Patirtis

Iš archyvo. Ginklų prekybininkės. Mama ir duktė0

Nuotrauka: iš archyvo

Įmonę Medžioklis įsteigę Janina ir Vladas Gedrimai šiuo metu gyvena ir dirba Klaipėdoje, kur 1997 metais ir buvo atidaryta pirmoji jų parduotuvė. 2006 metais Šilutėje duris atvėrė antroji. Prieš trejus metus į šeimos verslą įsitraukė duktė Lina Gedrimaitė-Baužė, kuri atidarė trečiąją parduotuvę Ukmergėje. Iš viso dabar yra trys Medžioklio parduotuvės ir interneto svetainė medzioklis.com, kur galima įsigyti ginklų, amunicijos, drabužių, aksesuarų, spąstų, viliojimo priemonių ir kitų medžioklės reikmenų, atstovaujama žinomiausiems Europos ir pasaulio gamintojams.

Janina Gedrimiene ir Lina Gedrimaitė-Baužė

Janina Gedrimienė. Mama.

Mano šeima anksčiau gyveno Rusnės saloje, Nemuno deltoje. Aplinkui buvo upės ir beveik nepaliesta gamta. Dabar tėvų nebėra gyvų, bet tėtis, kiek atsimenu, buvo labai aistringas žvejys. Ir mano jaunesnieji broliai labai mėgdavo ir vis dar mėgsta žvejoti. Kaip moterys papuošalus, taip jie kaupia įvairius kabliukus, blizges, meškeres, rites. Žvejai net labiau nei medžiotojai rūpinasi savo įrangos įvairove ir dažniau perka naujų daiktų. Šis pomėgis vyrus pagauna iki širdies gelmių.

Po vidurinės mokyklos mokiausi medicinos kolegijoje. Esu slaugytoja ir pagal specialybę išdirbau daugelį metų, kol ėmiausi verslo ir perėjau dirbti į ginklų parduotuvę. Medicina buvo mano pašaukimas! Man labai norėjosi padėti, dirbti su žmonėmis. Labai mylėjau savo darbą. Kolektyvas nenorėjo išleisti ir man buvo sunku išeiti. Tiek daug metų kartu dirbta!

Vis dėlto atidaryti parduotuvę buvo bendras mūsų šeimos sprendimas ir, kai paaiškėjo, kad niekas kitas negalės jai vadovauti, nuspręsta, kad tai būsiu aš, ir man teko palikti darbą poliklinikoje.

Kai pradėjau dirbti pirmojoje parduotuvėje, buvo sunku priprasti prie naujos srities, bet padėjo tai, kad ir čia dirbama su žmonėmis. Ko tik neteko išgirsti, su kokiais įdomiais žmonėmis susipažinti! Iš pradžių labai bijojau. Nieko nežinojau: nei kaip karabiną užtaisyti, nei kokių šovinių reikia. Nieko!

Mano tėvų šeima nemedžiojo, tik vyras Vladas ilgainiui tapo medžiotoju. Susipažinome per draugės gimtadienį. Tuo metu jis dar nemedžiojo, bet laikui bėgant draugai įtraukė. Vladas nuvažiavo vieną kartą, antrą, ir jam labai patiko. Jis tapo aktyviu medžiotoju ir net 9 metus vadovavo savo medžiotojų būreliui, kuriame labai griežtos taisyklės. Jų plotai yra apie 40 kilometrų nuo Klaipėdos.

Medžioklė labai reikšminga mūsų šeimoje ir manau, kad tik menkai išsilavinę žmonės gali sakyti, kad medžiotojai yra žudikai. Vis dėlto visais laikais buvo žmonių, laikiusių medžioklę nusikaltimu gamtai, o medžiotojus – kažkokiais kraugeriais. Medžioklėje niekas nešauna į viską, kas pasitaiko. Visiškai priešingai – gyvūnai atrenkami, populiacija kontroliuojama. Tai yra rimtas darbas. Labai gerbiu medžiotojus, kurie reguliariai važiuoja į šaudyklą treniruotis, o ne sėdi prie televizoriaus.

