Skaitytojas Vytaytas atsiuntė vaizdo įrašą ir nuotrauką su klausimu:
„Vakar kolega sumedžiojo stirniną, iš kurio nosies išlindo trys tokie padarai. Kas tai yra?“
Atsakymas – tai Cephenemyia stimulator lervos, dar vadinamos nosies spindelėmis. Tai parazitinė musė, kurios lervos vystosi stirnų (Capreolus capreolus) nosies ir ryklės ertmėse. Nors vaizdas atrodo bauginantis, šie parazitai žmogui visiškai nepavojingi ir neperduodami. Tačiau stirnoms jie gali sukelti tam tikrų sveikatos problemų, ypač jei užkratas yra gausus.
Kas tai per parazitas ir kaip jis vystosi?
Cephenemyia stimulator priklauso musių (Oestridae) šeimai, kurios lervos specializuojasi vystytis žinduolių galvos kvėpavimo takuose. Ši rūšis paplitusi visoje Europoje ir yra labai specifiška stirnoms – kitų rūšių beveik neparazituoja.
Suaugusios patelės neturi veikiančių burnos organų, todėl nesimaitina, bet turi labai gerai išsivysčiusias akis, kurios padeda aptikti šeimininką. Patelė, turinti iki 500 lervų, ore „sunaudoja“ kvapų pėdsakus (ypač anglies dvideginį) ir nutaikiusi tinkamą akimirką „iššauna“ 30–50 pirmosios stadijos lervų tiesiai į stirnos nosį. Šios lervos yra padengtos gleivinga mase, padedančia prilipti prie gleivinės ir apsaugoti nuo išsausėjimo.
Lervos su dygliukais ir kabliukais prasiskverbia į nosies landas, kur vystosi per tris stadijas: nuo mažų baltų lervų (L1), iki didelių, gelsvų ir rudos spalvos, beveik 3 cm ilgio (L3) – pastarosios būtent dažniausiai pastebimos sumedžiojus stirniną.
Kokie požymiai rodo užkrėtimą?
Nors stirnos dažnai susiduria su šiais parazitais be didesnių sveikatos problemų, kai kurie simptomai visgi pasireiškia. Vienas iš jų – būdingas duslus, gurgiantis kvėpavimas arba čiaudulys ir kosulys, ypač vasaros pradžioje. Intensyviai užkrėstos stirnos gali sunkiai kvėpuoti, kvėpuoti atvira burna, turėti nosies išskyrų. Kartais lervos sukelia antrines infekcijas, o ypač gausus kiekis – netgi plaučių uždegimą ir žūtį.
Infekcija gali būti diagnozuota tik atvėrus nosies ir ryklės ertmes po sumedžiojimo. Dažniausiai lervų randama užrykliniuose maišuose (35–45 proc.) ir nosies landose (iki 50 proc.). Neretai stirninai su L3 lervomis kvėpuoja garsiai, su gurguliuojančiu garsu – tai medžiotojai apibūdina kaip „gargantį kvėpavimą“. Tokį gyvūną galima pastebėti dar prieš sumedžiojant, ypač kai jis ramiai ilsisi.
Ką daryti sumedžiojus stirniną, kuriame aptikta šių parazitų?
Žmogui šie parazitai nekenksmingi. Nei jų liesimas, nei kontaktas su mėsos paviršiumi nepavojingas. Tačiau higienos sumetimais rekomenduojama lervas pašalinti kuo anksčiau – to paties apdorojimo metu. Mėsa gali būti vartojama, jei nėra pūlingų procesų ar bendro gyvūno išsekimo požymių. Jei įtariate, kad stirna buvo stipriai nusilpusi ar serganti, verčiau tokią mėsą sunaikinti.
Ar tai plintanti problema?
Taip. Mokslininkai pastebi, kad per pastaruosius dešimtmečius Cephenemyia stimulator arealas plečiasi tiek į pietus, tiek į šiaurę – parazitas aptiktas Ispanijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, o pastaruoju metu ir Švedijoje. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys šį plitimą, yra klimato šiltėjimas ir stirnų populiacijos augimas.
Stirnos, ypač patinai, dėl savo teritorinio elgesio dažniau užsikrečia – jie dažniau vaikšto atvirose vietose, kur musės jas lengviau pasiekia. Be to, pastebėta, kad lervų intensyvumas dažniau būna didesnis liesesniuose, silpnesnės būklės gyvūnuose.
Ar reikėtų gydyti šias infekcijas gamtoje?
Gydymas laukiniams gyvūnams yra labai sudėtingas. Nors tam tikri antiparazitiniai vaistai, tokie kaip ivermektinas, yra veiksmingi prieš lervas, jų naudojimas laukinėje gamtoje kelia ekologinių ir etinių klausimų: vaistai gali patekti į aplinką, veikti kitus gyvūnus, o jų per didelis naudojimas skatina atsparumo vystymąsi.
Efektyviausia kontrolės priemonė – stirnų populiacijos valdymas ir sveikatos stebėsena. Būtina atidžiai stebėti parazito paplitimą, ypač regionuose, kur stirnų tankis didelis.
Ar tai liga, ar tik natūralus reiškinys?
Cephenemiozė – tai natūrali stirnų ekologijos dalis. Dažnai infekcija būna besimptomė arba sukelia tik minimalų diskomfortą. Tačiau intensyvi infekcija gali turėti rimtų pasekmių gyvūno sveikatai ir net lemti žūtį.
Todėl labai svarbu, kad medžiotojai, tyrėjai ir gamtosaugininkai bendradarbiautų stebint šių parazitų paplitimą, suprastų jų poveikį stirnų sveikatai ir imtųsi tinkamų populiacijos bei ekosistemų valdymo priemonių.
Ar tai tos pačios lervos? Kuo skiriasi vasarą stirninų nosyje randamos nuo žiemą po elnio oda aptinkamų parazitų?
Yra dvi panašios musių rūšys, kurios parazituoja medžiojamų elninių gyvūnų organizme. Nors jų lervos iš pirmo žvilgsnio atrodo labai panašios – gelsvos, segmentuotos ir dygliuotos – jų biologija ir parazitavimo vietos smarkiai skiriasi. Viena iš jų – Cephenemyia stimulator – aptinkama tik stirnose ir gyvena kvėpavimo takuose. Kita – Hypoderma bovis – dažniausiai pažeidžia galvijus, bet kartais aptinkama ir laukiniuose kanopiniuose, o jos lervos vystosi po oda. Toliau pateiktoje lentelėje matyti šių parazitų esminiai skirtumai.
Nosies musė ar poodinis parazitas? Palyginimas tarp Cephenemyia stimulator ir Hypoderma bovis
Nukirsti medį, įsibrauti į medžioklės bokšeli kai sumedžoti stirniną. Medžiotojos dienoraštis #22
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
