Kas yra brakonierius? Klausimas, kokiais atvejais taikytinas šis terminas, pastaruoju metu sukėlė daug diskusijų ir žmones paskatino reikšti savo nuomonę ar ieškoti argumentų publikacijose bei teisės aktuose.
Didžiausias pažeidėjų nusikaltimas – medžiotojo įvaizdžio griovimas
Šiais laikais, kai socialinės ir masinės žiniasklaidos įtaka veikia visur ir viską, būtų kvaila neigti bauginamai kruvinų, nepagarbių ar tiesiog nekokybiškų nuotraukų, necenzūrinių, nepagarbių ar klaidingų (literatūrine prasme) teiginių įtaką interneto erdvėje.
Publikacijos apie nustatytus pažeidimus ar nelaimingus atsitikimus medžioklėje užima pirmą vietą pagal žiūrimumą – bent jau mūsų srityje. Portalo Medzioklezurnalas.lt duomenys rodo, kad viena publikacija brakonieriavimo tema didina peržiūras 150–200 proc. Taip, galima sutikti, kad tokia apskritai yra žmogaus prigimtis – domėtis negatyvu. Vis dėlto į tai turėtų atsižvelgti kiekvienas, norintis paskelbti sumedžioto gyvūno nuotrauką, išreikšti kokį nors teiginį, net jei tik uždaroje Facebook grupėje, arba viešai ką nors paniekinti. Visa tai daro įtaką medžiotojų ir medžiojimo įvaizdžiui.
Itin neigiamai veikia bet koks pranešimas apie brakonierystę. Apie tai diskutuoja ir tai smerkia ne tik medžiotojai ir medžiotojų organizacijos, bet ir plačiai linksniuoja su medžiokle nesusijusi žiniasklaida bei asmenys. Tokiu būdu formuojama neigiama nuomonė apie visus medžiotojus bendrai ir visuomenę labai sunku įtikinti tuo, kad šie pavieniai vaizdai nelaikytini visos medžiotojų bendruomenės atspindžiu.
Koks skirtumas tarp brakonieriaus ir pažeidėjo?
Vis dėlto, ar visi pažeidimai yra vienodi? Ar vaikingos briedės nugalabijimas ne sezonu prilygsta pusantrų metų briedžio patino sumedžiojimui legalioje medžioklėje, nepastebėjus sprindžio dydžio ragų? Ar plieninės vielos kilpų naudojimas prilygsta termovizinio optinio taikiklio naudojimui, naktį medžiojant legalioje medžioklėje savo medžioklės klubo teritorijoje?
Iš šalies žvelgiant atrodo logiška, kad bet koks medžioklę reglamentuojantiems teisės aktams prieštaraujantis veiksmas turėtų būti laikomas brakonieriavimu, tačiau bausmės už skirtingus pažeidimus labai skiriasi, taigi ir atsakomybės bei pasmerkimo lygis turi skirtis.
Wikipedia:
Brakonieriavimas – nelegali medžioklė ar žvejyba. Ši veikla gali būti neteisėta dėl įvairių priežasčių:
1. Pasibaigęs (ar neprasidėjęs) medžioklės ar žvejybos sezonas.
2. Gyvūnai yra saugomoje teritorijoje.
3. Naudojamas nelegalus medžioklės ar žvejybos būdas ar priemonės.
4. Gyvūnai saugomi teisės aktų.
Aplinkos ministerija pripažįsta: brakonierius – folkloro veikėjas
Gamtos apsaugos politikos grupės prie Aplinkos ministerijos vadovas Algirdas Klimavičius aiškino: „Brakonierius yra terminas iš folkloro. Lietuvos teisės aktuose nei „brakonierius“, nei „brakonieriavimas“ nevartojamas, tik šnekamojoje kalboje. Brakonieriauja tas, kas neteisėtai medžioja svetimuose plotuose arba ir savuose medžioklės plotuose, bet tyčia nuslepia laimikį arba naudoja neleistinus medžioklės įrankius, tyčia nesilaiko medžioklės terminų.“
IMG_3069 Brakonieriumi gali būti vadinamas ir asmuo, kuris medžioklėje naudoja neleistinus prietaisus ar įrangą
IMG_3099 Medžioklė svetimose teritorijose laikytina brakonieriavimu, net jei tai smulkių faunos rūšių medžioklė
Ministerijos atstovas pabrėžė, kad oficialaus brakonieriavimo apibrėžimo nėra: „Čia tik mano interpretacija, bet turbūt brakonieriumi negalime pavadinti medžiotojo, kuris teisėtai medžiodamas savo medžioklės plotuose padaro smulkų nusižengimą, pvz., nenurodo medžioklės lape sumedžioto elnio ragų šakų skaičiaus.“
Aplinkos ministerijos Viešųjų ryšių skyrius pateikė tokį aiškinimą: teisės aktuose toks terminas kaip brakonierius nevartojamas. Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklėse yra išskirti šiurkštūs pažeidimai, pvz., kai asmuo, neturintis teisės medžioti, doroja arba gabena neteisėtai sumedžiotą gyvūną. Šiurkščiais Medžioklės taisyklių pažeidimais laikomi pažeidimai, kai pažeidžiami Medžioklės taisyklių 58.1–58.3 ir 71.9 papunkčiuose nurodyti draudimai.
IMG_6871 Kai legalioje medžioklėje leistinu laikotarpiu vietoj jauno patino sumedžiojamas pernykštis elninių šeimos gyvūnas su sunkiai įžiūrimais ragais, tai neturėtų būti laikoma brakonieriavimu, tačiau inspektoriai tokius atvejus dažniausiai aiškina ir pateikia būtent taip.
Teisininko vertinimas
Prašydami išsamiau paaiškinti, kreipėmės į advokatą Mindaugą Jablonskį, kuris taip pat pripažino, kad oficialiai tokios sąvokos nėra: „Tokio termino kaip brakonieriavimas tiesiogiai apibrėžto teisės normose neradau, bet radau netiesioginius apibūdinimus, vartojamus saugant labai saugomus gyvūnus arba jurisprudencijoje (teismų sprendimuose).“
Teisininkas M. Jablonskis paaiškino išsamiau: „Tiesioginis brakonieriavimas – kai suaugę paukščiai ir lizdus palikę jaunikliai nušaunami siekiant iš jų pasigaminti iškamšas. Netiesioginis – suaugę paukščiai ir lizdus palikę jaunikliai įsipainioja į brakonierių ir legalių žvejų pastatytus tinklus žuvims gaudyti. Taip pateikiama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. sausio 17 d. įsakyme Nr. D1-40 „Dėl žuvininko (Pandion haliaetus) apsaugos plano ir veiksmų planų patvirtinimo“, 2012 m. vasario 1 d. įsakyme Nr. D1-106 „Dėl Jūrinio erelio (Haliaeetus albicilla) apsaugos plano ir veiksmų planų patvirtinimo“.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. balandžio 17 d. įsakyme Nr. D1-322 „Dėl Lūšies (Lynx lynx) apsaugos plano ir veiksmų planų santraukų patvirtinimo“ rašoma, kad tiesioginis žmogaus poveikis yra naikinimas. Gyvybinga lūšių populiacija atlaiko ribotą medžioklę, tačiau per intensyvus medžiojimas ar brakonieriavimas kelia grėsmę lokalioms, ypač nedidelėms populiacijoms. Šiai rūšiai nebūdingas gyvenimas grupėse, kaip vilkams ir lokiams, todėl lūšys jautrios gausumo sumažėjimui. Lietuvoje brakonieriavimas kasmet sumažina lūšių populiaciją iki 5 proc. Grėsmės sumažinimo galimybės susijusios su baudos už lūšies sunaikinimą dydžiu ir efektyviu baudų išieškojimu.