Parduotuvės idėja mums kilo beveik iš karto po nepriklausomybės. Vyras sugalvojo, kad reikia pradėti savo verslą ir būtent medžioklės srityje. Kartu viską aptarėme ir pasvėrėme. Beveik iš karto pradėjome remontuoti patalpas ir jau po mėnesio parduotuvė buvo parengta atidaryti. Tuo metu Klaipėdoje buvo dvi medžioklės reikmenų parduotuvės. Viena jų atsidarė beveik iš karto po mūsų, bet tai nebuvo dėl konkurencijos. Dabar Klaipėdoje yra penkios parduotuvės medžiotojams.

Apskritai mūsų šalyje yra gana daug specializuotų prekybos vietų ir žmonių susidomėjimas labai didelis. Kiekvienas, kas tik gali, bando pradėti savo verslą. Mes dėl konkurencijos pernelyg nesijaudiname – turime įdirbį, savo klientų ratą, tam tikras ateities garantijas. Dirbame su meile – tai mūsų verslo sėkmė.

Pirmieji metai buvo labai sunkūs. Niekas naujokui nepadeda. Turi pats ieškoti partnerių, galimybių užsakyti įvairių prekių, nė nekalbant apie teorines ir praktines žinias apie kiekvieną plataus asortimento prekę. Skaitėme, mokėmės, tyrinėjome. Pirmasis patarėjas, aišku, buvo mano vyras. Be to, turime draugą karininką, kuris labai daug padėjo su informacija apie ginklus ir amuniciją.

Daug važiavome pas kolegas, kalbėjome, žiūrėjome, kaip dirba kiti. Paskui, kai išmoksti, viskas tampa aišku – yra lengvesnių ir sunkesnių laikotarpių, bet darbas eina pirmyn. Versle esu viršininkė. Vyras turi kitą darbą, bet jis visuomet padeda, jeigu ko nors reikia, nors manau, kad mano dukteriai jos vyras padeda daugiau. Apskritai jie kartu dirba labai aktyviai. Juodu kartu mokėsi ir tapo medžiotojais ir dabar abu užsiima verslu. Jis yra itin aktyvus medžiotojas, gerai šaudo, jo labai taikli ranka.

Tiek daug girdėta įvairių istorijų, tiek daug įdomių žmonių per šiuos metus apsilankė mūsų parduotuvėje. Kiti apsiperka pas mus, o paskui grįžta ir pasakoja, kaip gerai šauna naujasis ginklas ar kokie puikūs mūsų rekomenduoti šoviniai. Kitą kartą, priešingai, amunicija pasirodo netinkama ir reikia ieškoti kito varianto, nes kiekvienai ginklų markei, kiekvienam skirtingam vamzdžiui reikia rasti savus šovinius. Visuomet yra įvairių galimybių ir variantų. Mūsų parduotuvėje yra penkių skirtingų gamintojų amunicijos karabinams.

Dirbame su daug gamintojų: Sauer, Mauser, Browning, Tikka, Sako, ČZUB, Merkel ir kitais. Pas mus galima užsakyti ir kokį nors specifinį ginklą. Kai kurie klientai yra laukę pusę metų ir net ilgiau, jeigu prireikia. Kelis kartus labiau pasiturintys medžiotojai norėjo, kad pristatytume Krieghoff ir Merkel drilingus. Tokie ginklai kainuoja daugiau kaip 20 000 eurų. Vis dėlto tokių užsakymų nebūna dažnai, kiekvienam surandame jo svajonių ginklą.

