Patirtis

Įstatymas draudžia dalyvauti ar eksponuoti gyvūnus su pakirptomis ausimis ar uodegomis draudžia įstatymas0

Nuotrauka: iš archyvo

Kitas įstatymas, kurio pataisų rengime medžiotojų organizacijos nedalyvavo arba negalėjo rasti tinkamo sprendimo, yra Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas.

Tai neabejotinai teisingas ir reikalingas dokumentas, ypač atsižvelgiant į tai, kad gyvūnų auginimas ir naudojimas šiandien virsta kultu, pelno šaltiniu ir manipuliavimo priemone. Tačiau praktiniai sprendimai dažnai būna toli nuo realaus gyvenimo ir diktuojami emocijų bei žaliosios mados.

Deja, medžioklinių šunų veislės taip pat bus paveiktos. Iš dalies pakeistame įstatyme nenumatyta jokių išimčių, nors Latvijoje yra sudarytas sąrašas šunų veislių, kurioms leidžiama nukirpti ausis ar uodegą, ir šį sąrašą į atitinkamą kaimyninės šalies įstatymą įtraukė medžiotojų organizacijos.

Estija į savo teisės aktus įtraukė galimybę medžiokliniams šunims su nukirptomis uodegomis ar ausimis dalyvauti vienoje specializuotoje medžioklinių šunų parodoje per metus ir Baltic Winner parodoje, kuri vyksta kas trejus metus vienoje iš mūsų šalių (Lietuvoje, Latvijoje arba Estijoje).

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) atkreipia organizatorių dėmesį, kad nuo 2024 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostata, kuri draudžia eksponuoti renginiuose gyvūnus, kuriems buvo atliktos draudžiamos veterinarinės procedūros. Šaltinis čia

Šunų veislės atitikimą jos sukūrimo tikslams VMVT pareigūnai vadina pasenusiu įsitikinimu…

„Kupiruotų gyvūnų su neteisėtai patrumpintomis galūnėmis – pakirptomis ausimis ar uodegomis – dalyvavimas ar jų viešas rodymas parodose ir renginiuose nesuderinamas su gyvūnų gerovės standartais. Keisti prigimtines gyvūno ypatybes dėl pasenusio įsitikinimo, jog gyvūnas tarsi turi atitikti tam tikros sukurtos veislės standartą ar vyraujančią „madą“ nėra ir negali būti toleruojamas. Todėl, visų pirma, kreipiamės į renginių organizatorius ragindami užtikrinti, kad tai nebūtų propaguojama. Gyvūnų organizatorių pareiga ir atsakomybė laikytis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimų bei užtikrinti, jog jų rengiamose parodose ir renginiuose tie gyvūnai augintiniai, kuriems buvo trumpinamos ausys ar uodegos, ar buvo atlikti kiti draudžiami veterinariniai pažeidimai, nebūtų demonstruojami ir viešai neeksponuojami“, – pažymi Gintarė Mockevičienė, VMVT Maisto ir veterinarijos politikos departamento Gyvūnų gerovės skyriaus vedėja.

VMVT oficialiai jau kreipėsi ir į Lietuvos kinologus, ir į felinologus, kurie taip pat rengia arba koordinuoja Lietuvoje vykstančias gyvūnų augintinių parodas, ragindama papildyti savo organizuojamų renginių su gyvūnais taisykles bei šia informacija aktyviai dalintis visais savo komunikacijos būdais, kuo plačiau paskleisti žinią gyvūnų augintinių laikytojams ir tokių renginių dalyviams.

VMVT primena, jog nesilaikant Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo gresia administracinė atsakomybė, kuri numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekse.

Prašome netoleruoti gyvūnų kupiravimo ir pastebėjus renginiuose ar parodose dalyvaujant su tokiais gyvūnais arba jei turite pagrįstų įtarimų apie gyvūnų kupiravimo atvejus, tokių gyvūnų veisimą, pardavinėjimą, būkite pilietiški ir praneškite apie tai VMVT.

Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, neteisėtas gyvūnų augintinių galūnių trumpinimas priskiriamas žiauriam elgesiui su gyvūnu. Tokie gyvūnus kankinantys ir juos žalojantys veiksmai užtraukia baudą nuo 150 iki 2000 eurų pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, priklausomai nuo nusižengimo ir jo sukeltų pasekmių. Nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 2000 iki 4000 eurų.

Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas

4 straipsnis. Žiaurus elgesys su gyvūnais ir jų kankinimas

9) veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, ragų, nagų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu ir kt.), pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą, išskyrus gyvūnų kastravimą ir kitus teisės aktuose numatytus atvejus arba veterinarines procedūras, atliekamas veterinarijos gydytojo rašytiniu sprendimu dėl gyvūno sveikatos;

Fazanus medžioti leidžiama, bet neimanoma. Kas kaltas ir ką dabar daryti?

!PRENUMERUOKITE žurnalą!

Susiję straipsniai

Naujausias žurnalo numeris jau čia!

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.