Egzistuoja daugybė mitų apie tai, kas būtent išgąsdina medžiojamus gyvūnus ir ką medžiotojas turėtų daryti, kad pats savo veiksmais nesugadintų galimybės susidurti su laimikiu. Vieni pataria naudoti specialius muilus, kiti piešia kamufliažo raštus ant veido, o dar kiti visiškai ramiai sėdi bokštelyje traukdami dūmą. Tai kas gi iš tikrųjų gąsdina medžiojamus gyvūnus ir dėl ko neverta per daug jaudintis?
Garsas
Žinoma, viskas vėlgi priklauso nuo plotų, medžioklės praktikos ir aplinkos sąlygų. Pavyzdžiui, jei bokštelis yra netoli šaudyklos, gyvūnai nebijo šūvio garso. Tokiose vietose gerai medžioti stirnas ir jauniklius rudenį, nes po pirmo šūvio niekas nebėgs, ir galima sumedžioti ne vieną, o du ar net tris gyvūnus – jei to reikia populiacijos amžiaus ir lyties struktūros palaikymui.
Jei kažkur netoli medžioklės vietos yra vienkiemis su linksmais gyventojais, stirnos nebijos žmonių balsų, garsios muzikos ar kitų staigių garsų.
Vis dėlto svarbiausia prisiminti, kad sėdint bokštelyje reikia elgtis kuo tyliau.
Laukiant taip pat verta pasirinkti tylų ir maskuojantį aprangą. Vienas iš atradimų, su kuriais teko susipažinti šių metų parodoje „Outdoor Riga“, – Ukrainos gamintojo „Camotec“ medžioklinių drabužių linija – pradedant ploniausiais vasaros termoapatiniais, reguliuojančiais šilumą ir drėgmę, baigiant visiškai tyliu viršutiniu sluoksniu.
Ispanijos įmonė „HART“ siūlo vasarai ypač tinkamus drabužius, tarp jų ir nuo erkių apsaugančius. Pavyzdžiui, visiškai tylus vienspalvis „HART Aizke“ yra megztos medžiagos medžioklės kostiumas su korio rašto mikroflisinėmis vidinėmis dalimis, kurios išgarina drėgmę ir reguliuoja šilumą.
„Kuo tyliau sėdi, tuo daugiau girdi. Dabar mes visi ginkluoti kaip specialiosios pajėgos. Medžiotojas sėdi bokštelyje, žiūri į telefoną, ima naktinio matymo prietaisus, kurie fiksuoja kiekvieną baltą dėmelę. Geriau sėdėti ir klausytis gamtos. Gali viską girdėti – ir tai, kad gyvūnas juda, galima suprasti pagal paukščių elgesį. Bet iki to kiekvienas medžiotojas turi užaugti. Turi girdėti paukščius, kaip šakelė lūžta, kaip skamba žvėries žingsniai. Todėl ir esi medžiotojas – kad visa tai suprastum ir mėgautumeisi klausydamasis gamtoje. Man yra buvę taip, kad lydžiu svečią medžiotoją. Jo drabužiai šiugžda, įranga barška, pats kelia triukšmą. Tada pagalvoju – ką aš čia apskritai veikiu…“ – sakė Dainis, pripažindamas, kad sėkmės faktorius vis dėlto egzistuoja ir net tokioje situacijoje galima sumedžioti svajonių stirniną.
Kuri yra patogiausia šaudymo atrama? Patarimai, privalumai ir naudojimas
Kvapas
Gyvūnų uoslė yra daug geresnė nei žmogaus. Elnių šeimos gyvūnai turi gerokai jautresnę uoslę nei mes, ir tai būtina įvertinti. Ką tai reiškia? Reikia mokėti nustatyti vėjo kryptį, atsižvelgti į atmosferos slėgį ir, galbūt, naudoti kvapą maskuojančias priemones.
Vėjo krypčiai nustatyti galima naudoti specialius miltelius, parduodamus medžiotojų parduotuvėse. Tai vaikų talkas su viksvinių pataisų (Lycopodium clavatum) sporomis.
Pataisiniai augalai auga visur Latvijos miškuose. Žinoma, patiems jų rinkti nereikia – jų galima nusipirkti vaistinėse. Kai kurie gamintojai siūlo šį talką buteliukuose su plonu snapeliu, pritaikytu medžiotojams. Jei turite talką dėžutėje, jį galima persipilti į mažą plastikinį buteliuką, pritaikyti tinkamą kamštelį, padaryti skylutę – ir vėjo rodyklė paruošta.
Taip pat galima naudoti krakmolą (bulvių miltus) arba kvietinius miltus. Rūkaliai vėjo kryptį nustato pagal cigaretės dūmus, tik svarbu tai daryti ne toje vietoje, kur planuojate medžioti – kad gyvūnai neužuostų.
Dar vienas būdas – plona šilkinė arba kita lengva juostelė, pririšta, pavyzdžiui, prie ginklo vamzdžio ir plazdanti vėjyje.
Ir, žinoma, sausa žolė ar smilgų pluoštelis, patrintas tarp delnų, gali būti naudojami vėjo krypčiai nustatyti. Tiesiog paberkite ir stebėkite, kur jie skrenda. Vilkų vėlių arba nendrių pūkai – geriausi!
Elnių šeimos gyvūnų uoslė yra daugybę kartų geresnė nei mūsų. Žmogaus nosyje – tik 5 milijonai kvapo receptorių, o elniams, briedžiams ir stirnoms – 250 milijonų! Tai reiškia, kad jie gali užuosti žmogaus kvapą daugiau nei už dviejų kilometrų, jei tik vėjas pučia tinkama kryptimi.