Buvo atvejis, kai vienas klientas įsigijo mažo kalibro ginklą ir niekaip negalėjo jam rasti šovinių. Pirko ir tokius, ir kitokius, ir kaip nepataiko, taip nepataiko, ateidavo į parduotuvę skųstis. Vieną dieną jis atvyko ir pranešė, kad šoviniai esą seni ir pataikyti jais neįmanoma. Tuo metu parduotuvėje kaip tik buvo ginklameistrys, kuris kliento paprasčiausiai paklausė, ar jis ginklą kada nors valė. Medžiotojas nuraudo ir išėjo. Paskui grįžo ir atsiprašė – išvalęs ginklą pataikė be problemų. Šiaip ar taip dirbti šioje srityje labai įdomu.

Labai džiaugiausi ir šimtu procentu rėmiau savo dukterį, kai ji nusprendė tapti medžiotoja. Juo labiau todėl, kad jai su vyru labai patinka medžioti. Jie kartu važiuoja į šaudyklas treniruotis, drauge patiria viską. Pati neturiu medžiotojo bilieto, nes kažkas juk turi likti namuose. Kartais važiuoju į medžiotojų šventes, kartais su vyru nuvykstu ir į medžioklę. Žiūrėjau, kaip jis ten sėdi. Dabar visi kartu esame įsitraukę į šeimos verslą. Būna visokių situacijų – kartais susiginčijame, bet dirbame toliau, juk parduotuvėms vadovaujame atskirai. Šį tą bandau perimti iš dukters ir jos vyro, bet negaliu suspėti – Lina sparčiai įveda naujų idėjų ir dirba labai energingai.

Netikiu, kad Lietuvai ir Baltijos šalims gresia koks karinis konfliktas, bet dabartinis valdžios siūlymas įtraukti žmones į šaudymo sportą, medžioklę, idėja, kad medžiotojai užpuolus galėtų tapti šalies gynėjais, man atrodo priimtina. Dalis visuomenės mano, kad medžiotojai yra žudikai, bet dabar žmonės, nesusiję su medžiokle, pradėjo žiūrėti teigiamiau ir remia galimą medžiotojų sukarinimą. Mintis, kad jie galėtų ginti šalį, kiek pakeitė požiūrį į medžiotojus apskritai. Galbūt ši situacija pagerins medžiotojų įvaizdį Lietuvos gyventojų akyse.

Mūsų ateities planuose jokių didelių pokyčių nėra. Turime tris parduotuves ir interneto svetainę, ir to pakanka. Nemanau, kad protinga atidaryti dešimt parduotuvių, kad paskui jas reikėtų uždaryti. Darbo gana daug, plėtros galimybių irgi yra, ir pagrindinės jų yra internete.

Posted by Medzioklis on Piektdiena, 2019. gada 29. Novembris

Lina Gedrimaitė-Baužė. Duktė.

Užaugau Klaipėdoje, prie pat jūros. Vaikystė praėjo kaip visiems vietos vaikams – paplūdimyje, smėlyje. Tiesa, aš nemoku plaukti. Beveik visi klaipėdiečiai nemoka plaukti, nes jūroje visuomet didelės bangos ir išmokti sunku. Gimusieji prie ežerų ir upių moka, bet ne mes. Mokiausi savo mieste, paskui įstojau į Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, mokiausi hidrometeorologijos.

Visuomet norėjau studijuoti ką nors apie gamtą, ir tai buvo puikus atrastas dalykas. Kurį laiką dirbau pagal profesiją – Valstybės kontrolėje, kur tikrinau su gamta susijusių valstybinių institucijų darbą. Šioje įstaigoje dirbau tol, kol išėjau motinystės atostogų. Paskui vienus metus išbuvau namuose su sūnumi.

Lina Gedrimaitė-Baužė
Lina Gedrimaitė-Baužė

Kadangi jau kelis metus padėdavau tėvams jų versle, jau būčiau ir nebesuderinusi dviejų darbų. Vienos mamos nebegalėjau palikti, tada kilo mintis, kad nebenoriu dirbti kažkam kitam. Tuo metu mano tėvai jau gana seniai turėjo savo verslą, pagalvojau, kad ir man būtų verta įsitraukti ne viena koja, o visu šimtu procentų. Jie visuomet prašė mano pagalbos darant užsakymus ir visa tarptautinė veikla vyko tik per mane. Taip atidariau savo Medžioklį Ukmergėje.

