Dr. Rasa Vaitkevičiūtė, dr. Jolanta Stankevičiūtė
Mokslininkų nuomone, yra daugiau nei 200 zoonozinių ligų, kuriomis žmonės užsikrečia nuo gyvūnų. Zoonozėms priskiriama ir sarkocistozė. Sarkocistozė – parazitinis susirgimas, kurį sukelia cistas sudarantys kokcidijų grupei priklausantys vienaląsčiai parazitai Sarcocystis.
Tarpiniai sarkocistų šeimininkai dažniausiai būna žolėdžiai ir visaėdžiai: galvijai, arkliai, kiaulės, šernai, pilkieji kiškiai, o galutiniai šeimininkai – mėsėdžiai gyvūnai: šunys, katės, usūriniai šunys, vilkai, lapės, barsukai, meškėnai ir žmogus. Arčiausiai žmogaus laikomi gyvūnai, tokie kaip šunys, gali būti užsikrėtę 90 proc., o juose parazituojančios sarkocistos yra patogeniškesnės nei parazituojančios katėse.
Sarkocistozės paplitimas laukinėje faunoje Lietuvoje tirtas įvairiais laikotarpiais (Arnastauskienė, 1989; Grikienienė ir kt., 2001; Malakauskas, Grikienienė, 2002; Kutkienė ir kt., 2002; Prakas, 2012). Nustatytas labai aukštas sarkosporidijų infekcijos ekstensyvumas, ypač elniniams gyvūnams: stirnoms, elniams, briedžiams, svyruojantis nuo 77,7 iki 94,2 proc.
Sarkocistozė yra ir viena dažniausių laukinių paukščių parazitinių ligų. Liga Lietuvoje nustatyta tokioms paukščių rūšims kaip sidabrinis kiras, varna, kovas, kuosa, kėkštas, keršulis.
Iš Lietuvos medžiojamajai faunai priskiriamų paukščių, neskaitant laukinių žąsų, ančių, karvelių ir varninių paukščių, rūšies pavadinimą turinčių sarkosporidijų rasta paprastuosiuose fazanuose (Phasianus colchicus) (Odening, 1997), Švedijoje ištyrus kurtinius (Tetrao urogallus) jų aptikta smegenyse, plaučiuose, širdyje, kepenyse, blužnyje (Dubey ir kt., 1998).
Du pastaruosius dešimtmečius tarp įvairių vandens paukščių sarkocistozė yra gana smarkiai paplitusi parazitinė infekcija. Būtent vandens paukščiai (antys, žąsys, gulbės) yra labai smarkiai užsikrėtę. Ypač smarkiai užsikrėtę vandens paukščiai, gyvenantys Šiaurės Amerikos žemyne, pirmiausia JAV, taip pat ir kitų žemynų valstybėse: Pietų Afrikoje, Australijoje, Kanadoje ir Meksikoje. Įdomu tai, kad Vakarų Europoje, pvz., Austrijoje, tik 2002 metais dažniau nustatyta laukinių ančių susirgimo sarkosporidioze atvejų. Lietuvoje iš 95 tirtų baltakaktės žąsies individų buvo užsikrėtęs 41, o pilkosios žąsies – 5 individai iš 11 (Prakas, 2011).
Prasidėjus ančių medžioklės sezonui jau keleri metai iš eilės Lietuvoje šie vandens paukščiai sumedžiojami apsikrėtę sarkocistomis. Gana didelės (makroskopiškos) sarkocistos (Sarcocystis rileyi) nesunkiai randamos sumedžiotų laukinių ančių krūtinės raumenyse, tačiau šiuo metu jų taksonominis statusas vis dar tiriamas, nes antys yra tarpiniai keleto skirtingų Sarcocystis genties parazitų šeimininkai (Kutkienė ir kt., 2011).
Paprastai šis paukščių susirgimas nėra išoriškai matomas, ir tik nupešus sumedžiotos anties krūtinę per odą raumenų paviršiuje dažnai plika akimi galima pamatyti gana dideles pailgos arba ovalios formos, balzganos spalvos sarkocistas (Sarcocystis rileyi) (1 ir 2 pav.), atrodančias tarsi ryžiai (ir mokslinėje literatūroje, apibūdinant šios ligos požymius, vartojamas angliškas terminas Rice breast disease).
Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto (ASU MEF) Medžioklėtyros laboratorijos mokslininkai ančių sarkocistozės tyrimus pradėjo 2015 m. Tuomet sarkocistozės susirgimai tiksliai diagnozuoti medžiojant didžiąsias antis Marijampolės apskrityje, Nemune ties Gelgaudiškiu (iš 4 ančių 1 serganti), Šešupėje ties Antanavu (iš 3 – 1) ir balose ties Baragine (iš 14 – 1).
Ančių medžioklė yra viena populiariausių vandens paukščių medžioklių Lietuvoje, todėl 2017 metų rudens medžioklės sezonu į ančių sarkocistozės tyrimą aktyviai įtraukti Lietuvos medžiotojai. Buvo ištirtos 355 laukinės antys, sumedžiotos skirtingose Lietuvos vietose (3 pav.). Didžioji dalis jų (80 proc.) buvo didžiosios antys (Anas platyrhynchos) bei dryžagalvės ir rudagalvės kryklės (11 proc.). Nustatyta, kad ančių užsikrėtimo lygis Lietuvoje siekė 9 proc.
Pažymėtina, jog ši liga nėra tiesioginė paukščių mirtingumą lemianti priežastis, vis dėlto didelis apsikrėtimas sarkosporidėmis gali sukelti sunkių infekcijų ir paukščių raumeninio audinio uždegimą, lemti jų šlubumą ir net paralyžių, taip turėti įtakos paukščių migracijai. Be to, sekinantis šios lėtinės infekcinės ligos poveikis sumažina apsikrėtusių paukščių jautrumą ir jie lengviau tampa kitų gyvūnų (pvz., lapių) grobiu. Tai dar labiau plečia užsikrėtusių gyvūnų ratą ir šių parazitų gyvavimo ciklą.
Iki šiol mokslininkai nėra sukaupę pakankamai duomenų, kurie leistų patikimai įvertinti laukinių paukščių apsikrėtimo šia liga sezoniškumą ir tai, ar ji priklauso nuo paukščių amžiaus. Pastebėta, jog paukščių jaunikliams ši liga nustatoma retai.
Sarkocistozės tyrimai labai aktualūs ekologine ir švietėjiška prasme, nes medžiotojai, žinodami ir atpažindami šį susirgimą, gali mažinti jo mastą. Svarbu paskatinti visus medžiotojus aktyviai prisidėti stabdant šios ligos plitimą. Kad užkirstume jai kelią, reikėtų tikrinti visus sumedžiotus paukščius. Nupešus plunksnas nuo krūtinės ir pašalinus odą būtina atidžiai apžiūrėti, ar nesimato „ryžių“, t. y. įsikapsuliavusių oocistų. Ši liga gali paliesti visus laukinius gyvūnus ir žmogų, todėl negalima duoti užkrėstos mėsos šunims, numesti atliekų miške, užkasti ir pan. Nustačius smarkų ančių raumenyno apsikrėtimą sarkocistomis, jų mėsą reikia utilizuoti.
PRAŠYMAS
ASU MEF mokslininkai planuoja tęsti sarkocistozės tyrimus ir 2018 m. medžioklės sezoną, todėl raginame Lietuvos medžiotojų bendruomenę prisidėti prie šio tyrimo.
Sumedžiojus antį reikia patikrinti prapjovus odą ties krūtine, kaip parodyta nuotraukose, ir pažiūrėti, ar nėra ryžio dydžio baltų sarkocistų kapsulių.
Tyrimui reikalinga informacija:
1. bendras sumedžiotų ančių skaičius pagal rūšį ir lytį;
2. užsikrėtusių ančių skaičius ir rūšis (jei sunku nustatyti rūšį, siųskite nuotrauką);
3. tiksli sumedžiojimo vieta ar koordinatės;
4. data;
5. visų užsikrėtusių individų nuotraukos.
Jei sumedžioję nenustatėte sarkocistozės, tokių duomenų taip pat labai laukiame.
Duomenis prašome siųsti dr. Rasai Vaitkevičiūtei po kiekvienos ančių medžioklės visą sezoną el. paštu r.vaitkeviciute@gmail.com arba feisbuku Rasa Vaitkevičiūtė
.
