Remiantis ankstesnių sezonų duomenimis, dalis medžiotojų būrelių neatlieka gyvūnų pėdsakų apskaitos sniege ir nepateikia surinktų duomenų. Tai reiškia, kad informacija apie didžiųjų kanopinių ir didžiųjų plėšrūnų populiacijų gausą bei jų paplitimą Lietuvoje nėra pilna ir objektyvi.
Šie duomenys ypač svarbūs tada, kai kalbame apie didžiuosius plėšrūnus vilkus, lūšis ir ruduosius lokius. Lūšys ir lokiai Lietuvoje nėra medžiojami, tai saugomos rūšys, tačiau oficialus šių gyvūnų monitoringas valstybiniu lygmeniu nėra vykdomas. Todėl medžiotojų renkama ir pateikiama informacija yra vienas svarbiausių realių duomenų šaltinių, leidžiančių suprasti, kiek šių gyvūnų iš tikrųjų yra šalyje ir kaip keičiasi jų paplitimas.
Medžioklės taisykles numato, kad medžioklės plotų naudotojai privalo vieną kartą per medžioklės sezoną atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege, taip pat ištisus metus rinkti ir teikti informaciją apie didžiųjų plėšrūnų vilkų, lūšių ir rudųjų lokių buvimą. Kiti suinteresuoti asmenys taip pat gali teikti jiems žinomus faktus apie šių gyvūnų buvimą Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Šių duomenų reikšmė yra esminė. Be patikimos informacijos neįmanoma objektyviai vertinti gyvūnų populiacijų būklės, nustatyti tendencijų ar jų gausa didėja, ar mažėja, ir planuoti atsakingą populiacijų valdymą bei apsaugos sprendimus ateinančiais metais.
Šiemet gamtinės sąlygos yra palankios, sniego danga leidžia aiškiai fiksuoti pėdsakus, gyvūnų aktyvumas matomas, todėl bendradarbiavimas ir duomenų teikimas tampa ypač svarbus. Gyvūnų pėdsakų apskaita nėra formalumas, tai vienas pagrindinių įrankių, leidžiančių susidaryti realų vaizdą apie tai, kas iš tikrųjų vyksta Lietuvos gamtoje.
Išėjo naujausias žurnalo Medžioklė numeris, kurį galima įsigyti prenumeruoti.lt
Skaitykite plačiau ir prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
