Lietuvos medžiotojų draugijos (LMD) užsakymu 2024 m. vasario mėnesį Spinter tyrimai atliko jau ketvirtą Lietuvos visuomenės apklausą. Jos rezultatai nerodo fantastiškos medžiotojų ir kitų mūsų piliečių santykių pažangos, tačiau bendroji nuomonė apie medžiotojus pamažu gerėja.
Apklausos metu 1017 šalies gyventojų didžiuosiuose (45 proc.) ir mažuose miestuose (27 proc.), taip pat kaimo teritorijose (28 proc.) buvo užduoti aštuoni klausimai – lygiai tie patys, kaip ir ankstesniais trejais metais. 47 proc. apklaustųjų buvo vyrai, o 53 proc.– moterys. Dauguma apklaustųjų yra vedę, vidutinio amžiaus ir pajamų lygio žmonės. Daugiau nei 40 proc. apklaustųjų turi aukštąjį išsilavinimą arba yra kokios nors srities specialistai.
Panašios apklausos įvairiose Europos šalyse vykdomos nuolat, kasmet užduodant tuos pačius klausimus plataus spektro auditorijai. Visų šalių medžioklės organizacijos samdo profesionalias apklausų įmones, kurios savo darbą atlieka visiškai nepriklausomai.
„Apklausos klausimai nesikeičia, nes tokiu būdu galima sekti visuomenės nuomonės pokyčius. Mes visi puikiai suprantame, kad šiuolaikiniame pasaulyje neapsieisi be viešinimo, todėl medžiotojų organizacijos visose šalyse atlieka konkretų darbą, kurio tikslas yra šviesti visuomenę, aiškinti medžioklės svarbą ir medžiotojų vaidmenį gamtos apsaugoje bei ekonominiuose procesuose. Visuomeninis darbas, publikacijos, edukacinė medžiaga bei įvairūs renginiai padeda gerinti medžiotojo įvaizdį, o reguliarios apklausos leidžia suprasti, ar įdėtos pastangos davė rezultatų“, – viename Europos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacijos (FACE) Komunikacijos grupės posėdyje sakė organizacijos generalinis sekretorius Davidas Scallanas. Jis nurodė, kad organizacija kviečia visų Europos šalių medžiotojų asociacijas pradėti tokias apklausas, siekiant skatinti pozityvesnį visuomenės požiūrį.
Neseniai FACE užsakymu buvo atlikta gyventojų apklausa septyniose Europos šalyse. Kompanijos YouGov atlikta apklausa parodė, kad medžioklė vis labiau pripažįstama tarptautiniu mastu, nepaisant to, kad ji klaidingai įvardijama kaip trofėjinė medžioklė.
Daugiau nei 7000 europiečių iš penkių skirtingų šalių apklausa rodo, kad dauguma Europos Sąjungos piliečių remia medžioklę. Tik 23 proc. apklaustųjų nurodo, kad nepritaria gyvūnų trofėjų išsaugojimui, todėl nepritaria trofėjų medžioklei kaip tokiai. Kita vertus, 77 proc. respondentų pritaria medžioklei arba yra neutralūs.
Ką rodo naujausi duomenys Lietuvoje?
48 proc. piliečių apie medžiotojus yra teigiamos ar labiau teigiamos nuomonės, neigiamai ir labiau neigiamai apie mus galvoja 38 proc. kaimynų, 14 proc. neturi nuomonės. Palyginti su ankstesniais metais, nuomonė pagerėjo 6 proc., bet labai staigiai. Visus trejus ankstesnius metus teigiamai ar veikiau teigiamai galvojo 41–42 proc.
„Manau, kad žmonių nuomonė pasikeitė, vis labiau suvokiant įvykius Ukrainoje. Aš, kaip ir visi kiti Lietuvos piliečiai, labai tikiuosi, kad karas pas mus neateis. Tačiau mes patys ir visuomenė bendrai vis labiau suvokiame, kad medžiotojai yra rimta jėga, kuri įsitrauks į krašto gynybą, jei tai bus būtina“, – sakė LMD vadovas Gediminas Vaitiekūnas.
