Yra viena didelė Pulsar Merger problema – pažvelgus į jį nebesinori jokio kito šiluminio prietaiso. Jau kurį laiką medžioklėje naudojau XL50 modelį, bet visai neseniai į mano rankas pateko naujas ir šviežias Merger Duo NXP50, o balandžio viduryje atsirado galimybė apsilankyti bebrų medžioklės renginyje Latvijoje, kur pavyko nuodugniai išbandyti naująjį prietaisą.
Pirmieji įspūdžiai
Pulsar Merger seriją iki šiol sudarė trys žiūronai, kurie vienas nuo kito skiriasi lęšiu, šilumos jutikliu ir korpuso dydžiu. Na, o prie jų prisijungė jaunesnysis brolis Duo NXP50, kuris suteikia iki šiol nebuvusią galimybę stebėti aplinką tiek šiluminiu, tiek skaitmeniniu spektru. Šis modelis turi 640 × 480 pikselių šiluminį jutiklį, kuris tik vienu žingsneliu atsilieka nuo XL50. Vis dėlto technologijos sparčiai vystosi ir ateityje tikrai sulauksime ir Duo su dideliu 1024 × 768 pikselių jutikliu. Gera žinia ta, kad šiek tiek mažesnis jutiklis taip pat pastebimai sumažina paties prietaiso kainą ir jis tampa prieinamesnis pirkėjui. Skaitmeninis jutiklis yra CMOS 1920 × 1200 pikselių dydžio.
Paėmus prietaisą į rankas, galima pajusti, kad jis yra kiek sunkesnis nei įprastas XL50, tačiau džiugina, kad praktiškai liko nepakeistas mygtukų išdėstymas ir nereikės iš naujo pratintis prie kitokios tvarkos. Vienintelis pakeitimas yra skaitmeninio ir terminio režimo jungiklis, įtaisytas vietoj tolimačio mygtuko. Prietaiso apačioje yra nedidelis LED 940 nanometrų žibintuvėlis skaitmeniniam vaizdui, tačiau parduotuvė Ieskaties.lv man duoda galingesnį įrankį – LunaVision žibintuvėlį su įkraunama baterija. Vis dėlto parduotuvėje primygtinai rekomenduojama nepamiršti panaudojus jo išjungti, nes kitu atveju medžioklė gali baigtis išdeginta skyle kišenėje ar rankinėje. Siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų, kai žibintuvėlio įjungimo mygtukas nusispaudžia netyčia, galima šiek tiek atsukti baterijos dangtelį ir mygtukas tampa neaktyvus.
Prietaisas parduodamas su rankine, kurios sagtis uždedama ant viršaus kaip gobtuvas. Tai gana patogu ir nereikia atskirų segtukų ar spaustukų, kurie medžioklėje tik kelia nereikalingą triukšmą. Rankinę galima pakabinti ant kaklo, tik, skirtingai nei Telos monoklio rankinė, ši neturi juosmens diržo, tačiau kadangi jau pats prietaisas turi minkštą, kaklui malonų dirželį, rankinę drąsiai galima palikti automobilyje.
Svečiuojantis Bebrų taurėje
Paskutinėmis dienomis, kai dar buvo galima medžioti bebrus už melioracijos sistemų, važiavau į kaimus, kur vietinis kolektyvas rengė kasmetinį Bebrų taurės renginį. Tradicija sveikintina, nes sukuria galimybę tiek savo, tiek kaimyninių būrelių nariams susitikti ne medžioklės sezonu ir atnaujinti šaudymo įgūdžius bei teorines žinias. Renginio formatas – tarsi daugiakovė visą dieną, kur komandos keliose disciplinose varžosi tarpusavyje po tris.
Kaip ir dera medžiotojams, pradėjome nuo rytinės linijos ir instruktažo apie dienos planą bei saugumo taisykles, nes čia taip pat vyks ir kelios šaudymo disciplinos, o kad diena baigtųsi sėkmingai, svarbu žinoti, kur bus ugnies linijos ir pavojingi sektoriai. Suvažiavusių dalyvių gana daug, suskaičiavau apie 35 žmones, kurių dalis nėra medžiotojai ir startuoja individualiai. Iškart po rytinės linijos reikia traukti burtus sektoriams vakarinei bebrų medžioklei.
Kiekviena komanda burtų keliu gauna po vieną sektorių, kuriame medžioklės taktiką turi susiplanuoti patys. Dieną galima nuvažiuoti apžiūrėti, susirasti geriausias vietas tykojimui, bet medžioklė prasidės tik pasibaigus disciplinų daliai. Po medžioklės sumedžioti bebrai bus skaičiuojami, sveriami ir vertinami taškais, kuriuos priskaičiuos prie bendro komandos rezultato.
