Visai neseniai žiniasklaidoje pasirodė pranešimas apie tris šunis, kurie snieguotame lauke vijosi stirną, ją pagavo ir plėšė dar gyvą. Vaizdo įrašas nufilmuotas kažkur Lietuvos viduryje. Apie tai savo tinklaraštyje pranešė medžiotojas Deividas Staponkus.
Tik laimingo atsitiktinumo dėka vaizdo autoriui pavyko užfiksuoti tokią sceną, tačiau tai nereiškia, kad panašios situacijos negali vykti ir kitose šalies vietose. Benamių ir be priežiūros lakstančių šunų problema išlieka plati, ypač kaimo regionuose.
Viduryje Lietuvos trys palaidi šunys vejasi ir drasko stirną! Ką daryti tokioje situacijoje?
Tai tik vienas užfiksuotas epizodas. Tačiau jis aiškiai parodo problemą, kuri egzistuoja gerokai plačiau nei vienoje konkrečioje vietoje. Be priežiūros lakstantys šunys kelia grėsmę laukiniams gyvūnams, paukščiams, gali sukelti pavojų žmonėms ar kitiems augintiniams. Tuo pačiu rizikuoja ir patys gyvūnai. Jie gali patekti po automobilio ratais, susižaloti ar tapti plėšrūnų aukomis.
Kita problema yra priešinga kraštutinė praktika. Šuns laikymas nuolat pririšus prie būdos taip pat nėra sprendimas. Toks laikymas riboja judėjimo laisvę, gali sukelti fizinius ir elgesio sutrikimus. Vis dėlto kaimo vietovėse dar gana įprasta, kad šuo dalį dienos būna pririštas, o dalį paleidžiamas laisvai klaidžioti.
Šiame kontekste rengiami Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimai, kurie turėtų tikslinti šunų laikymo sąlygas ir jų rišimo ribojimą.
Kaip paaiškina Aleksandra Voicechovska, Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja, šiuo metu parengtas įstatymo pakeitimo projektas yra derinimo stadijoje. Konkrečios kontrolės priemonės, jų apimtis ir įgyvendinimo mechanizmai bus formuojami teisėkūros proceso metu, vertinant institucijų kompetencijas, savivaldybių pajėgumus ir suinteresuotų šalių pastabas. Projektas bus teikiamas viešoms konsultacijoms, todėl įvairios grupės galės teikti pasiūlymus, taip pat dėl kontrolės, švietimo ir prevencinių priemonių.
Pasak jos, ilgam laikui pririštą prie būdos augintinį jau dabar draudžiama laikyti penkiolikoje Europos Sąjungos valstybių. Tarp jų yra Austrija, Malta, Kipras, Graikija, Vokietija, Slovakija, Slovėnija, Italija, Danija, Švedija, Lenkija, Čekija, Kroatija, Vengrija ir Latvija.
Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas numato, kad savivaldybės tvirtina gyvūnų laikymo gyvenamosiose vietovėse taisykles ir kontroliuoja jų įgyvendinimą. Jos taip pat organizuoja bešeimininkių gyvūnų skaičiaus mažinimą, bepriežiūrių gyvūnų laikinąją globą bei grąžinimą savininkams. Pastebėjus palaidus, be priežiūros lakstančius šunis, gyventojams pirmiausia reikėtų informuoti savivaldybės administraciją arba seniūniją.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pagal kompetenciją įgyvendina valstybės politiką gyvūnų gerovės srityje, tvirtina reikalavimus gyvūnų globėjams, veisėjams, gyvūnų viešbučiams ir globos įstaigoms bei vykdo jų laikymosi priežiūrą. Vidaus reikalų ministerija ir jos įgaliotos institucijos pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą užtikrina, kad gyvūnų laikymo reikalavimų būtų laikomasi.
Jau dabar galiojantis reglamentavimas įpareigoja gyvūnus laikyti taip, kad nebūtų varžoma jų judėjimo laisvė ir nebūtų sukeliama skausmo, kančios ar diskomforto. Už šių reikalavimų nesilaikymą gali būti taikoma atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais. Nors šiuo metu įstatyme nėra aiškiai įtvirtinto tiesioginio draudimo rišti šunis, Aplinkos ministerijoje rengiamame projekte planuojama tikslinti ir stiprinti nuostatas dėl šunų laikymo sąlygų ir jų rišimo ribojimo.
Konkretūs pakeitimai dar bus formuojami teisėkūros proceso metu. Projektas bus derinamas nustatyta tvarka, visi suinteresuoti asmenys galės teikti pastabas bei pasiūlymus. Ministerija yra gavusi ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pasiūlymą reglamentuoti šunų rišimą prie būdos, taip pat analogiškų piliečių iniciatyvų. Šiuo klausimu aktyviai pasisako ir gyvūnų gerove besirūpinančios visuomeninės organizacijos, inicijavusios peticiją dėl šunų rišimo prie būdos uždraudimo.
Diskusija akivaizdžiai peržengia vien tik emocinę ribą. Ji paliečia praktinius klausimus, ypač kaimo vietovėse, kur ne visi gyventojai turi galimybių aptverti teritorijas ar įrengti voljerus. Todėl svarbiausia, kad įstatymo pakeitimai būtų ne tik griežti, bet ir realiai įgyvendinami.
Ar ribojimai nesukels chaoso?
Veterinarijos ir kinologijos specialistai ne kartą yra pabrėžę, kad draudimas laikyti šunis pririštus gali sukelti didelę sumaištį visoje šalyje, jei nebus numatyti realūs ir įgyvendinami sprendimai.
Šunys gyvena ne tik sostinėje ar didmiesčiuose. Didelė jų dalis priklauso kaimo gyventojams, kurių pajamos ribotos. Ne visi turi galimybių aptverti sklypą, įrengti voljerą ar įsigyti elektroninę tvorą su specialia apykakle. Tai reiškia, kad dalis žmonių net ir geranoriškai gali nepajėgti užtikrinti naujus reikalavimus atitinkančių laikymo sąlygų.
Į klausimą, kokios kontrolės priemonės ateityje numatomos siekiant išvengti šunų klaidžiojimo, užtikrinti prevencinį ir švietėjišką darbą atokesniuose regionuose bei apsaugoti gyvūnus ir laukinę fauną, institucijos nurodo, kad kontrolės mechanizmai bus apibrėžti įstatyme ir susijusiuose teisės aktuose, tačiau konkretūs sprendimai kol kas nėra detalizuoti.
Akivaizdu, kad diskusija tik prasideda. Gyvūnų gerovės organizacijos, Lietuvos kinologų draugija, taip pat medžiotojų nevyriausybinės organizacijos galėtų aktyviai įsitraukti į įstatymo pakeitimų svarstymą, o prie darbo grupių būtų tikslinga kviesti ir veterinarinės medicinos specialistus.
Klausimas išlieka atviras. Kaip suderinti gyvūnų gerovę, visuomenės saugumą ir realias kaimo žmonių galimybes. Ir kiek trumpa taps ta grandinė, kuria valstybė laikys šunų šeimininkus.
Prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
Išėjo naujausias žurnalo Medžioklė numeris, kurį galima įsigyti prenumeruoti.lt