Brakonieriavimas minimas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. rugsėjo 21 d. įsakyme Nr. D1-675 „Dėl Stumbro (Bison bonasus L.) apsaugos plano patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. D1-836 „Dėl Stumbro (Bison bonasus L.) apsaugos plano patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ (TAR, 2015-09-24, Nr. 2015-14143).“
Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės nenustato, kas yra brakonieriavimas, tik skelbia: šiurkščiais Medžioklės taisyklių pažeidimais laikomi pažeidimai, kai „74.1. pažeidžiami Medžioklės taisyklių 58.1–58.3 ir 71.9 papunkčiuose nurodyti draudimai.“
Draudžiama:
„58.1. asmeniui, neturinčiam teisės medžioti:
58.1.1. medžioti arba medžioklės plotuose naudoti medžioklės įrankius (šaunamuosius ginklus, spąstus) ar medžioklės priemones;
58.1.2. doroti arba gabenti neteisėtai sumedžiotą gyvūną;
58.2. asmeniui, turinčiam teisę medžioti:
58.2.1. būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, jei nėra įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape, arba medžioti teritorijose, kuriose jis medžioti neturi teisės;
58.2.2. sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės, išskyrus Medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nurodytus ir nustatyta tvarka įformintus atvejus;
58.2.3. gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį;
58.3. medžioti draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, medžioklės būdais:
58.3.1. automatiniais šaunamaisiais ginklais;
58.3.2. naudojant elektrinius aparatus, skirtus gyvūnams apsvaiginti ar užmušti;
58.3.3. naudojant sprogmenis, nuodus, užnuodytą ar anestezuojantį jauką arba jaukui ir masalui naudojant gyvus gyvūnus;
58.3.4. dūmais, dujomis ar ugnimi varant gyvūnus iš jų slėptuvių;
58.3.5. iš transporto priemonių, taip pat vaikant ar transporto priemonėmis numušant medžiojamuosius gyvūnus (išskyrus kai keliuose transporto priemonės susiduria su medžiojamaisiais gyvūnais);
58.3.6. iš oro transporto priemonių;
58.3.7. iš judančių vandens transporto priemonių, varomų varikliu;
58.3.8. šviečiant iš transporto priemonių bet kokiais dirbtiniais šviesos šaltiniais;
58.3.9. naudojant naktinius, lazerinius, termovizinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba medžiojant turėti juos su savimi;
58.3.10. statant kilpas gyvūnams gaudyti;
71.9. draudžiama varantiems medžiojamuosius gyvūnus medžiotojams neštis užtaisytus ginklus ir šaudyti į žvėris ir paukščius;“.
„Prie šiurkščių pažeidimų minimas ir 74.2 papunktis, kai vengiama pasitikrinti blaivumą“, – pridūrė advokatas.
Teismų sprendimai
Akcentuojant šiuo atveju medžioklės lapo turinio svarbą, pažymėtina, jog nustačius medžioklės metu medžiojant asmenis, neįrašytus į medžioklės lapą, tai būtų traktuojama kaip brakonieriavimas.
M. Jablonskis paminėjo ir teismų praktikas: „Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. spalio 4 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212-697/2022 peršasi logiška išvada, kad tuo metu brakonieriavęs A. S. taip pat vengė būti pastebėtas ir slėpėsi nuo atvykusių žmonių. Tai reiškia, kad tiek byloje minimi A. B., tiek A. S. padarė viską, kad jų nebūtų galima pastebėti nuo kranto. Akivaizdus automobilio buvimas dar galėjo leisti daryti prielaidą, jog prie tvenkinio (ar net pačiame tvenkinyje) gali būti pašalinių asmenų, tačiau ir tas automobilis buvo paslėptas. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtomis aplinkybėmis D. R. neturėjo jokios galimybės pastebėti šalia taikinio – bebro – esančių kitų objektų ne tik tamsiu paros metu, bet ir pusantros valandos laikotarpiu po saulės nusileidimo, kaip tai reglamentuota Taisyklių 58.29 papunktyje. Esant tokiai situacijai, neatmestina galimybė, kad D. R., šaudamas į bebrą, išlipusį ant kranto, t. y. į aukščiau esantį taikinį, prašovė ir atsitiktinai pataikė į vandenyje (t. y. žemesnėje vietoje) už keliolikos metrų besislepiantį A. S. (Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-177-366/2022 https://www.medzioklezurnalas.lt/isteisintas-medziotojas-kuris-bebru-medziokles-metu-netycia-nusoves-nara).
Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad R. T. neigia neteisėtai perėjęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o A. M. neigia padėjęs R. T. įvykdyti minėtą veiką. Abu apeliantai sutartinai aiškina, kad įvykio metu ėjo neteisėtai medžioti bebrų, t. y. brakonieriauti. Būtent dėl šios priežasties buvo pasirinktas tamsus paros metas, taip pat pasiimta priemonių bebrams gaudyti (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. sausio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-68-593/2022).
Teismas atkreipė dėmesį, kad A. Z. savo įtarimų dėl brakonierių buvimo pagrįsti nesugebėjo, nei medžiotojų būrelio S. medžiotojams, nei atvykusiems Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono agentūros pareigūnams nepateikė savo medžioklės plotuose neva rastos šernams pastatytos brakonierių kilpos. Taigi A. Z. teiginiai, jog į medžiotojų būrelio S. medžioklės plotus įžengė ne turėdamas tikslą medžioti, o siekdamas identifikuoti brakonieriavimu įtariamą pažeidėją, nepasitvirtino, todėl tai teismas pagrįstai laikė jo gynybine versija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-696/2017).“
Kokią išvadą galima padaryti?
Sąvoka „brakonierius“ yra tokia pat sena, kaip ir medžioklės plotų bei jų nuosavybės sąvoka. Jau akmens amžiuje, jei kokia nors gentis patekdavo į kito klano medžioklės teritoriją, jos nariai buvo laikomi pažeidėjais, keliančiais grėsmę žmonių pragyvenimui ir net išlikimui. Su tokiais buvo elgiamasi negailestingai.
Laikui bėgant, formuojantis socialiniams sluoksniams, pasikeitė ir požiūris į medžioklės teises. Turtingieji medžiojo visus stambiuosius ir smulkiuosius žvėris, vargšai galėjo medžioti tik smulkiąją fauną ir tik pono nurodytose vietose. Už pažeidimą buvo numatyta bausmė, net mirties.
Laikui bėgant, įstatymai keitėsi, ir medžioklės reguliavimas tapo vis sudėtingesnis, atsirado daug įvairių niuansų. Galbūt todėl šimtmečius vartojamas terminas „brakonierius“ šiandien įgauna kitokią, daug siauresnę prasmę, skiriančią piktybinio gyvūnų medžiojimo atvejus nuo dokumentų rengimo klaidų.
„Brakonierius medžioja nelegaliai: neturi bilieto, medžioklės lapo, nemoka mokesčių valstybei ir t. t. Medžiotojas visa tai turi ir moka, bet jei jis naudoja neleistinus įrankius ar priemones legalioje medžioklėje, jis yra pažeidėjas, nes pažeidžia nustatytas Medžioklės taisykles, bet jokiu būdu ne brakonierius. Jis medžiotojas, bet pažeidėjas, kaip ir vairuotojas, pažeidęs taisykles, nevadinamas banditu ar chuliganu. Pažeidėjas ir tiek“, – konkretizavo medžiotojas ir medžioklės žinovas Gediminas Žiukas.
Jau anksčiau pranešėme ir apie tai buvo kalbama mūsų žurnalo YouTube laidose Pokalbiai apie medžioklę, kad šiuo metu rengiamos Medžioklės įstatymo pataisos. Be abejonės, jas patvirtinus keisis Medžioklės taisyklių nuostatai ir kiti su tuo susiję teisės aktai. Gali būti, kad atėjo laikas tiksliai nurodyti, kas laikoma sunkiu nusikaltimu – brakonieriavimu, o kas – tiesiog klaida, taip pat tiksliai apibūdinti gamtos apsaugos inspektorių pareigas ir, kas šiame kontekste labai svarbu, teises.
Išleistas naujas žurnalo numeris!
Žvėriena – žurnalo priedas, skirtas sumedžiotų gyvūnų apdorojimui
