Šventojo Huberto, medžiotojų ir medžioklinių šunų globėjo, diena švenčiama daugelyje katalikiškų Europos šalių, taip pat ir Lietuvoje.
Nuo ko viskas prasidėjo?
Iš pradžių prasidėjo nuo pamaldų atskirose bažnyčiose, kurių metu medžiotojų klubai ar rajono medžiotojų organizacijos svečiams paruošdavo nedideles vaišes. Prie to prisidėjo medžiotojų muzikos pasirodymai. Ilgainiui šventė tapo platesnė, įtraukiant kelis klubus, muges ir koncertus didesniuose miestuose. Dažnai medžioklė vykdavo dieną prieš arba po pamaldų. Kiekvienas rajono klubas ir medžiotojų organizacija stengėsi, kad Hubertine, kaip daugelis ją vadina, taptų įdomiu renginiu medžiotojams ir plačiajai visuomenei.
Naujas skambesys ir užmojai
Prieš trejus metus viskas pasikeitė. Žinoma, šiemet šventojo Huberto minėjimai ir pamaldos tebevyksta beveik visuose Lietuvos rajonuose, tačiau vienas miestelis tapo Hubertine sostine. Tai Raudonė, nedidelis miestelis ant Nemuno kranto, turintis apie 400 gyventojų. Jo pasididžiavimas – Raudonės pilis, tradiciškai vadinama Bajerburgu. Per Lietuvos kryžiaus žygius čia stovėjo Kryžiuočių ordino pilis. Vietos legenda pasakoja, kad 1337 m. Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui puolant tvirtovę, jis buvo mirtinai sužeistas po ąžuolu, dabar vadinamu Gedimino ąžuolu. Tačiau nei istoriniai duomenys, nei archeologiniai tyrimai nerodo, kad šioje vietoje iki XVI a. stovėjo pilis. XVI a. ant senosios pilies pamatų buvo pastatyta nauja pilis. Pastatas kelis kartus rekonstruotas ir dabar yra XIX a. neogotikinės architektūros pavyzdys.
Naujoji Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) vadovybė, jos prezidentas, bendrovės „Biovel“ savininkas Virginijus Kantauskas, direktorius Laimonas Daukša ir kiti ėmėsi ambicingų permainų, o pagrindinės pastangos skiriamos medžiotojo įvaizdžiui gerinti, medžioklės valdymo svarbai pabrėžti ir bendradarbiavimui su bendruomene kurti. Švento Huberto dienos šventė, kokia ji yra dabar, yra viena iš naujų tendencijų.
Pirmoji Švento Huberto diena Raudonės pilyje buvo švenčiama 2022 m. Tuo metu vyko elnių šaudymo čempionatas, o Nacionalinėje trofėjų parodoje buvo eksponuojama beveik 2000 trofėjų – tai oficialiai tapo Lietuvos rekordu. Vyko šunų paradas, kraujo donorystė, koncertas ir keletas kitų renginių. Pirmaisiais metais šventėje dalyvavo apie du tūkstančius žmonių.
Kitais metais LMŽD įdėjo daugiau pastangų, pritraukė daugiau rėmėjų ir festivalis buvo didesnis. Pasak LMŽD Jurbarko rajono skyriaus vadovo Daivaro Rybakovo, nebuvo tikra, kad festivalį pavyks padaryti dar didesnį ir pritraukti daugiau žmonių, tačiau pavyko.
Šiemet sulaukta neregėto skaičiaus lankytojų
Šiemet festivalyje Raudonės pilyje apsilankė apie 5000 žmonių! Tai rekordas ir, atsižvelgiant į dabartinį festivalio dydį ir vietą, beveik maksimalus svečių skaičius.Kitais metais šventės teritorija bus išplėsta.
