Pavasaris – stebuklų metas. Atrodytų, viskas įprasta, tačiau tirpstant sniegui kiekviena valanda atneša kažką naujo, nematyto, norisi viską paliesti, pasidžiaugti, pasveikinti gyvenimą. Pavasarinės saulės spindulius gaudo visi gyviai ir augalai, visi džiaugiasi pragyvenę žiemą, ateina nepaaiškinamas noras gyventi, nuveikti didelius darbus.
Žmogus jau savo pirštais palietė žemę, pasėjo pirmas sėklas šiltnamiuose. Lietuvis ir žemė – tai visuma, ir nors parduotuvėse visko pilna, tačiau Lietuvis vis tiek turi turėti savo žemės lopinėlį su savo daržovėmis, gėlėmis ar šiaip – jau tokie mes esam.
Kovo mėnesio orai – kaip padūkęs vaikis: tai lyja, tai sninga, tai šilta, tai šalta. Kovo 4 d. – paukščio kovo (kovarnio) diena. Tai varninių šeimos paukštis, migruojantis, perintis kolonijomis, kolonijos paprastai įsikuria žmonių pašonėje, miestų želdiniuose, parkuose, kapinėse, dėl jų keliamo triukšmo ir teršimo žmonės jų nemėgsta, nors tai protingas paukštis, ir jų skaičius mūsų šalyje mažėja. Kovo 14 d., Ventės rago ornitologų tvirtinimu, į šalį jau buvo sugrįžę 36 rūšių paukščiai, 19 d. parskrido pirmieji gandrai.
Gamtoje šiemet viskas neįprasta. Nors ir buvo šalta žiema, tačiau liko žiemoti tokie paukščiai, kurie paprastai išskrenda, buvo pastebėti garniai, varnėnai, gervės, tulžiai. Bitės apsiskraidė dar vasario 14–16 d. Vaikštinėju pavakarį Rakatanskų ežerėlio pakrantėmis, gamta keičiasi minutėmis: palijo, pašvietė saulė, vėl palijo ir staiga čia pat į didelę pievą nusileido vaivorykštė, jos akinamos spalvos užbūrė, atrodė, pribėgsiu ir nueisiu spalvų taku į dangų… Dieviškas grožis.
Atšilus orams prabudo ir maisto pradėjo ieškoti mangutai, barsukai. Bebrai net vidury dienos mėgsta pasišildyti prieš saulutę, krankliai jau maitina savo jaunąją kartą, manau, už savaitėlės sulauksime pirmos kiškių vados. Pats šernių gimdymo metas, vyresnės šernės jau vedžiojasi savo dryžuotą jaunimą, jaunesnės tik ruošiasi.
Kovo mėnuo nuostabus tuo, kad taurieji elniai meta ragus. Tai nuostabus laikas. Pats procesas yra sudėtingas ir sunkiai aiškinamas. Įsivaizduokime: kaulas po rože (vadinamoji pirma rago dalis) pradeda retėti ir ragas nukrenta. Iš karto žaizdą užtraukia oda. Likusiame rago kelmelyje atsiveria ertmės, per kurias teka kraujas, nešdamas į naujai formuojamą ir greitai augantį ragą įvairias medžiagas.
Pradžioje ragas būna minkštas – tai oda aptrauktas kraujagyslių ir epidermio tinklas, besistiebiantis kone valandomis. Nustojus augti, tomis pačiomis kraujagyslėmis sunešamas kalcis (užtrombuojama) ir ragas sukietėja arba vėl tampa kaulu. Gyvūnas, trindamas ragą į lanksčius sumedėjusius medžius ir krūmus, nuvalo odą ir suteikia ragui spalvą bei nusmailina šakų viršūnes. Kitais metais – vėl tas pats.