Savo laimei, iš kepurės išsitraukiu sulankstytą popierėlį ir sužinau, kad kartu su komandos draugais Namejumi ir Uldžiu vakare medžiosime palei nedidelio upelio pakrantę. Vėliau, kai nuvažiuojame pasižvalgyti, paaiškėja, kad jis teka palei pievą. Gera žinia ta, kad pakrante bus įmanoma tyliai vaikščioti ir nereikės visą laiką sėdėti vietoje, nes vėjas stiprokas, o sėdint vietoje nemaloniai vėsina. Bloga – nors kitame krante krūmų netrūksta, praktiškai niekur nesimato šviežių graužimo pėdsakų. Vietos kolektyvo medžiotojas pasakojo, kad kitoje upės pusėje šiek tiek nuošaliau yra ir bebrų namelis, bet iš mūsų medžioklės sektoriaus jo neįmanoma pamatyti, o kitame krante būti išvis draudžiama.
Dar prieš einant į medžioklę reikia įveikti įvairias varžybų disciplinas. Vyko šaudymas iš pneumatinio ginklo skirtingais atstumais. Tada šaudymo estafetė, kurioje fiksuojamas laikas – penki biatlono taikiniai dešimties metrų atstumu, kuriuos trise reikia numušti bendromis jėgomis. Galimi du ginklai: vienas su atviru taikikliu, kitas – su raudonojo taško taikikliu. Ginklui su atviruoju taikikliu duodamas neribotas šovinių skaičius, o kitam, su raudonuoju tašku – tik dešimt šovinių. Vienu metu šaudyti gali du žmonės, o trečiasis tuo tarpu padavinėja šratus arba kuriuo nors momentu pakeičia kolegą.
Taip pat yra tokia disciplina, kurioje reikia iš akies nustatyti atstumą iki skirtingų objektų, tada iš vieno indelio į kitą intuityviai reikia įberti šratų – tiek, kad būtų 300 gramų. Daugiausia taškų pelno tas, kurio akis tiksliausia. Kol laukėme savo eilės, kolektyvo vadovas šypsodamasis pasakojo, kad pernai svėrimo disciplinoje reikėjo į indelį suberti 350 gramų, ir visus beveik tobulu tikslumu nokautavo… ne kas kitas, o klubo konservų meistras, kasdien dirbantis su 350 gramų skardinėmis. Pačioje pabaigoje reikia atsisėsti prie stalo ir atlikti du teorinių žinių testus. Vieną kiekvienas atlieka individualiai, kitą – visa komanda kartu.
Einame į medžioklę
Apie septintą vakaro visi pradėjo ruoštis į mišką. Pakeliui į mūsų medžioklės plotą žiūronais ištyrinėjau kirtimus ir pievas. Kai kur galima įžiūrėti kokį elnią, lapę. Kitų termoprietaisų vadinamoji PIP, arba vaizdo vaizde funkcija, kiek trukdo, tačiau Duo atveju dėl jos galima matyti tiek šiluminį, tiek skaitmeninį vaizdą vienu metu.
Pavyzdžiui, jei pagrindinis vaizdas yra terminio spektro, tai mažas ekrano viršuje esantis vaizdas yra skaitmeninio spektro, ir atvirkščiai. Atsižvelgiant į tai, kad terminis vaizdas skirtas gyvūnui pastebėti, o skaitmeninis – ištyrinėti, galima daryti ir viena, ir kita tuo pačiu metu. Remiantis tokia logika, šiek tiek keista, kad skaitmeninio vaizdo didinimas yra mažesnis nei terminio. Jei jis skirtas gyvūnui tyrinėti, jis turėtų būti didesnis.
Dar vienas didelis PIP funkcijos pliusas – galimybė skaitmeniniame vaizde įžiūrėti priešais gyvūną esančias šakas, smilgas, ką šiluminiame spektre įžiūrėti daug sunkiau. Tokie žiūronai praverčia medžiojant lapes, šernus, meškėnus tamsiuoju paros metu, norint įsitikinti, kad kulkos trajektorijoje tikrai nėra kliūčių.
Pievoje netoli kelio įžiūrime patiną, terminiame spektre taip pat galima gerai įžiūrėti ragus. Žiūrint geromis oro sąlygomis vaizdo kokybė labai gera, atrodo, kad jutiklio dydžio skirtumo lyg ir nematyti. Gali būti, kad tai pasikeistų esant rūkui ar drėgnu oru, bet kol kas neteko to patikrinti.
Automobilį palikome netoli nuo upės, susikrovėme ginklus ir nuėjome. Uldis ir Namejus su lygiavamzdžiais ginklais įsitaisė palei upę jos pradžioje, o aš pačiame sektoriaus gale upės pakrantėje užlipau į bokštelį. Nors bokštelis uždaras, vėjas buvo toks stiprus, kad kartais norėjosi pasilenkti ir pasislėpti už bokštelio sienų. Netrukus į vandenį nusileido dvi antys ir artimiausias pusantros valandos tai buvo vienintelis judėjimas, neskaitant žuvų, kurios nesustodamos pliuškenosi.