Mano tėvas yra medžiotojas, taigi medžioklę mačiau visą gyvenimą, dar pradinėse klasėse eidavau varove. Kartais medžiotojai mane daugiau nešiodavo ant rankų, nei aš eidavau mišku, bet dabar su tais pačiais vyrais stovime kartu ant linijos. Jiems dėl to labai linksma. Ta pati mergaitė, kurią jie prieš keletą metų nešiojo po mišką, dabar medžioja kartu su jais!?

Esu vienintelė duktė šeimoje – tėčio dukrelė. Labai gerbiu ir didžiuojuosi juo. Visuomet norėjau būti šalia tėčio ir medžioklė man niekada neatrodė kažkas bloga. Prisimenu, kai buvau mažytė, tėtis grįždavo iš medžioklės ir prieš miegą vietoj pasakos pasakodavo man, kaip jam sekėsi – kaip stovėjo ant linijos, ką matė, ką girdėjo, kaip sumedžiojo žvėrį. Visuomet važiuodavau su tėvu į mišką nuvežti gyvūnams pašaro ir jau nuo vaikystės norėjau tapti medžiotoja.

Baigus mokyklą ir pradėjus studijuoti šios svajonės pasimiršo. Vis dėlto, kai tapau mama, per motinystės atostogas šios mintys sugrįžo. Supratau, kad noriu visą savo gyvenimą ir verslą susieti su medžiokle, ir kartu su vyru išklausėme medžiotojų kursus, o paskui atidarėme savo Medžioklio parduotuvę.

Posted by Lina Gedrimaitė on Ceturtdiena, 2018. gada 26. jūlijs

Medžiotojų būrelių yra daug ir įvairių. Visuomet renkuosi medžioti tokiuose, kur medžiotojai yra tikri džentelmenai ir gerbia moteris, todėl niekada neturėjau problemų pritapti prie medžiotojų kompanijos. Man labai patinka pasišnekučiuoti ir pamedžioti drauge su tokiais žmonėmis. Daugiausia medžioju tėvo medžioklės plotuose su Tauro kolektyvu.

Mūsų miškai yra labai laukiniai ir varovams juose sekasi sunkiai, užtat yra daug žvėrių. Gerbiame visus gyvūnus ir stengiamės medžioti taupiai, kad pernelyg nepaveiktume populiacijų. Laikomės rašytų taisyklių ir nerašytų būrelio selekcinės medžioklės principų – niekada nemedžiojame suaugusių šernų ir šernių, tausojame elninių pateles. Pati turiu tokį principą – medžioju ne dėl trofėjaus, o tik tuos gyvūnus, kuriuos galima, ir tuos, kurie iš populiacijos pašalintini, pavyzdžiui, visiškai senus, sužeistus ir turinčius natūralių trūkumų. Iš trofėjų turiu briedžių ir elnių ragų.

Vis dėlto, kai matau gražų reproduktorių, negaliu šauti vien todėl, kad pasikabinčiau jo ragus ant sienos. Iš dalies šie principai paremti mano meile gamtai, iš dalies jų mane išmokė tėvas. Nenoriu nieko sunaikinti. Ne paslaptis, kad, nors medžioklės kultūra Lietuvoje, mano nuomone, sparčiai kyla, yra maža dalis medžiotojų, kurių neįmanoma pavadinti niekaip kitaip, tik mėsininkais. Todėl atidžiai renkuosi, kur ir su kuo medžioti.

