Šaltinis: news-medical.net
Per pastaruosius kelis dešimtmečius šernų populiacija Barselonos ir kitų Katalonijos miestų teritorijose padidėjo. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, šis laukinis gyvūnas yra svarbus hepatito E viruso – ligos, kuria kasmet suserga daugiau kaip 20 mln. žmonių, – rezervuaras. Dabar Barselonos universiteto Biologijos fakulteto, Biologinės įvairovės tyrimų instituto (IRBio) ir Barselonos autonominio universiteto (UAB) Veterinarijos fakulteto komanda nustatė, kad Barselonos metropolinėje zonoje gyvenančių šernų ir šios zonos gyventojų hepatito E viruso (HEV) padermės yra labai panašios molekuliniu požiūriu. Pasak tyrėjų, šie duomenys leidžia manyti, kad šie gyvūnai gali būti žmonių užsikrėtimo hepatitu E šaltinis didmiesčio regione.
Mokslininkai įspėja, kad „rezultatai turėtų pasitarnauti siekiant imtis prevencinių priemonių ir būti budriems dėl galimo hepatito E viruso perdavimo iš šernų Barselonos metropolinės zonos gyventojams“.
Endeminis virusas šernų populiacijoje
Barselonos aglomeraciją sudaro trisdešimt šešios savivaldybės, išsidėsčiusios 636 km2 plote, kuriame gyvena apie 3,2 mln. žmonių. Šioje teritorijoje, į kurią įeina ir Collserola gamtinis parkas – 8 000 ha ploto priemiestinis Viduržemio jūros miškas, apsuptas miestų centrų, – šernų populiacijos tankis yra nuo 5 iki 15 individų viename kvadratiniame kilometre.
Tyrimo metu mokslininkai ištyrė 312 šernų, surinktų šiame regione 2016-2021 m., iš kurių septynių išmatos buvo teigiamos dėl viruso buvimo. Šių mėginių palyginimas kartu su šešiais papildomais mėginiais, paimtais ankstesnio tyrimo metu, leido nustatyti „glaudų filogenetinį ryšį“, t. y. evoliucinę giminystę ir genetinį panašumą, su HEV padermėmis, gautomis iš kraujo donorų šiame regione. UB Evoliucinės biologijos, ekologijos ir aplinkos mokslų katedros narys Serra-Cobo pažymi, kad „visi išskirti virusai buvo priskirti 3 HEV genotipui“.
Be to, šernų mėginiai su virusu priklausė ne suaugusiems individams, o tai, pasak tyrėjų, rodo, kad didmiesčio šernų populiacijoje endeminį, t. y. įprastą ir nuolatinį HEV palaikymą jaunų individų tarpe. Šiuo požiūriu jie aiškina, kad „HEV neaptikimas suaugusiems šernams rodo, kad jauni gyvūnai virusu užsikrečia pirmaisiais gyvenimo metais, o suaugę gyvūnai jau yra įveikę infekciją ir apsaugoti nuo pakartotinio užsikrėtimo“. „Tai leidžia manyti, kad virusas yra endeminis šio regiono šernų populiacijoje“, – priduria tyrėjai.
Pasaulinė visuomenės sveikatos problema
Didėjantį šernų paplitimą Barselonos miestuose (taip pat kituose miestuose, pavyzdžiui, Lugo, Romoje, Berlyne, Genujoje ar Honkonge) daugiausia lemia tokie veiksniai kaip natūralių buveinių nykimas dėl žmogaus veiklos. „Atsižvelgiant į tai, kad šernų sinurbanizacija – šernų buvimas ir prisitaikymas urbanizuotoje aplinkoje – yra pasaulinis reiškinys, kuris vis didėja ir plečiasi, šio tyrimo rezultatai turėtų būti naudingi rengiant ir kuriant HEV stebėsenos, priežiūros ir galiausiai kontrolės programas tiek Barselonos metropolinėje zonoje, tiek kitose pasaulio miestų teritorijose“, – sako Serra-Cobo.
Straipsnyje ekspertai aiškina, kad „nors dauguma žmonių hepatito E atvejų yra lengvi, HEV infekcija kasmet sukelia apie 50 000 žmonių mirčių, ji ypač pavojinga nėščiosioms, kurių mirtingumas siekia iki 30 %, ir gali būti perduodama kūdikiams“.
Prevencijos ir informavimo priemonės
Tarp priemonių, skirtų užkirsti kelią hepatito E viruso perdavimui visuomenei, mokslininkai pabrėžia, kad svarbu vengti „kontakto su šernais, taip pat nevalgyti žalios ar nepakankamai termiškai apdorotos jų mėsos“. Tais atvejais, kai kontaktas įvyko, pavyzdžiui, su medžiotojais ar miškininkais, jie rekomenduoja plauti rankas su muilu ir vandeniu. Jie pažymi, kad „ši praktika pašalina lipidinį viruso apvalkalą ir jį inaktyvuoja“.
Jie taip pat atkreipia dėmesį į kitas su naminiais gyvūnais susijusias priemones. „Laukiniai šernai gali įsiveržti į centrines Barselonos gatves, kur maisto randa šiukšlių dėžėse ar miesto soduose. Šiose erdvėse dažnai lankosi šunys ir katės, kurie gali užsikrėsti šernų išmatomis ir prisidėti prie infekcijos plitimo tarp gyventojų“, – perspėja Jordi Serra-Cobo.
Todėl jie rekomenduoja neleisti namų augintiniams kontaktuoti su laukinių gyvūnų išmatomis ir įrengti sistemas, neleidžiančias šernams nuversti atliekų konteinerių. Mokslininkai taip pat pažymi, kad „svarbu informuoti visuomenę apie hepatito E perdavimo nuo šernų žmonėms arba naminiams gyvūnams rizikos veiksnius“.
Ilgalaikė šernų stebėsena
UB IRBio tyrimų grupė atlieka dar vieną tyrimą, kurio tikslas – nustatyti hepatito E viruso infekcijos dinamiką šernų populiacijoje Barselonos metropolinėje zonoje. Mokslininkas taip pat pabrėžia, kad „labai svarbu“ vykdyti ilgalaikę šernų populiacijos sveikatos būklės stebėseną ir stebėjimą, „ypač šiuo metu, kai dėl klimato kaitos ir antropogeninių veiksnių ekosistemų struktūra ir funkcionavimas keičiasi beprecedenčiu greičiu“.
!PRENUMERUOKITE žurnalą Medžioklė 2025 metams!
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
