Šiais metais Japonijoje užfiksuotas rekordinis meškų išpuolių skaičius, pareikalavęs bent dešimties žmonių gyvybių. Situacija tapo tokia įtempta, kad Akitos prefektūros gubernatorius Kenta Suzuki oficialiai kreipėsi į vyriausybę, prašydamas iškviesti Japonijos Savigynos pajėgas (SDF), kad šios padėtų apsaugoti gyventojus ir stabilizuoti padėtį.
Didėjanti grėsmė ir visuomenės baimė
Pastaraisiais mėnesiais meškų atakos tapo vis dažnesnės ir agresyvesnės, ypač šalies šiaurėje. Tą pačią dieną policija rado negyvą moterį Akitoje ir vyrą su šunimi kaimyniniame Ivatės regione – abu su akivaizdžiais meškų užpuolimo ženklais. Kitame Akitos kaime keturis žmones, tarp jų moterį, rinkusią vaisius, užpuolė meška, ir vienas asmuo žuvo.
Spalio mėnesį per meškų išpuolius sužeista ar žuvo mažiausiai 78 žmonės, tai daugiau nei ankstesnis rekordas – 73 incidentai 2023 metų spalį. Daugiausia užpuolimų užfiksuota Akitoje, po jos seka Ivatė ir Fukušimos prefektūros.
Tai ateitis, kuri laukia Lietuvos. Kodėl naujausias meškos stebėjimas Latvijoje yra toks ypatingas
Kariuomenės įsitraukimas ir valdžios sprendimai
Gubernatorius Kenta Suzuki pareiškė, kad vietos tarnybos jau išnaudojo visas galimybes ir be kariuomenės pagalbos situacijos suvaldyti neįmanoma. Gynybos ministras Shinjiro Koizumi pirmadienį pranešė, kad vyriausybė pritarė kariuomenės dislokavimui Akitoje, siekiant padėti kovoti su augančia meškų grėsme.
Gynybos ministerijos teigimu, kariai teiks logistinę pagalbą – statys spąstus, gabens eutanazuotas meškas ir padės koordinuoti darbus. Tačiau jiems nebus leidžiama naudoti ginklų – šį darbą ir toliau atliks profesionalūs medžiotojai.
Aplinkos ministras Hirotaka Ishihara pavadino meškų atakas „didele ir rimta problema“, pabrėždamas, kad vyriausybė stiprins valstybinių medžiotojų rengimą ir toliau vykdys meškų populiacijos kontrolę.
Kodėl meškos traukia į gyvenvietes
Mokslininkai aiškina, kad meškų populiacija pastaraisiais metais smarkiai išaugo, o jų pasirodymai miestų prieigose siejami su klimato kaita ir mažėjančiu žmonių skaičiumi kaimo vietovėse. Šiemet kalnuose buvo prasta bukų riešutų derliaus sezonas, todėl meškos išsiplėtė ieškodamos maisto ir vis dažniau pasirodo prie žmonių namų.
Laikraščio Asahi Shimbun tyrimas rodo, kad dauguma šių metų išpuolių įvyko ne kalnuose, o priemiesčiuose. Iš 172 žmonių, sužeistų ar žuvusių nuo balandžio 1 d. iki spalio 22 d., net 66 procentai buvo užpulti gyvenamuosiuose rajonuose.
Meškų rūšys ir žmonių sugyvenimas
Japonijoje gyvena dvi meškų rūšys: Azijos juodieji meškinai, dar vadinami mėnulio meškomis, ir didesnės rudosios meškos, gyvenančios pagrindinėje šiaurinėje Hokaido saloje. Kasmet sumedžiojama tūkstančiai meškų, tačiau senstant visuomenei ir mažėjant medžiotojų skaičiui, populiacija toliau auga.
Japonijos gamtosaugos draugija pritarė vyriausybės sprendimui dislokuoti kariuomenę Akitoje, pabrėždama, kad kariai nenaudos ginklų ir tiesiogiai nenužudys meškų. Jie padės transportuoti įrangą ir personalą, todėl tokiai pagalbai neprieštaraujama.
Gyventojų nuotaikos ir atsargumo priemonės
Šiaurės ir centrinės Japonijos gyventojai vis dažniau reiškia baimę dėl savo saugumo. „Gyvenu vietovėje, kur aplink yra meškų, ir man baisu“, rašoma viename Asahi Shimbun komentare. „Stengiuosi būti atsargi kiekvieną dieną, bet palengvėju, kai sužinau, kad viena buvo sumedžiota. Vis dėlto žinau, kad dėl klimato kaitos ir sausros meškos tiesiog nebeturi ką valgyti.“
Akitos prefektūros svetainėje pateikiamos rekomendacijos, kaip elgtis: kelti triukšmą einant į gamtą, nelaikyti maisto lengvai pasiekiamose vietose ir pranešti valdžiai apie kiekvieną pastebėtą mešką.
Kino pasaulį pasiekusi realybės šešėlis
Auganti panika paveikė net kino industriją. Filmo Higuma! („Rudoji meška!“) premjera buvo nukelta į sausį, nes jo siužetas – jaunuolių grupė, įstrigusi laukinėje Hokaido gamtoje ir užpulta meškos – pasirodė per daug panašus į tikrus įvykius.
Išvados
Japonijos sprendimas pasitelkti kariuomenę kovojant su meškų išpuolių krize yra precedento neturintis žingsnis šalyje, kurioje visada buvo siekiama harmonijos tarp žmogaus ir gamtos. Dabartinė situacija išryškina naują realybę – klimato kaitos, visuomenės senėjimo ir mažėjančio medžiotojų skaičiaus derinys kuria aplinką, kurioje laukiniai gyvūnai priversti ieškoti maisto vis arčiau žmonių.
Ilgalaikėje perspektyvoje Japonijai teks ieškoti pusiausvyros tarp saugumo, gamtos apsaugos ir medžioklės tradicijų išsaugojimo, kad žmonės ir meškos vėl galėtų sugyventi taikiai.
Dar daugiau istorijų, patarimų ir įdomybių iš medžioklės pasaulio! Prasideda 2026 metų prenumerata!