Beveik kas antrą savaitę važiuoju medžioti kur nors kitur. Dabar labai daug laiko tenka praleisti su medžiotojomis, įkūrusiomis savo būrelį Lady Hunt LT. Aš ir dar trys damos esame valdybos narės, aktyviai planuojame tolesnę veiklą ir ieškome plotų. Žinia, yra bankrutavusių būrelių, kurių buvę plotai netvarkomi. Planuojame paimti tokią teritoriją ir sukurti joje medžioklės kultūros ir tradicijų salelę, kurioje medžiojama gražiai ir organizuotai. Jau dabar galvojame statyti medžiotojų namelį.

Įkurti klubą mus įkvėpė Latvijos merginos, kurios susibūrė dar pernai. Jos suorganizavo tokią gražią ir įdomią medžioklę! Ir taip puiku pabūti kartu su damomis, su kuriomis galima pakalbėti ne tik apie skalbimo miltelius, parduotuves, vaikus ir sauskelnes. Aš pati ir kitos klubo narės esame medžiojusios įvairiuose būreliuose. Vienoje vietoje požiūris atrodo netinkamas, kitoje ūkis ar vidinė klubo politika neatitinka mūsų pasaulėžiūros.

Savo klube ir savo plotuose galėsime įgyvendinti savo idėjas ir vadovauti medžioklės ūkiui savo nuožiūra. Planuojame rengti temines medžiokles, įvairius seminarus, pavyzdžiui, apie šunų dresūrą, medžioklės tradicijas, ir kitus renginius medžiotojams ir visiems kitiems, įskaitant jaunimą. Labai tikimės, kad tokiu būdu galėsime bent šiek tiek pagerinti medžiotojo įvaizdį visuomenės akyse.

Lina Gedrimaitė-Baužė
Lina Gedrimaitė-Baužė

Gana daug laiko skiriu ir šaudymo treniruotėms. Dabar, žiemą, tokią veiklą esame apleidę, bet tik laikinai. Atėjus pavasariui pradedame treniruočių sezoną ir kartą per mėnesį privalomai abu su vyru važiuojame šaudyti, kad neprarastume įgūdžių. Keletą kartų dalyvavome varžybose, bet negaliu pasigirti jokiais medaliais ar taurėmis. Svarbiausia dalyvauti! Mano mėgstamiausia rungtis yra bėgantis šernas. Man gerai sekasi, turbūt todėl ir patinka. Kita mano pamėgta šaudymo rūšis yra lėkštutės – dinamiška ir labai pagauli disciplina.

Mėgstamiausia medžioklės rūšis yra paukščių medžioklė – antys ir fazanai. Geriausia joje yra nuolatinis judėjimas ir dinamika. Nors dažnai medžioti paukščių einu viena, niekada nėra buvę nuobodu. Medžioklė yra tam tikra meditacija – visos mintys galvoje susidėlioja ir grįžti namo kupinas naujų jėgų. Perkraunama programinė įranga. O ir bokštelyje nuostabus laikas sau vienai.

Sėdi ir stebi, kaip dieną pakeičia naktis. Visi tie garsai, kvapai, vaizdai, atsiveriantys tavo žvilgsniui, štai kokia tikroji medžioklės esmė – susilieji su gamta, suvoki savo vietą joje. Net jeigu nieko nesumedžioji, namo grįžti atsinaujinęs ir švarus. Yra vaikai, šeima, darbas ir kitų pareigų, bet jeigu tik galėčiau, būčiau pasirengusi išvažiuoti kur nors medžioti kad ir mėnesiui.

Mano kol kas vieninteliam sūnui Jonui šiuo metu yra treji metai ir jis jau turi diplomą už antrą vietą šaudant pneumatiniu ginklu, kai kartą buvo surengtos varžybos suaugusiesiems ir vaikams. Dabar gana dažnai palieku vyrą namuose su vaiku, nes vykstu medžioti su naujuoju Lady Hunt LT. Stengiuosi pakaitomis vieną savaitę medžioti su merginomis, kitą su vyru. Laimė, jis pats yra medžiotojas ir gerai mane supranta. Vakarais namuose dažnai pasilygiuojame ginklais ir pasiginčijame dėl jų privalumų. Aš vis tiek manau, kad mano geresni!