Ragas – greičiausiai auganti gyvūno kūno dalis, kurios išvaizda ir forma tiesiogiai priklauso nuo gyvūno sveikatos, genetikos, amžiaus, lytinio aktyvumo, sužeidimų ir t. t. Noriu pabrėžti, kad visi gyvūnai jaučia kiekvieną savo rago milimetrą, todėl eidami net per tankmę sugeba išeiti nenulaužę nė vienos šakelės. Tiesa, ne visi gyvūnai meta ragus, pvz., dykaragiai (muflonai, stumbrai) ragus meta kartu su galva ir vieną kartą gyvenime. Ragus pirmieji visada numeta brandūs patinai, vėliausiai – jauni, net gegužės pirmą savaitę dar galima sutikti elnių patinų su nenumestais pirmaisiais ragais, kai tuo metu brandūs patinai jau augina naujus.
Pats numestų ragų ieškojimas yra užburiantis. Lietuvoje šiuo metu ragų ieško tūkstančiai ragų ieškotojų, susibūrę į ragų ieškotojų draugijas, rastais trofėjais jie džiaugiasi feisbuke. Ragų paieška – kaip grybavimas. Reikia žinoti, kur elnių patinai šiuo metu gyvena, kuo maitinasi, kaip atskirti elnio patiną nuo patelės pagal pėdsakus ir ekskrementus ir t. t.
Aišku, reikia nebijoti miško ir jus būtinai turi lydėti sėkmė. Maža pastaba: surasti numesti ragai priklauso juos radusiam asmeniui, kritusio gyvūno ragai – medžioklės plotų savininkui. Man nerimą kelia ragų ieškotojų gausybė, kurie šimtais užplūsta miškus ir beveik pilna to žodžio prasme vaikosi elnių patinus tol, kol jie atsisveikina su savo grožybėmis… Ragų ieškojimas vyksta pačiu šernių gimdymo piku, jaunos šernės (vedančios pirmą vadą) gali palikti ką tik gimusius jauniklius, o vyresnės pastatytų jus į vietą.
Šiuo metu medžioti galima danielių patinus (jie dar nenumetę ragų), šernus, paprastuosius šakalus, kiaunes, šeškus, bebrus, fazanus, mangutus, lapes, meškėnus, audines, nutrijas ir ondatras. Gaila, tačiau apribojus judėjimą tarp savivaldybių, žiemos medžioklės sezonas iš esmės buvo sugadintas.
Noriu priminti medžiotojus vienijančių klubų ir būrelio vadovams, iki balandžio 5 d. Aplinkos apsaugos departamentui (AAD) el. paštu info@aad.am.lt privalote pateikti prašymą dėl sumedžiojimo limitų nustatymo. Jūsų prašymus svarstys AAD direktoriaus įsakymu sudaryta konkrečios savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų skirstymo komisija. Šiuo metu limituojami tik taurieji elniai ir briedžiai. Taip pat AAD privalote pateikti Medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimo iki 2021 m. balandžio 15 d. ataskaitą už 2020–2021 metus.
Medžioklės formavimo politikoje nieko naujo – visi, kurie mišką ir žvėris per automobilio langą matė bent tris kartus, laiko save specialistais. Visos medžiotojus vienijančios visuomeninės organizacijos bendru viešu raštu kreipėsi į aplinkos ministrą dėl netinkamos AAD veiklos, nukreiptos prieš medžiotojų bendruomenę, jos autoriteto mažinimo ir, mūsų tvirtu įsitikinimu, netiesioginio įvairių negatyvių veiksmų prieš medžiotoją kaip asmenį skatinimo. Jeigu klystu, parodykit nors vieną pozityvią AAD informaciją apie medžiotojus…
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė išsakė savo nuomonę, kad būtina įvesti elektroninį medžioklės lapą, tačiau, mano tvirtu įsitikinimu, tai pažeidžia žmogaus teises ir sudaro prielaidas persekioti tam tikrą visuomenės grupę, sudaro galimybę rinkti informaciją apie žmonių buvimo vietas, įskaitant aukščiausius valstybės pareigūnus medžiotojus. Tikiuosi, nugalės sveikas protas.
Gamtos stebėtojo ir fotografo Dariaus Babelio vaizdo įrašas
PRENUMERUOK Žurnalas Medžioklė arba ieškok spaudos prekybos vietose!
Visi laidos “Pokalbiai apie medžioklę” epizodai!
