Tekstas: Tomas Macijauskas
Albinizmas, leukizmas ir melanizmas yra gana reti reiškiniai, tačiau pasitaiko tarp visų gyvūnų rūšių, tiek žinduolių, tiek paukščių, žuvų ir t. t. Kiekvienas gamtoje pastebėtas egzempliorius sukelia nuostabą ir ilgai išlieka atmintyje. Kyla klausimas: kaip dažnai tokie egzemplioriai gimsta, ar tai priklauso nuo maisto bazės, vietos populiacijos genetikos, o gal nuo civilizacijos įtakos, į gamtą patekusių cheminių medžiagų?
Albinizmas yra genetinis defektas, įgimta gyvūnų liga. Šiam defektui būdingas pigmento melanino trūkumas plaukuose, akyse ar odoje. Albinosų gyvūnų akys ir gleivinė būna ryškiai rožinės spalvos, nes atspalvį suteikia kraujagyslės, o ne pigmentai.
Daugiau nuostabių gyvūnų nuotraukų Dariaus Babelio Facebook profilyje!
Leukizmas – tai gyvūno organizmo būklė, kai odoje, plaukuose melanino yra žymiai mažiau nei norma ar visai nėra. Gyvūnams leukistams būdingas baltas, dėmėtas, margas ar šviesesnės spalvos kailis, nebūdingas tai rūšiai, bet akys ir kiti organai ar audiniai paprastai normalios spalvos.
Melanizmas – genetinis gyvūno kailio spalvos pokytis į juodą spalvą. Juoda spalva ne visada būna vientisa.
Kartkartėmis viešumoje pasirodo informacijos, kad tokie individai pastebimi ir Lietuvos teritorijoje, tačiau ši informacija nėra nuosekliai renkama. Todėl šio darbo tikslas buvo ištirti elninių šeimos albinosų ir leukistų paplitimo ypatumus Lietuvos teritorijoje.
Informacijos rinkimas apie elninių šeimos albinosų ir leukistų paplitimą Lietuvos teritorijoje vyko dviem laikotarpiais. Pirmas informacijos rinkimas buvo pradėtas 2020 m. rudenį, antras informacijos rinkimas vyko 2021 m. pavasarį. Dviem laikotarpiais Facebook medžiotojų, fotografų, gamtos mylėtojų ir taksidermininkų grupėse buvo paskelbta apie informacijos rinkimą.
Pranešimą Facebook grupėje apie albinosų ir leukistų gyvūnų tyrimą ir kvietimą į jį įsitraukti Lietuvos medžiotojams, fotografams, gamtos mylėtojams ir taksidermininkams pastebėjo ir žurnalo Medžioklė žurnalistė Kataryna Šterna. Todėl žurnale Medžioklė 2021 m. lapkričio numeryje buvo išspausdintas straipsnis, kviečiantis prisidėti prie informacijos surinkimo apie elninių šeimos albinosų ir leukistų paplitimą Lietuvos teritorijoje.
Apklausos metu buvo siekiama surinkti kuo daugiau informacijos apie stirnų, elnių ir briedžių albinosų ir leukistų stebėjimų atvejus Lietuvos teritorijoje. Buvo registruojama gyvūno stebėjimo vieta, laikotarpis, lytis, ar buvo pastebėtas pavienis, ar grupėje, svarbios atvejį įrodančios nuotraukos. Surinkus pakankamai duomenų, sudarytas albinosų ir leukistų paplitimo žemėlapis.
Renkant duomenis, pasitaikė atvejų, kai buvo žinoma ne visa reikalinga informacija – trūko kai kurių svarbių įrodymų apie gyvūno išvaizdą ar buvimo vietą, todėl ne visus pranešimus apie albinosus ir leukistus buvo galima visiškai įtraukti į tyrimą. Tokie atvejai buvo registruoti, bet tyrime nebuvo visavertiškai nagrinėti dėl duomenų trūkumo.
Nustatytas iš seniausių laikų išlikęs stirnos patinas albinosas, jis registruotas apie 1955 m. (1 pav.). Jėzuitai stirnos patino kūną padovanojo Tado Ivanausko zoologijos muziejui. Stirnos patino kilmė nežinoma, todėl jis nebuvo įtrauktas į statistiką.
Nustatyta ir seniausiai užregistruota briedžio patelė leukistė, sumedžiota 1994 m. Ignalinos r. (2 pav.). Briedžio patelės iškamša buvo pagaminta tik 2017 m. ir šiuo metu eksponuojama Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje.