Didelį indėlį gerinant visuomenės požiūrį įnešė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) organizuoti labdaros renginiai. Kaip žinoma, per pastaruosius metus buvo sudaryta sutartis su Maisto banku dėl žvėrienos tiekimo. Medžiotojai kaip donorai aukoja kraujo, padeda gyvūnų prieglaudoms, siunčia įrangą ir maistą į Ukrainą, o LMŽD nariai per akciją Radarom paaukojo 25 tūkst. eurų kariams, kovojantiems prieš Rusijos agresiją Ukrainoje. „Apie šias iniciatyvas ir pasiekimus rašo tik pati LMŽD, socialinių tinklų vartotojai ir galbūt vietinė žiniasklaida. Nacionaliniai naujienų portalai ir transliuotojai, deja, nerodo susidomėjimo gerais medžiotojų darbais“, – sakė G. Vaitiekūnas ir pripažino, kad didžiųjų portalų ir laikraščių skaitytojus galėtų pasiekti tik mokami straipsniai.
Vis auga žmonių supratimas, kad ginkluoti civiliai naudingi visuomenės saugumui: aiškiai taip atsakė 61 proc., aiškiai ne – 22 proc.
Stabiliai daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų mano, kad reikia dėstyti mokyklose medžioklės pagrindus.
Viena iš priežasčių, kodėl visuomenė į medžiotojus žiūri pozityviau, yra kelių aktyvistų įsitraukimas į moksleivių švietimą. Itin teigiamą įspūdį palieka elnių viliojimas, žvėrių pėdsakų tyrinėjimas, mokymai mokyklose apie gamtą ir medžioklę, kuriuos veda medžiotojai. Daugiau nei pusė respondentų tebesutinka, kad vaikus reikėtų mokyti apie medžioklės svarbą gamtos apsaugai.
Naktinių taikiklių ir garso slopintuvų naudą medžioklėje (su išlygomis) mato 44 proc. respondentų, prieš nusiteikę 35 proc. Kad medžiotojams reikia leisti naudoti naujausius naktinius taikiklius ir garso slopintuvus šernų ir invazinių gyvūnų populiacijoms mažinti, dažniau teigia vyrai, rajonų centrų ir kaimo vietovių gyventojai.
Konflikto atveju jų turėjimui civilinėje apyvartoje pritaria 51, o nepritaria 26 proc. apklausos dalyvių.
Supratimas apie laukinės faunos poveikį auga
Manančių, kad laukiniai žvėrys daro žalą miškams ir žemės ūkiui, ir taip negalvojančių beveik po lygiai – 37 ir 35 proc., 28 proc. neturi nuomonės.
Nuo pirmosios apklausos 7 proc. padaugėjo sutinkančių, kad laukiniai gyvūnai daro žalą žemės ūkiui ir miškų jaunuolynams. Sumažėjo ir šio teiginio neigėjų. 35 proc. žmonių vis dar nieko nežino apie kanopinių žvėrių ir plėšrūnų daromą žalą arba ją neigia.
Panašiai žmonės galvoja ir apie afrikinio kiaulių maro (AKM) grėsmę: 38 proc. ją mato, 26 proc. nemato, o 36 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu. Palyginti su pirmosios apklausos rezultatais 2021 m., su šiuo teiginiu sutinka 7 proc. daugiau respondentų.
„Manančių, kad abi problemos svarbios, skaičius per ketverius metus padidėjo 7 proc. Ar tikrai atitinkamų tarnybų darbas su visuomene yra efektyvus? O gal tai tikrai nėra jokia problema?“ – retoriškai klausė G. Vaitiekūnas.
Čia reikia sutikti, kad visuomenei lengvai prieinamos informacijos apie esamą situaciją dėl AKM paprasčiausiai nėra. Maisto ir veterinarijos tarnybos svetainėje galima rasti tik apibendrintus duomenis ir interaktyvų žemėlapį, kurio tyrimas per sunkus. Trūksta informacijos apie naujausius atvejus, apie situaciją rajonuose, apie zonų pakeitimus ir kitus su AKM monitoringu susijusius dalykus, kurie būtų svarbūs ne tik medžiotojams, bet ir gyventojams. Galbūt dėl to 62 proc. apklaustųjų vis dar nesupranta, kaip AKM veikia visuomenę, arba išvis nėra informuoti apie šią ligą!