„Festivalis buvo sėkmingas. Turiu pasakyti, kad prireikė daug pastangų. Prie festivalio organizavimo dirbo penkiolika žmonių, o įvairiuose etapuose jiems padėjo apie penkiasdešimt. Esame labai dėkingi vietos valdžios institucijoms ir Raudonės pilies administracijai už drąsą mus priimti ir už tai, kad jau trečius metus iš eilės mums padeda. Taip pat džiaugiamės, kad prekybininkai ir rėmėjai šiemet labai noriai dalyvavo ir rėmė. O žmonių buvo tiek daug! Tai vienas iš mūsų tikslų – pritraukti visuomenę iš visos Lietuvos ir taip keisti žmonių požiūrį į medžioklę ir medžiotojus“, – sakė LMŽD direktorius Laimonas Daukša.
„Džiaugiamės, kad festivalis auga! Šiemet yra daugiau prekybininkų – tikra mugė. Atvykome automobiliu ir pastebėjome, kad Raudonėje pasikeitė eismo organizavimas – atsirado papildomi ženklai, nurodantys, kur statyti automobilį. Šiemet eismas buvo daug tvarkingesnis, nebuvo spūsčių. Nors akivaizdu, kad svečių daug daugiau. Visos gatvės buvo pilnos automobilių, net prie upės, palei plentą, stovėjo automobiliai. Žmonių šiemet labai daug, ir visi labai džiaugiasi galėdami dalyvauti šiame puikiame festivalyje!“ pasakojo vienas Šv. Mišių lankytoja, atvykusi su visa šeima, buvo labai laiminga.
Pirmą kartą Lietuvos istorijoje – vilko vabimo (viliojimo) konkursas!
Sėkmės elementai
Paklaustas, kokie yra šio šventės augimo ir sėkmės elementai, Laimonas Daukša išskyrė tris dalykus: „Mano nuomone, yra trys elementai, kurie lemia, ar festivalis bus sėkmingas. Tai žmonių įsitraukimas ir programa, laikas ir vieta. Turėjome įvairių socialinių veiklų, pavyzdžiui, mėsėdžių dirbtuves ir kraujo donorystės dieną. Medžioklinės muzikos konkursas ir parado pristatymas suteikė kultūrinio atspalvio, vyko renginys besidomintiems medžiokline kinologija, apskritai buvo daug šunų, kurie labai traukia žmones, ypač vaikus. Visiems taip pat patiko medžiotojų sriuba ir kiti medžioklės produktai ir, žinoma, vakaro koncertas. Visada kviečiame žinomą muzikos grupę, o iš lankytojų antplūdžio matome, kad būtent medžiotojų sriuba ir koncertas pritraukia ne medžiotojus.“
Pasak LMŽD direktoriaus, Raudonės pilis pasirinkta todėl, kad yra strategiškai labai geroje vietoje – patogus kelias ir beveik vienodas atstumas nuo visų Lietuvos regionų. Šventę buvo numatyta surengti praėjus savaitei po lapkričio 3 d., oficialios Švento Huberto dienos, kad ji nesikirstų su kituose rajonuose vykstančiais medžiotojų globėjo minėjimo renginiais.
Tai, kad festivalis išaugo, galima pastebėti plika akimi. „Šiemet atsirado daugiau prekybininkų ir rėmėjų. Atvyko daugiau medžiotojų ir Jurbarko rajono žmonių. Taip pat padaugėjo lankytojų iš visos Lietuvos. Apklausti medžiotojai visi kaip vienas palaikė ir ragino šią tradiciją tęsti be perstojo“, – sakė Laimonas Daukša.
LMŽD direktorius pabrėžė, kad ši šventė atlieka labai svarbų vaidmenį ne tik šviečiant visuomenę, bet ir keliant pačių medžiotojų kultūrą. Jis pabrėžė, kad vienas iš Raudonės festivalio uždavinių – parodyti kitų rajonų medžiotojams, kokie gražūs, įdomūs ir jaudinantys yra tokie renginiai: „Tikimės, kad ši patirtis išmokys ir motyvuos kitų rajonų medžiotojus organizuoti festivalius savo rajonuose. Raudonė tapo medžioklės švenčių sostine ir toliau ja bus, tačiau Švento Huberto dieną reikia švęsti plačiau ir rajonuose!“
Taigi kokia buvo Švento Huberto dienos šventė Raudonės pilyje?