Apibendrinus surinktus duomenis, išaiškinti 24 atskirų individų albinosų ar leukistų stebėjimo atvejai (surinktos ir individų buvimą įrodančios nuotraukos). Elninių šeimos albinosai ir leukistai Lietuvos teritorijoje buvo pastebėti ar sumedžioti 12-oje rajonų. Žemėlapyje pažymėjus vietoves, kuriose pastebėti reti elnių šeimos gyvūnai, atkreiptas dėmesys, kad dauguma individų aptikti Vidurio Lietuvos žemumoje (3 pav.). Pateiktame žemėlapyje taškas žymi atskirą individą, taško spalva – lytį ir genetinį defektą: geltona – stirnos patelė albinosė; raudona – stirnos patelė leukistė; ruda – stirnos patinas albinosas; mėlyna – stirnos patinas leukistas; pilka – briedžio patelė leukistė; žalia – briedžio patinas leukistas.
Iš viso užregistruoti 22 atskiri stirnų individai ir 2 briedžių individai, iš jų sumedžiotos 5 stirnos (1 patinas albinosas, 2 patinai leukistai, 1 patelė albinosė, 1 patelė leukistė) bei 2 briedžiai (1 patinas leukistas ir 1 patelė leukistė).
Apie elninių šeimos žvėris melanistus ir tauriuosius elnius albinosus ar leukistus nebuvo gauta informacijos, kad būtų pastebėti ar sumedžioti Lietuvos teritorijoje.
Surinkti duomenys atskleidė, kad tarp užregistruotų elninių šeimos albinosų ir leukistų suaugusių individų buvo 17 vnt., o jauniklių – 7 vnt. Iš 24 pastebėtų ar sumedžiotų gyvūnų albinosų buvo 7 vnt., o leukistų – 17 vnt.
Elninių šeimos albinosai ar leukistai buvo pastebėti ar sumedžioti pavieniai arba su kitais elnių šeimos žvėrimis. Pavienių (arba vienišių) buvo 11 vnt. Su kitais elnių šeimos žvėrimis (arba mišriose grupėse) buvo 13 vnt. Elninių šeimos albinosų ir leukistų mišrios grupės suskirstytos į pogrupius, daugiausia buvo pastebėta:
• Elninių šeimos albinosas ar leukistas (vienas individas) ir tipinės išvaizdos elnių šeimos žvėrys – 7 registracijos atvejai (Jurbarko r., Panevėžio r., Pasvalio r., Prienų r., Ukmergės r., Kupiškio r., Kupiškio r.).
• Elninių šeimos albinosai ar leukistai (dviejų individų grupė) ir tipinės išvaizdos elnių šeimos žvėrys – 1 atvejis (Panevėžio r.).
• Elninių šeimos albinosai ar leukistai (trijų individų grupė) ir tipinės išvaizdos elnių šeimos žvėrys – 3 atvejai (Kupiškio r.).
• Elninių šeimos albinosas ar leukistas ir elninių šeimos albinosas ar leukistas – 2 atvejai (Kupiškio r.).
Pastebėtų ar sumedžiotų elninių šeimos albinosų ir leukistų amžius buvo nuo pirmamečių iki brandžių (5–6 m.).
Tipinės išvaizdos stirnų populiacijoje Lietuvos teritorijoje laikotarpiu nuo 2015 iki 2021 m. tyrimo metu išaiškintos stirnos albinosės ir leukistės vidutiniškai sudarė 0,0024 proc.
Stebėjimų duomenys atskleidė, kad jaunikliai albinosai ar leukistai gimė kryžminantis tipinės išvaizdos elninių šeimos žvėrims arba kryžminantis tipinės išvaizdos elninių šeimos žvėrims su albinosais ar leukistais, arba kryžminantis leukistams su leukistais.
Įdomus atvejis užregistruotas Kupiškio r., kur vienoje miško pusėje 2017 m. gyveno gelsvai rusvo atspalvio stirnos leukistės, o kitoje to paties miško pusėje 2021 m. gyveno dėmėtos stirnos leukistės (4 pav.). Dviejų stirnų grupių registracijos vietas skyrė maždaug 3,2 km atstumas ir 4 metų laikotarpis.
Noriu padėkoti už pagalbą darbo vadovei dr. Renatai Špinkytei-Bačkaitienei, taip pat Tado Ivanausko muziejaus Žinduolių skyriaus vedėjui Vaclovui Gedminui; už straipsnių publikaciją žurnalui Medžioklė ir žurnalistei Katarynai Šternai; fotografui Dariui Babeliui už nuostabias nuotraukas iš surinktos kolekcijos.
Tyrimo pamatą sudarė informacija, kuria pasidalijo medžiotojai, fotografai, gamtos mylėtojai ir taksidermininkai. Esu dėkingas jums, kad siuntėte nuotraukas, rašėte apie pastebėtus ar sumedžiotus elnių šeimos albinosus ir leukistus.
PRENUMERUOKITE Žurnalą 2023 M.!
