Lietuvoje vis dažniau pastebimi gyvūnai, kurie mūsų gamtoje natūraliai niekada negyveno. Jie atkeliavo žmogaus veiklos dėka arba pateko netyčia, tačiau puikiai prisitaikė prie klimato ir aplinkos. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Laukinių gyvūnų globos centras LGGC kasmet gauna vis daugiau pranešimų apie invazines rūšis. Dažniausiai tai usūriniai šunys (Nyctereutes procyonoides), kanadinės audinės (Mustela vison), raštuotieji vėžliai (Trachemys scripta) ir kiti svetimžemiai gyvūnai.
Prenumeruokite čia!
Specialistai pabrėžia, kad invazinės rūšys daro didelę žalą vietinei faunai ir ekosistemoms. Tokie gyvūnai kaip usūrinis šuo ar kanadinė audinė turi labai mažai natūralių priešų, todėl jų populiacija sparčiai auga ir plečiasi į naujas teritorijas. Įsitvirtinę jie išstumia vietines rūšis ir trikdo gamtos pusiausvyrą.
Invaziniai plėšrūnai minta smulkiais paukščiais, jų jaunikliais, varliagyviais, naikina lizdus ir buveines. Dėl to mažėja vietinių rūšių, tarp kurių yra ir į Lietuvos raudonąją knygą įtraukti gyvūnai. Ekosistemos tampa mažiau atsparios pokyčiams ir lengviau pažeidžiamos.
Svarbi problema yra ir ligų bei parazitų plitimas. Usūriniai šunys bei kiti invaziniai gyvūnai gali pernešti įvairias infekcijas ir platinti parazitus, kurie kelia pavojų vietinei faunai, žmonėms ir naminiams gyvūnams. Dėl šios priežasties savalaikė informacija apie jų buvimą yra labai svarbi.
LGGC ragina visuomenę prisidėti prie invazinių gyvūnų kontrolės. Pastebėjus tokį gyvūną gamtoje, būtina pranešti skubiosios pagalbos tarnyboms telefonu 112. Jeigu kyla abejonių dėl rūšies, LGGC specialistai pasiruošę padėti. Konsultacijos teikiamos telefonu +37060572837 ir el. paštu lggc@lsmu.lt. Specialistai įvertina situaciją ir pasirūpina gyvūno perkėlimu arba humanišku sprendimu pagal galiojančius teisės aktus.
Daugiau informacijos apie invazines rūšis, jų teisinį reglamentavimą ir aktualijas galima rasti Invazinių rūšių informacinėje sistemoje INVA. Čia pateikiamos duomenų bazės, metodinė informacija ir gairės visuomenei.
LGGC akcentuoja, kad kiekvienas pranešimas padeda saugoti Lietuvos gamtą. Tik bendromis pastangomis galima sustabdyti svetimžemių rūšių plitimą ir užtikrinti vietinių gyvūnų apsaugą.
Žiūrėkite iki pabaigos! Kas yra paprastasis jenotas ir kaip jį sugauti?
Kaip ir kokiose situacijose reikia naudoti skirtingus termovizoriaus spalvų režimus?
Prenumeruokite čia!
