Briedžio (Alces alces) paplitimas Europoje daugelyje regionų išlieka stabilus, tačiau arealo pietinėje dalyje situacija gali būti visai kitokia. Tai aiškiai parodo atviros prieigos tyrimas, publikuotas žurnale Ecology and Evolution, kuriame mokslininkai analizavo briedžių stebėjimų ir žūties duomenis Austrijos, Čekijos ir Vokietijos pasienio regione – pietvakarinėje Europos „ribos juostoje“, kur briedžių populiacija yra maža ir izoliuota.
Autoriai sujungė įvairius istorinius ir šiuolaikinius duomenų šaltinius apie briedžių buvimą 1958–2019 metų laikotarpiu ir sudarė bendrą duomenų bazę su 771 įrašu, apimančiu stebėjimus ir žūties atvejus. Buvo analizuojama, kaip laikui bėgant kito briedžių paplitimas, kokie buvo pagrindiniai žūties veiksniai ir ar buveinių prieinamumas gali paaiškinti pastebėtus pokyčius, pasitelkiant buveinių tinkamumo modeliavimą.
Pagrindinės išvados – trumpai ir aiškiai
Po ilgo augimo laikotarpio sekė ryškus mažėjimas. Stebėjimų skaičius didėjo, aukščiausius rodiklius pasiekė apie 1990 metus ir apie 2010 metus, tačiau po 2013 metų prasidėjo gana spartus kritimas.
Buveinė nėra pagrindinis ribojantis veiksnys, tinkamų teritorijų pakanka. Modeliavimas parodė, kad briedžiams ypač tinkamos aukštumos apie 700–1000 metrų virš jūros lygio, kur yra šlapynės, lapuočių miškai ir natūralios pievos. Stačių šlaitų ir intensyvios žmogaus veiklos zonų vengiama. Tyrimas taip pat parodė, kad tinkamų „branduolinių“ teritorijų už dabartinio paplitimo ribų yra daug, todėl vien buveinių trūkumas mažėjimo nepaaiškina.
Reikšmingiausia rizika yra žmogaus poveikis, ypač eismas. Iš dokumentuotų žūties atvejų didelę dalį sudarė susidūrimai su transporto priemonėmis, ypač mažesniuose keliuose. Tai dar kartą parodo, kad net ir nedidelei populiacijai kelių tinklas ir infrastruktūra gali tapti lemiamu veiksniu.
Kodėl šis tyrimas svarbus ir Lietuvai
Centrinės Europos pavyzdys rodo labai praktišką dalyką. Net jei buveinė yra gera ir tinkamų teritorijų netrūksta, populiaciją gali lemti kiti veiksniai – kelių tinklas, eismo intensyvumas, trikdymas ir teritorijų fragmentacija. Mažos populiacijos atveju reikšmingi gali būti ir atsitiktiniai įvykiai, kai per trumpą laiką žūsta keli gyvūnai.
Lietuvoje briedžių populiacijos reguliavimas daugiausia remiasi oficialia apskaita ir medžioklės statistika. Tačiau tokio masto ilgalaikė analizė, kurioje vienu metu vertinamas paplitimas, žūties priežastys ir buveinių tinkamumas, kol kas nėra tapusi kasdiene praktika. Būtent todėl tokie tyrimai yra vertingi kaip metodinis veidrodis, kurį galime pritaikyti ir savo sąlygomis.
Praėjusio sezono gyvūnų apskaitos duomenys aiškiai rodo briedžių skaičiaus mažėjimą mūsų šalyje. 2025 metais suskaičiuota 18 490 briedžių, tai yra 2 559 mažiau nei 2024 metais. Ši tendencija jau nebėra tik teorinė prielaida, o statistiškai fiksuojamas faktas.
Be to, stebima, kad žiemą daug briedžių patelių jau nebeturi jauniklių, nors rudenį jie dar buvo kartu. Sumedžiotų briedžių užpakalinėse kojose aptinkamos vilkų įkandimų žymės. Visa tai rodo augantį plėšrūnų spaudimą populiacijai.
Vis dėlto dar reikšmingesnį poveikį daro buveinių nykimas. Miškų kirtimai, melioracija, anksčiau laisvų gamtinių teritorijų urbanizacija mažina tinkamų gyvenamųjų plotų vientisumą. Taip pat minima ir Lietuvos bei Baltarusijos pasienyje įrengta siena, kuri riboja briedžių migraciją. Gyvūnai gali judėti per sieną tik tose vietose, kur fizinės užtvaros nėra, dažniausiai upėse, pelkėse ar kitose teritorijose, kurios saugomos kitomis priemonėmis, skirtomis užkirsti kelią neteisėtai migracijai.
MooseBelt – žingsnis į duomenimis grįstą apsaugą EstLat erdvėje
Būtent tokį požiūrį Latvijoje ir Estijoje numato tarpvalstybinis projektas MooseBelt, vykdomas pagal Interreg Estija–Latvija 2021–2027 programą. Projekte dalyvauja Dabas izcilības institūts kaip pagrindinis partneris, Eesti Maaülikool, LVMI Silava, Latvijos medžiotojų asociacija, Latvijos medžiotojų sąjunga ir Eesti Jahimeeste Selts.
Projekto tikslas – gerinti didžiausio Latvijos ir Estijos žinduolio, briedžio, apsaugą ir populiacijos reguliavimą EstLat regione, kartu stiprinant eismo saugumą, siekiant tvariai tvarkomų miškų ir žemės ūkio teritorijų bei didinant visuomenės ir medžiotojų informuotumą.
Svarbu tai, kad MooseBelt dėmesys skiriamas ne tik klausimui, kiek gyvūnų sumedžioti, bet ir kaip tai daryti. Kaip planuoti patinų, patelių ir jauniklių santykį, kokio masto teritorijoje priimti sprendimus, jei populiacija yra bendra, tačiau reguliavimo praktika skirtingose valstybėse nevienoda. Gavus realius duomenis apie briedžių judėjimą, bus galima tiksliau nustatyti minimalų teritorinį vienetą, kuriame turėtų būti planuojamas populiacijos reguliavimas, ir priimti tvaresnius sprendimus siekiant išlaikyti gyvybingą briedžių populiaciją.
Vienas iš projekto rezultatų numato parengti briedžių populiacijos apsaugos ir reguliavimo strategiją Latvijai ir Estijai, taip pat regioninį populiacijos valdymo planą.
Centrinės Europos tyrimas parodo, kaip svarbu žvelgti plačiau nei vien tik į gyvūnų skaičių. Briedžių ateitį gali lemti ne tik buveinės ar populiacijos dydis, bet ir eismas, infrastruktūra, trikdymas bei teritorinis vientisumas. MooseBelt yra žingsnis link tokio duomenimis ir realybe pagrįsto briedžių populiacijos reguliavimo mūsų regione.
Išėjo naujausias žurnalo Medžioklė numeris, kurį galima įsigyti prenumeruoti.lt
Skaitykite plačiau ir prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