Šiais metais Raudonės pilyje ir jos kieme vyko nemažai įdomių renginių, kuriuos rėmė kelios stambios gamintojų ir kitos įmonės.
Žygis
Nuo 10 iki 13 val. vyko žygis – ekskursija po apylinkes, kurioje galėjo dalyvauti visi norintys.
Šventinė eisena
Kaip ir kasmet, šventė prasidėjo iškilminga eisena, kurioje Lietuvos medžiotojų būrelių atstovai žygiavo viena kolona su vėliavomis ir antpečiais, šeimomis, vaikais ir šunimis. Procesijos priekyje šeši stiprūs vyrai ant eglės šakomis papuoštų neštuvų nešė gražiai paklotą elnio patiną. Procesijai judant Raudonės gatvėmis medžioklės muziką grojo profesionalaus medžiotojų orkestro medžioklės ragų ansamblis. Atvykę į pilies kiemą, procesijos priekyje esantys medžiotojai priešais sceną pastatė neštuvus su sumedžiotu žvėrimi.
Ekumeninės pamaldos
Katalikų ir liuteronų bažnyčių pastoriai kreipėsi į susirinkusiuosius, prisiminė medžiotojų globėją ir meldėsi už medžiotojus, jų šeimas ir medžioklinius šunis.
Apdovanojimai
Švento Huberto dienos renginys – tai proga, kai LMŽD savo nariams įteikia Švento Huberto ordiną – aukščiausią medžioklės apdovanojimą Lietuvoje, Medeinos medalius ir medžiotojų garbės raštus.
„Pasiekėme ne tik tai, kad į šią šventę suvažiuoja medžiotojai iš visos Lietuvos. Dėl įvykusių pokyčių ir visų šalies medžiotojų skatinamų pastangų gerinti medžiotojo įvaizdį šventė pritraukia ir politikus. Seimo nariai, ministrai ir kiti pareigūnai mielai dalyvauja medžiotojų šventėje ir nebesijaučia, kad jų politiniam įvaizdžiui gresia pavojus“, – sako Laimonas Daukša. Priešingai, žvelgiant iš šalies, susidaro įspūdis, kad Seimo nariai ir ministerijų vadovai supranta ir vertina ryšį su medžiotojų bendruomene, kuri yra labai svarbi ekonomikos dalis.
Renginyje dalyvavo ir sveikinimo žodžius šia proga sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas, žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius, Seimo nariai Juozas Olekas, Kęstutis Mažeika ir šventės globėjas Ričardas Juška, Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, Valstybinių miškų generalinis direktorius Valdas Kaubrė ir kiti svečiai.
Žemės ūkio ministras K. Starkevičius įteikė padėkos raštus medžiotojui Andriui Rapalui, LMŽD Kretingos ir Kupiškio skyriams už glaudų bendradarbiavimą su vietos ūkininkais ir jiems atstovaujančiomis organizacijomis, bendrų renginių organizavimą.
Lietuvos didžiojo penketo apdovanojimą ir šv. Huberto ordiną įteikė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
II laipsnio Lietuvos didžiojo penketo prizu apdovanotas Vaidas Bakanauskas (Ukmergė). Lietuvos penketo prizu apdovanojami Lietuvos arba užsienio medžiotojai, Lietuvoje sumedžioję medalio vertės trofėjų – briedį, taurųjį elnią, stirniną, šerną ir vilką.
Už ypatingus nuopelnus Lietuvos medžioklei, aktyvų dalyvavimą draugijos veikloje, taisyklingos medžioklės ir medžioklės trofėjų kultūros puoselėjimą, gamtosaugos idėjų skleidimą bei edukacinę veiklą šv. Huberto ordinas įteiktas Valdemarui Zakarui, LMŽD Klaipėdos skyriaus pirmininkui.
