Lietuvoje artėjama prie sprendimo visiškai uždrausti kailinių žvėrelių auginimą. Tai viena iš tų retų sričių, kuri ne tik kūrė darbo vietas, bet ir užtikrino milijonines įmokas į valstybės biudžetą. Tačiau vietoje racionalių diskusijų apie modernizaciją ir gyvūnų gerovės standartus, pasirenkamas lengviausias kelias – visą sektorių likviduoti. Ir tam dar bus naudojamos mokesčių mokėtojų lėšos, kompensuojant ūkininkams prarastą veiklą.
Statistika kalba pati už save. 2022 metais Lietuvoje veikė apie 159 kailinių žvėrelių fermos, iš jų aktyvios buvo maždaug 130. Jose buvo auginama apie 700 tūkstančių audinių ir kelios dešimtys tūkstančių šinšilų. Pagal „Sodros“ duomenis, šis sektorius užtikrino darbą daugiau kaip 500 žmonių, o didesnėse fermose, pavyzdžiui, Vilkijoje, vienu metu dirbo virš šimto darbuotojų. Valstybei tai reiškė stabilias įmokas – oficialiais duomenimis, 2021 metais į biudžetą iš sektoriaus pateko apie 3 milijonus eurų mokesčių, o kai kuriais metais šis skaičius siekė ir 7 milijonus eurų. Eksporto apimtys gerais metais siekė net iki 100 milijonų eurų.
Ka daryti su kailiu? Išmesti į šiukšlių dėžę? Ne! Ekstra video #10
Žaliosios organizacijos, neretai remiamos užsienio fondų, platina šokiruojančius vaizdo įrašus apie tariamai baisias sąlygas fermose. Tačiau tokie „faktai“ prieštarauja elementariai logikai ir verslo principams. Sergantis, neprižiūrėtas ar badu alinamas gyvūnas negali duoti kokybiško kailio, kuris yra pagrindinis produkcijos tikslas. Kiekvienas ūkininkas puikiai supranta, kad jo veiklos sėkmė priklauso nuo tinkamos gyvūnų priežiūros – geros mitybos, veterinarinės kontrolės, švaros ir komforto.
Užuot kalbėję apie tolesnį gyvūnų gerovės standartų kėlimą ar sektoriaus modernizavimą, priimami sprendimai, kurie reiškia viso verslo sunaikinimą. Tai smūgis ne tik ūkininkams, bet ir regionų bendruomenėms, kur šios fermos užtikrino darbo vietas bei vietos biudžeto pajamas.
Faktas, kad kailių paklausa pasaulyje pamažu atsigauna, turėtų versti politikus dar kartą pagalvoti. Kailis yra natūralus, atsinaujinantis ir ekologiškiausias šilto apdaro gamybos šaltinis. Skirtingai nei sintetinės medžiagos, kurios gamtoje suyra tik per 500–1000 metų ir sukuria milžiniškas atliekų problemas, natūrali kailinė medžiaga suyra vos per kelerius metus. Tai reiškia mažesnę taršą, mažesnius sąvartynus ir tvaresnę ateitį.
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