Esu medžiojusi Latvijoje ir Estijoje, o į tolesnes šalis kelias dar priešakyje. Tiesą sakant, kol kas man užtenka įspūdžių ir vilionių čia pat, Lietuvoje. Tiek daug dar yra ko išmokti, ką medžioti, aplankyti ir patirti! Nors, jeigu kas nors pakviestų medžioti į užsienį, neatsisakyčiau.

Vėlų rudenį, kai visur labai šlapia ir vandens lygis kyla, arba žiemą, kai gilus sniegas, kartais medžioklėje sekasi sunkiai. Miške pilna brūzgynų, todėl sunku eiti į priekį. Kartais net tenka išsimaudyti, bet vis tiek reikia eiti pirmyn, negalima pasiduoti. Būna visaip! Juokingiausia tai, kad vos vieną savaitę nenuvažiavęs į mišką iš karto pasigauni kokį virusą, o medžioklėje ir prakaituoji, ir atvėsti, ir permirksti, bet vis tiek nesusergi.

Mėgstu gaminti! Ir šia prasme labai pasisekė su vyru, nes jam patinka laimikį apdoroti – nulupti, supjaustyti. Jis bet kokią mėsą paruošia iki tobulos naudoti. Tada laimikio imuosi aš. Aišku, pati irgi moku paleisti vidurius, nulupti kailį ir padalyti mėsą, bet jeigu vyras šalia, geriau tai patikiu jam.

Nuo penkerių metų valgau tik žvėrieną ir parduotuvėje niekada mėsos neperku. Mano mėgstamiausia – stirniena. Niekada nieko kita nešaunu, jeigu galiu sumedžioti šį kanopinį. Neturiu vieno mėgstamiausio patiekalo, nes patinka eksperimentuoti ir visuomet išbandyti ką nors nauja. Be to, internete pilna receptų. Vis dėlto yra vienas įdomus būdas gardžiai pagaminti stirnieną.

Jį man papasakojo mūsų būrelio vyrai. Stirnos kulšis, sveika, su kauleliu, aišku, su prieskoniais, uždarame inde kepama labai žemoje temperatūroje – 120 laipsnių. Tokiu būdu reikia gaminti 10 valandų. Gauta mėsa būna švelni, sultinga ir labai labai minkšta.

Vien Vilniuje yra 28 medžioklės reikmenų parduotuvės. Šiuo metu vis labiau populiarėja viskas, kas susiję su sportiniu šaudymu ir karyba. Didelė dalis parduotuvių skirtos visoms trims sritims. Bet kuris pirkėjas gali įsigyti maskavimosi aprangą ir karinę uniformą, batus, sportinių ginklų ir įvairių prietaisų. Visuomenės susidomėjimo bumas prasidėjo maždaug prieš metus. Tai valstybinis požiūris, pateiktas socialinėmis reklamomis, oficialia ir neoficialia informacija – ateis menami priešai rusai ir mus užkariaus, visi turime ruoštis.

Kadangi pati turiu savo parduotuvę, man toks požiūris naudingas, nes pirkėjų padaugėjo, bet pati asmeniškai manau, kad niekada nieko panašaus nenutiks, ir visai nebijau. Mano nuomone, Lietuvoje yra daug didesnių problemų. Lietuva nyksta, žmonės palieka gimtinę. Lietuvis lietuviui nebe draugas, brolis broliui nebe brolis. Susvetimėjome, pavydas ir pyktis nugali žmoniškumą, jei kas mus ir įveiks, tai bus abejingumas vienas kitam. Kiekvienas žiūri tik savęs ir kovoja visais įmanomais būdais.