Jau temo, kai maždaug už 170 metrų nuo bokštelio upėje pasirodė banga, visai nesunkiai įžiūrima net plika akimi. Žvelgiant pro žiūronus bangos priekyje buvo galima įžiūrėti baltą taškelį, geru tempu plaukiantį bokštelio link. Plaukė, plaukė, plaukė… Ir tada, maždaug už 100 metrų, apsisuko, įplaukė į krūmus ir dingo. Netrukus kitoje bokštelio pusėje kažkas subraškėjo. Po braškėjimo pasigirdo garsus pliaukštelėjimas ir pamačiau, kaip per upę brenda stirna, bet nespėjus įjungti žiūronų filmavimo funkcijos, ji dingo priešingame krante esančiuose krūmuose.
Visus nufilmuotus ir nufotografuotus failus galima pasiekti per nemokamą programėlę Stream Vision 2. Ji telefonu turi prisijungti prie žiūronų belaidžiu ryšiu, tada galima pasiekti ne tik failus, bet ir prisijungti prie tiesioginio režimo, kuriuo telefono ekrane galima stebėti, kas stebima žiūronais.
Likusią vakaro dalį gyvybės nebuvo matyti. Veikti daugiau nebuvo ką, todėl pramogai ant žiūronų prisukau didįjį žibintuvėlį, nors realaus poreikio nebuvo – viską visai gerai galima matyti su komplektacijoje esančiu mažuoju žibintuvėliu. Jį žiūronuose galima įkišti į USB-C kroviklio lizdą ir papildomai pritvirtinti varžteliu, o didysis LunaVision žibintuvėlis įstatomas į atskirą laikiklį ir prie žiūrono akumuliatoriaus nejungiamas.
Tai reiškia, kad mažo žibintuvėlio atskirai krauti nereikia, o didįjį reikia. Pritvirtinti šiek tiek trukdo prietaiso kroviklio apsauginė guma, bet šiek tiek pirštų miklumo ir viskas pavyko. Taip pat norėtųsi, kad priekinių lęšių apsauginiai dangteliai būtų tvirtai atlenkiami į šonus, panašiai kaip Telos monoklio, kitaip jie linkę netinkamu metu atsidurti priešais šviestuvą.
Išvados
Kol visi susirinko į medžiotojų namelį, visiškai sutemo. Mes šį kartą tuščiomis, bet kitiems sekėsi geriau. Iš viso buvo sumedžioti šeši bebrai – du iš jų gana įspūdingo dydžio. Diena praleista aktyviai ir įdomiai, žiūronai nuodugniai išbandyti. Reikia pasakyti, kad prietaisas tikrai universalus, nes abu vaizdo režimai puikiai papildo vienas kitą, mat ko negali šiluminis vaizdas, tą padaro skaitmeninis, ir atvirkščiai. Nors iš pradžių atrodė, kad veikiant abiem režimams akumuliatorius gali labai greitai išsikrauti, tačiau to nenutiko.
Po kelių valandų medžioklės akumuliatorius garbingai laikėsi ir važiuojant namo pro mašinos langą dar buvo galima apžiūrėti ir kirtimus bei laukymes. Tiesa, reikia turėti omenyje, kad sudėjus visas šias galingas technologijas į prietaisą, jo svoris pastebimai padidėja ir kišenėje jo nešiotis greičiausiai nebus įmanoma, tačiau kiekvienas įrankis turi savo užduotį. Nedidelis, kompaktiškas monoklis atliks tik šilto objekto pastebėjimo funkciją, o Merger Duo bus galima šį objektą bet kokiomis apšvietimo sąlygomis detaliai ištyrinėti.
Specifikacijos
Vaizdo didinimas: 3–24 k. (terminis) ir 2–16 k. (skaitmeninis)
Jutiklis: 640 × 480 (terminis) ir CMOS 1920 × 1200 (skaitmeninis)
Pikselio dydis: 7 µm
NETD: <25 mK
Maksimalus veikimo atstumas: 1800 m
Objektyvas: F50/1.0 (terminis) ir F50/1.4 (skaitmeninis)
Vidinė atmintis: 64 GB
Svoris: 1,2 kg
Saugos lygis: IPX7
Pliusai
Galimybė vienu metu naudoti tiek šiluminį, tiek skaitmeninį spektrą
Vaizdo kokybė
Akumuliatoriaus veikimo laikas
Minusai
Svoris
Priekinių lęšių dangteliai
Naktinis matomumas ir termo? Kaip tai atrodo! Pulsar Merger Duo NXP50
Patogu ir greita! Prenumeruokite arba pirkite žurnalą internetu!
