Europos šalyse, kur leidžiama rudųjų lokių medžioklė, ji yra griežtai kontroliuojama. Svarbiausi kontrolės instrumentai – medžiojamų gyvūnų kvotos, aiškiai apibrėžtas medžioklės sezonas, taip pat amžiaus ir lyties apribojimai.
Kadangi lokių rujos laikas daugumoje regionų sutampa su vasaros pradžia, dauguma šalių rudųjų lokių medžioklės sezoną pradeda rugpjūtį arba rugsėjį. Sezonas paprastai trunka du ar tris mėnesius. Leidžiama medžioti tik vienišus lokius – pageidautina patinus arba vienišas pateles be jauniklių. Tokios patelės paprastai būna labai jaunos arba labai senos. Patelės su jaunikliais – griežtai saugomos, jų medžioklė yra neteisėta. Tokiu būdu užtikrinamas rūšies išlikimas.
Estijos patirtis rodo, kad kontroliuojama medžioklė, kai leidžiama sumedžioti iki 10 % lokių populiacijos, visiškai nedaro neigiamo poveikio šios rūšies išlikimui. Priešingai – kasmet lokių skaičius Estijoje auga, vis dažniau fiksuojami konfliktai su žmonėmis ir didėjanti lokių daroma žala.
Atsižvelgiant į rudųjų lokių populiacijos augimą daugelyje Europos valstybių, vis dažniau priimami sprendimai dėl šios rūšies populiacijos reguliavimo. Tokia tvarka jau veikia Rumunijoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje, o kitose šalyse taip pat svarstoma galimybė taikyti kontroliuojamą medžioklę. Priežastis – šio stambaus plėšrūno gebėjimas prisitaikyti prie gyvenimo žmogaus kaimynystėje, augantis pavojus ir vis dažnesni išpuoliai.
Sužeistas šernas gąsdina šeimininkę, vilkas erzina briedį, o lūšis miestiečius. Miško naujienos #10
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
imui.