Tai būdinga ir medžiotojams. Vienas pašeria šernus, o kitas nueina į tą pačią vietą ir paberia nuodų. Žmonės pavydi ir elgiasi vieni su kitais blogai. Tai neteisinga, man labai nepatinka. Blogis ir pavydas tam tikra prasme susiję su dabartine kiaulių maro epidemija. Įtarimai, kad medžiotojai ar ūkininkai specialiai perveža nugaišusių šernų liekanų į kitus plotus, galėtų būti pagrįsti. Esu girdėjusi, kad medžiotojai nepraneša, kai kur nors randa nustipusių šernų. Paskubomis pakasa ir pamiršta, kad šioje teritorijoje išvengtų medžioklės draudimo. Manau, kad reali statistika skiriasi nuo oficialiosios, bet tikėkimės, kad klystu.

Versle esu viskuo patenkinta. Mūsų šeimai užtenka trijų parduotuvių ir didesnio verslo nenorėčiau. Žmonės važiuoja pas mane iš Kauno, Vilniaus ir kitų miestų. Jiems patinka, kad pas mane visuomet galima jaukiai pasėdėti ir paplepėti prie kavos puodelio. Kaip jie sako, mano parduotuvė yra kaip medžioklės butikas – madinga parduotuvė. Todėl nenoriu pastatyti dvidešimt prekybos vietų, kur neturėsiu laiko susitikti su klientais. Tai ne man!

Vis dėlto visuomet galima plėtotis jau esančiuose rėmuose. Pavyzdžiui, šiuo metu deramės su Ispanijos gamintojais Hart dėl moterų medžioklinės aprangos įsigijimo. Pavasarį vyks medžioklės, žūklės ir laisvalaikio paroda Tauro ragas 2017 ir ten pristatysime šią aprangos liniją.

Su vyru vis galvojame ir negalime sutarti, ar įsigyti medžioklinį šunį, ar tikėtis Jonui sesutės. Abu kartu tikriausiai būtų per sunku. Jeigu imčiau šunį, tai būtų lygiaplaukis retriveris. Kasdien matau, kaip dirba ir kokio charakterio yra medžiotojos Miglės Kaminskaitės kalytė Bella. Ji yra puiki medžioklės kompanionė ir labai švelni bei kantri su vaikais. Tokio šuns norėčiau ir pati. Dėl šuns dar neapsisprendžiame, nes vyras namuose niekada neturėjo šuns ir jam atrodo, kad tai bus labai sunku, o mano vaikystėje aplinkui lakstė tėvo bigliai ir taksai. Tiesa, du taksai žuvo medžioklėje, o trečiojo šios veislės šuns mama į mišką nebeleidžia.

Mama nėra medžiotoja ir mano, kad moteriai miške ne vieta, tačiau ji yra viena kiečiausių ginklų ekspertų Lietuvoje, nes šiuo verslu užsiima daugiau kaip dvidešimt metų. Visko išmoko pati, ir daugelis prieš įsigydami ginklą skambina būtent jai. Man labai džiugu, kad galiu dirbti kartu su mama, mokytis iš jos, nes aišku, kad jos žinios, palyginti su mano, yra neišsemiamos. Kartu esu laiminga, kad galiu medžioti su tėčiu. Turiu du nuostabius mokytojus – mamą ir tėtį. Vienas patarėjas darbe, kitas medžioklėje. Štai kaip man pasisekė! Ir darbas labai patinka – visuomet laukiu pirmadienio.

Niekada nesakyk niekada, bet kol kas manau, kad niekada nenustosiu medžioti. Šioje temoje būsiu visą likusį gyvenimą. Ir versle. Iš pradžių labai bijojau, bet dabar, po pirmųjų metų, esu laiminga ir įsitikinusi, kad toliau prekiausiu medžioklės reikmenimis.

PRENUMERUOK Žurnalas Medžioklė arba ieškok spaudos prekybos vietose!

Žurnalo „Medžioklė“ „YouTube“ kanalas

https://www.medzioklezurnalas.lt/

Posted by Žurnalas Medžioklė on Ceturtdiena, 2021. gada 1. aprīlis

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.