Vieniems atrodo, kad sumedžioti stirną – jokia gudrybė, kiti mano, kad tai visai ne taip paprasta, tačiau daugelis medžiotojų pripažįsta, kad individuali stirnų medžioklė yra viena iš jų mėgstamiausių. Žinoma, dalis gyvūnų sumedžiojama ir medžioklėse varant, tačiau tik individualioje medžioklėje, tykant ar, jei reikia, sėlinant, galima pajusti tikrąjį stirnų medžioklės skonį.
Stirnų medžioklės sezonas prasideda gegužės pirmąją ir tęsiasi iki lapkričio pabaigos. Kiekvienas šio laikotarpio etapas yra savaip ypatingas. Pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje suaugę patinai rengia rujos arenas, išstumdami jauniklius. Būtent šie domina medžiotojus, norinčius sumedžioti savo Joninių oželį ir kartu pasirūpinti populiacijos valdymu bei trofėjų kokybės gerinimu. Po rujos medžiojami trofėjiniai patinai, o patelės ir stirniukai – rudenį.
Stirnos yra sėslios ir galima sakyti, kad visus metus gyvena toje pačioje vietovėje. Rapsų laukai, šėryklos, proskynos – tai vietos, kur galima tikėtis vėl sutikti konkrečius individų. Stirnas galima stebėti vakarais ar rytais. Dienos pirmoje pusėje be ginklo galima apvažiuoti medžioklės plotus ir stebėti, kur stirnos išeina, kur renkasi, kad būtų aišku, kur gyvena kurie patinai. Iš esmės jau žiemos pabaigoje galima pradėti ieškoti selekcinio arba trofėjinio patino. Žiemos pabaigoje ir pavasarį, kol žolė dar neišaugusi, o krūmai neišsprogę, stirnas lengviau pastebėti, išnagrinėti ir suskaičiuoti. Purūs ragai atrodo įspūdingiau nei nušveisti, bet suteikia pakankamą bendrą įspūdį apie trofėjų.
Kaip atskirti perspektyvų pirmametį stirniną nuo neperspektyvaus?
Patelės yra labai smalsios ir vasarą jas galima privilioti stirniuko cypsėjimu. Stebint pateles galima įvertinti jų amžių. Senos stirnos taip pat turi būti pašalintos iš populiacijos. Stirnų uoslė daug geresnė nei žmogaus, todėl reikia saugotis, kad jos neužuostų medžiotojo.
Dažnai sakoma, kad ryte gyvūnai būna ramesni ir mažiau bijo žmogaus, nes yra pailsėję. Skirtumas tarp rytinės ir vakarinės medžioklės dažniausiai slypi galimybėse: vakare šviesos vis mažėja, todėl kokybiškai stebėti ar medžioti lieka mažai laiko. Ryte šviesos tik daugėja, tad stirnas galima stebėti ilgiau. Tai labai priklauso nuo vietovės ir medžioklės praktikos. Kai kur stirnos leidžiasi stebimos net išlipus iš automobilio, o kitur pastebi žmogų iš kilometro ir bėga – tai apie kažką pasako.
Stirnos aktyvios beveik visą dieną ir gali ilsėtis vidurdienį pievose, grioviuose ar pasėlių laukuose. Plėšrūnai taip pat veikia stirnų elgseną. Jei medžioklės plotuose stirnos dažnai matomos laukuose, tai dar nereiškia, kad populiacija iš tikrųjų didelė. Anksčiau miškuose buvo matyti stirnos, o dabar jos dažniausiai laikosi laukuose, nes ten jaučiasi saugiau – lūšių ir vilkų populiacijos stipriai išaugo.
Stirnos yra sėslios. Priklausomai nuo populiacijos tankio, jos gyvena 1–2 kvadratinių kilometrų teritorijoje. Patinų teritorijos yra didesnės nei patelių. Mokslininkai teigia, kad mažesnio tankio plotuose šis skirtumas gali būti 2:1 ar net 3:1.