Kvapų kontrolė
Kvapui maskuoti galima naudoti įvairias natūralias ir dirbtines priemones. Asmeninė patirtis – tiesa, viliojant šerną – rodo, kad bukmedžio derva labai gerai maskuoja žmogaus kvapą, ir kuiliukas per 50 metrų nepajuto medžiotojos kvapo, nors vėjas pūtė tiesiai į jo šnerves.
Įvairūs gamintojai siūlo platų kvapą maskuojančių priemonių spektrą. Pavyzdžiui, amerikiečių „Hunters Specialties“ siūlo visą liniją – muilus, dezodorantus, kūno ir plaukų putas, skalbimo priemones, specialius maišus drabužiams laikyti ir net lūpų balzamą.
„Amazon“ siūlo platų produktų pasirinkimą medžiotojams: „Scent Killer Gold“, „Unscented Field Spray“, „Scent Elimination“ ir kt.
Latvijoje galima įsigyti dirbtinį elnių šlapimą, naudojamą gyvūnams vilioti ar savo kvapui maskuoti. Outdoorexperts.lv siūloma priemonė tinka bokštelio sienelėms, batams ar aprangai purkšti.
Paklausėme mūsų eksperto Dainio Tučo, ar verta maskuoti savo kvapą: „Iš esmės – ne. Žmogaus kūno kvapas labai specifinis ir stiprus. Beveik jokios priemonės jo visiškai nepaslepia. Tuo pačiu, jei vėjas tinkamas, tokio maskavimo visai nereikia. Ne veltui yra istorijų apie medžiotojus, rūkančius bokštelyje ir vis tiek sėkmingai medžiojančius.“
Medžiotojas pabrėžė, kad net aukštas bokštelis negarantuoja, jog gyvūnas neužuos žmogaus: „Visi esame matę, kaip dūmai iš kamino eina ne aukštyn, bet žemyn – taip nutinka esant žemam atmosferos slėgiui ir formuojantis rūkui. Tokiu oru ir mūsų kvapas, nešamas vėjo, leidžiasi žemyn, ir gyvūnai jį užuodžia. Vėjas turi didelės įtakos medžioklėje. Ypač sunku medžioti miško salose ar krūmynuose, kur vėjas sukasi, keičia kryptį neprognozuojamai. Jei vėjas nestiprus, galime tikėtis, kad jis mažiau paveiks rezultatą, bet jei jis stiprus ir gūsingas – geriau pasirinkti kitą vietą. Nors per medžioklę niekada nežinai, kas nutiks…“
Judėjimas
Gyvūnus gąsdina staigūs judesiai. Sėdint bokštelyje, laukiant stirnino ant kalvos ar maskuojantis miško pakraštyje, tai būtina turėti omenyje. Tinkamas kostiumas – svarbu, bet būtina maskuoti ir veidą bei rankas.
Yra toks mitas, kad medžiojant gyvūną negalima žiūrėti jam tiesiai į akis, o jei jis pažvelgia į medžiotoją – reikia nusukti veidą arba palenkti galvą. Paklaustas, ar tai tiesa, Dainis atsakė: „Ne esmė pačiame žvilgsnyje. Galbūt medžiojant plėšrūnus tai turi reikšmės, bet manau, svarbiausia – mūsų balta veido oda, kuri šviečia iš tolo, o ne žvilgsnis. Todėl tikrai verta palenkti galvą, ypač jei dėvite kepurę su snapeliu, kuris veikia kaip skydas. Galima dėvėti šaliką su maskavimo raštu arba naudoti žalią pieštuką veidui. Nepamirškite ir rankų – verta mūvėti orui tinkamas pirštines.“
Bokštelio konstrukcija taip pat svarbi. Sėdint ant kopėčių ar sėdynės iš lentų, medžiotojas turi judėti labai lėtai ir atsargiai, nuolat stebėdamas gyvūną. Jei stirna pažvelgia medžiotojo kryptimi – geriau visai nejudėti. Bokštelyje su sienelėmis žmogus turi daugiau judėjimo laisvės. Svarbu, kad tokie atviri bokšteliai būtų pastatyti taip, kad įėjimas būtų atsuktas į medžius, o ne į lauką – kartais stirna gali prieiti labai arti ir pamatyti medžiotoją. Jei taip nutiko – nejudėkite nė kiek.
Stirnos turi kvapo liaukas įvairiose kūno vietose: ant kojų, tarp ragų, ant snukio ir tarp užpakalinių kojų pirštų. Šiomis liaukomis stirnos žymi teritoriją – ypač svarbu tai rujoje. Norėdamos įspėti konkurentus, kad vietoje jau yra karalius, stirninai trina ragus, glaudžiasi skruostais prie medžių ar krūmų kamienų ir išskėsdami nagus palieka kvapų pėdsakus žemėje.
Yra dvi stirnų porūšės: europinės arba vakarinės stirnos (Capreolus capreolus) ir didesnės Sibirinės stirnos (C. pygargus). Stirnos gyvena plačioje senojo pasaulio teritorijoje – nuo Norvegijos iki Viduržemio jūros ir Azijoje.
Sibirinės stirnos gyvena Rytų Europoje ir vidutinio klimato Centrinės bei Rytų Azijos zonoje. Archeologiniai radiniai rodo, kad jų arealas kadaise siekė Šiaurės Kaukazą ir Rytų Ukrainą. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje jų paplitimą sumažino perteklinė medžioklė Rytų Europoje, šiaurės Kazachstane, vakarų Sibire ir šiaurės rytų Sibiro regionuose. Sibiro ir Europos stirnų arealai susikerta Kaukazo kalnuose.
Bandymas. NITEforce Online LIVE 360 Green miško kamera
Gpro.lt
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