Garbės medžiotojo vardo apdovanojimus įteikė LMŽD pirmininkas Virginijus Kantauskas.
LMŽD garbės medžiotojo vardas suteikiamas LMŽD nariams, turintiems ne mažesnį kaip 25 metų medžiotojo stažą ir už svarius nuopelnus medžioklei. Siūlymus svarsto ir Garbės medžiotojo vardą suteikia LMŽD taryba.
LMŽD garbės medžiotojo vardas suteiktas ir medaliu už svarius nuopelnus medžioklei apdovanoti: Vytas Mazuronis (Vilniaus MD), Saulius Surginevičius (Vilniaus MD), Jonas Kraujelis (LMŽD Molėtų sk.).
Medeinės medalius įteikė LMŽD direktorius Laimonas Daukša.
Už medžioklės tradicijų, kultūros propagavimą ir puoselėjimą Medeinės medaliu apdovanoti Petras Adeikis, Marius Kavaliauskas, Panevėžio MŽD medžiotojas Valdas Vaičiulis, Kelmės r. MŽD medžiotojai Algirdas Šimulis, Paulius Spudys, Vilkaviškio MŽD medžiotojai Zigmas Venčiauskas, Erikas Rugienius, Kristina Ruginienė.
LMŽD Jurbarko sk. pirmininkas Daivaras Rybakovas įteikė medalius LMŽD Jurbarko sk. medžiotojams Dariui Valeckai, Romučiui Zabielinui, Tomui Sabaliauskui, Juozui Šimelioniui, Ričardui Volkui, Jonui Gydaičiui, Vytautui Ūkaniniui, Gintarui Gvazdauskui.
Renginiai ir konkursai
Šventės metu vyko IV Lietuvos medžioklės ragų signalų ir muzikos konkursas.
Pirmą kartą buvo surengtos vilko vabymo varžybos. Ankstesniais metais šią dieną Raudonės pilyje vykdavo elnių kvietimo čempionatas, tačiau šiemet jis vyko kitoje vietoje.
Mokslininkas Petras Adeikis pakvietė visus į seminarą „Plėšrūnai – sveikos ekosistemos dalis.
Vyko kraujo donorystės akcija, aukų rinkimas ir vaikų piešinių konkurso nugalėtojų apdovanojimas.
Šventės metu vyko didžiausios visų laikų medžiotojų sriubos virimo varžybos, kurių metu išvirta apie dvi tonos sriubos. Kompetentingai komisijai įvertinus visų komandų sriubas ir apdovanojus nugalėtojus, visa išvirta medžiotojų sriuba buvo išdalinta festivalio svečiams! Dar viena staigmena – specialioje garų viryklėje iškeptas visas elnias, kuris taip pat buvo išdalytas nemokamai!
Taip pat vyko tradicinis medžioklinių šunų veislių paradas, kuriame dalyvavo daug įvairių šunų. Buvo kalbama apie jų panaudojimą, charakterio bruožus ir veisimo ypatumus.
Kitais metais Švento Huberto dienos šventė Raudonės pilyje bus dar svarbesnė, nes Lietuva iškovojo teisę 2025 m. rengti Europos elnių kvieslų čempionatą. Šiam svarbiam renginiui, kuriame dalyvaus atstovai iš keturiolikos Europos šalių, jau intensyviai ruošiamasi.
Kitais metais taip pat vyks kita Nacionalinė trofėjų paroda, kurioje bus pristatyti geriausi medžioklės trofėjai iš visos šalies. Ir, žinoma, vyks Šv. Huberto dienos šventė, kuri kitais metais apims visą Raudonės pilį ir jos parką. Data jau žinoma. Šventė vyks 2025 m. spalio 25 d.
!PRENUMERUOKITE žurnalą Medžioklė 2025 metams!
!PRENUMERUOKITE žurnalą Medžioklė 2025 metams!