Aktyvumo grafikas
Laikas, kada stirnos pasirodo laukuose, priklauso nuo vietos, gyvūnų patirties su žmonėmis, buveinės tipo ir, žinoma, oro sąlygų – tačiau daugiausiai nuo konkrečios vietos. Neverta važiuoti ieškoti stirnų šeštą ryto, ypač jei tvyro rūkas, yra rasa ar lyja. Šie gyvūnai išrankūs pašarui ir taip pat kruopščiai įvertina, ar oro sąlygos tinkamos maitinimuisi. Vakare jos gali maitintis net lietuje, bet ryte, po vėsios nakties, pasirodys atvirose vietose tik tada, kai saulė pakils pakankamai aukštai. Stirnos mieliau maitinasi saulės apšviestame miško pakraštyje ar kalvos papėdėje, nei braido po drėgną miško kraštą. Dažnai jos pasirodo matomose vietose tik apie devintą ar net dešimtą valandą ryto.
Pagal asmeninius stebėjimus, po pirmųjų pusryčių stirnos susiranda vietą atsigulti ir ramiai atrajoja suėstą pašarą. Tai gali būti griovys, krūmų ar medžių paūksmė, arba pasėlių vidurys, kur gyvūnai jaučiasi saugiai. Dieną stirnos taip pat juda. Medžiojant sėlinant jas galima sutikti bet kuriuo metu, tačiau aktyviausios jos ryte ir vakare. Birželio pabaigoje ir liepos pradžioje tykoti galima nuo vakaro iki ryto – tai vienas gražiausių medžioklės sezono laikotarpių.
Stirnos yra atrajotojai. Šie gyvūnai turi keturių skyrių skrandį, kuris skiriasi dydžiu ir vidine sandara. Virškinimas vyksta dviem etapais. Pirmiausia pašaras tik apytikriai sukramtomas ir praryjamas. Jis patenka į priešskrandį ir iš ten – į prieskrandį. Po 30–60 minučių gyvūnas pašarą atpilsto, vėl sukramto ir sumaišo su seilėmis. Atrajojimas trunka 40–60 minučių. Pasibaigus atrajojimui, po 15–20 minučių vėl pradedamas naujas maitinimosi ciklas. Suaugusios stirnos atrajoja 6–8 kartus per parą. Toks maitinimosi būdas susiformavo evoliucijos metu kaip prisitaikymas išvengti plėšrūnų – pašaras greitai suėdamas, o saugioje vietoje vėliau kruopščiai sukramtomas.
Kaip suprasti, ar konkrečioje vietoje yra stirnų?
Pirmiausia – stebėjimai. Stirnas nesunku pastebėti, ypač žiemą, kai jos telkiasi į bandas. Kadangi daugelis jų aktyvios ir naktį, naudinga termovizorinė kamera. Su kantrybe galima nustatyti vietas, kur stirnos išeina iš miško ar į jį sugrįžta.
Stirnų patinai žymi teritoriją trindami ragus į krūmus ir rausdami žemę. Stirnų ir elnių žymės skiriasi pagal aukštį, kuriame nužievintas krūmas. Jauni patinai naudoja plonesnius šakelius ar žolynus, stambūs – kamienus. Pagal išraustos žemės juostos plotį, ištryptos žolės kiekį aplink krūmą ar medį galima spėti, koks dydis buvo to, kuris paliko žymes. Tokiose vietose verta pastatyti miško kamerą, kad pamatytumėte, kas atkeliauja atnaujinti teritorijos ribų.
Pėdsakai taip pat padeda nustatyti, ar konkrečioje vietoje yra stirnų, ir kaip aktyviai jos juda. Tiriant pėdsakus, galima rasti perėjimo vietas ir guolius, jei aplinkos sąlygos tai leidžia. Pavyzdžiui, keliukai šalia javų laukų, griovių pakraščiai, molio atodangos miške ar, žinoma, sniegas išsaugo gyvūnų judėjimo pėdsakus, ir patyręs medžiotojas juos moka perskaityti.
Su šakėmis prieš lokius, sienos pažeidėjai ir pirmasis meškiukas. Miško naujienos #2
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
