Lietuvoje kasmet vis labiau stiprėja kraujo pėdsakų šunų ir jų vedlių judėjimas – ir tai išties puiki žinia. Formuojasi nauja, tvirta bendruomenė: medžiotojai ir šunų šeimininkai, kurie su treniruotais pėdsekiais mokosi, dalijasi patirtimi ir padeda surasti sužeistus medžiojamuosius gyvūnus. Svarbiausia – kiekvienas šūvis turi būti patikrintas. Aiškus rezultatas yra medžiotojo pareiga, o kraujo pėdsakų šunų darbas – tai įrankis, padedantis šią pareigą atlikti profesionaliai, etiškai ir su pagarba laimikiui.
Kaip medžiotojui teisingai elgtis po šūvio
1. Kuo tiksliau prisimink šūvio vietą. Pasirink orientyrą arba pažymėk GPS.
2. Apžiūrėk šūvio vietą po varymo. Apeik ~100 m spinduliu ir ieškok ne tik kraujo, bet ir plaukų, pūkų, išmestos žemės.
3. Nepasitikėk vien tik akimis. Kraujo gali atsirasti tik po 100–300 m. Pro šalį ne visada reiškia pro šalį.
4. Neleisk varymo šunims išmindžioti pėdsako. Suvaikščiotas takas beveik neįmanomas darbas šuniui.
5. Kreipkis į kraujo pėdsako ieškotoją. Jei yra bent menkiausių abejonių – skambink. Geriau perteklinė patikra negu neatskleistas pataikymas.
6. Įdėk informaciją į ieškotojų grupę. „Kraujo pėdsako šunys“ – vieta, laikas, kryptis, situacijos aprašymas. Gerai, jei jau turi kokio ieškotojo telefono numerį.
7. Paruošk teritoriją ieškotojams. Parodyk tikslią vietą, papasakok, ką matei, ir netrukdyk dirbti.
8. Pasiūlyk padengti kelionės išlaidas. Tai mandagu ir žmogiška.
9. Jei laimikis rastas – pasidalink porcija. Tai – medžiotojų pagarbos tradicija, o ne privalomas reikalavimas.
10. Pateik ataskaitą po paieškos. Net jei nieko nerasta – tai padeda kitiems suprasti ir mokytis.
Kapų išniekinimas, šokiai ant ledo ir kelių eismo saugumo pažeidimai. Miško naujienos 22
Išėjo naujausias žurnalo Medžioklė numeris, kurį galima įsigyti prenumeruoti.lt
Skaitykite plačiau ir prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
