Kai neįmanoma ko nors įrodyti patikrintais ir moksliškai pagrįstais faktais, imamasi priešininkų juodinimo. Būtent taip gegužės pradžioje elgėsi medžioklės priešininkai, viešojoje erdvėje teigdami, kad visi medžiotojai yra alkoholikai ir girtuokliai, apsvaigę važinėjantys automobiliais ir šaudantys į viską, kas tik juda.
Be to, tokių teiginių nesibodi ir žurnalistai, kurių pareiga (šiaip jau numatyta įstatymų) yra skelbti įrodomus ir patikrintus faktus, be to, nenusižengti įstatymui pažeidžiant garbę ir orumą. Retoriškai galima klausti: ar apskritai yra kokių tyrimų, kuriais būtų nustatyta, kad medžiotojai turi daugiau problemų su alkoholiu negu kiti visuomenės atstovai?
Galbūt tokios nuomonės reiškėjai skęsta praeities ir vaikystės prisiminimuose, kai patyrė kokių nors nesmagių akimirkų? Galbūt nuomonė susiformavo žiūrint filmus? Tačiau realybė visiškai kitokia: medžiotojai pasikeitė, nes keičiasi kartos. Pasikeitė požiūris į medžioklę ir įstatymus, kurie, tarp kitko, alkoholio ir galimybės laikyti ginklą atžvilgiu yra labai griežti.
Griežti įstatymai
Neturintiems savo ginklo verta žinoti, kad leidimas laikyti ginklą prarandamas ne tik tada, kai su ginklu apsvaigus nuo alkoholio einama medžioti, bet ir tada, kai ginklas uždarytas seife, bet jo savininkas išgėręs sėda prie vairo ar pagaunamas apsvaigęs nuo alkoholio viešojoje vietoje, taip pat daugybe kitų atvejų, kai leidimo laikyti ginklą neturintis žmogus būtų nubaustas vien įspėjimu.
Kad visa tai nebūtų tik tušti žodžiai, verta pasiklausyti Daugpilio ligoninės gydytojo Jazepo Korsako.
J. Korsakas aktyviai medžioja nuo 1976 metų. Dešimtį metų jis buvo ir Latvijos medžioklės klubo Krūminiai vadovu. Nuo 1983 metų jis dirba narkologu. Kalbėdamas apie alkoholio vartojimą, J. Korsakas įsitikinęs, kad medžioklės procesas ir alkoholis yra nesuderinami dalykai.
Kodėl visuomenėje gajus stereotipas, kad visi medžiotojai būtinai visada išlenkia taurelę? Ar tai – tarybinių laikų palikimas?
Manau, tai tikrai paveldėta iš tarybinių laikų, kai visi žinojo, kaip partijos elitas susirenka prie gausiai nuklotų stalų ir švenčia savo pasiekimus medžioklėje.
Šiandien tai nebemadinga. Nebepriimtina medžioklėje vartoti alkoholį. Išimtis tik atvejai, kai po medžioklės pasikepama kepenėlių, medžiokliniai ginklai padedami į seifus ir tik tada išlenkiama viena kita taurelė.
Stereotipą, kad medžiotojas yra alkoholikas, toliau platina žalieji žmogeliukai, kurie bet kokia proga ir bet kokiais būdais peikia medžioklę. Tai „gyvūnų gynėjai“, kurie nesigilina į medžioklės tradicijas ir reikšmę.
Medžiotojų požiūris į alkoholį pasikeitė dėl griežtų bausmių ar žmonės suprato, kad puikiai gali pailsėti nevartodami alkoholio?
Šios naujosios srovės atėjo kartu su jaunais žmonėmis – medžiotojais, kurie kitaip supranta poilsį, gamtą ir medžioklę. Pavyzdžiui, griežtos bausmės neapsaugo nuo apsvaigusių vairuotojų. Pokyčiai turi įvykti žmonių sąmonėje.
Reikia suprasti, kas yra gerai, ko reikia pačiam. Reikia suprasti tą vertybę, kurią sveikatai duoda poilsis be alkoholio gamtoje, galimybė būti medžioklėje blaivia galva. Tai visiškai kitos vertybės. Tai svarbu medžiotojams, kurie mėgaujasi medžioklės procesu, o ne alkoholiu! Jeigu nori pasimėgauti alkoholiu, eik į barą…
Parduotuvėse matome daug įvairaus amžiaus žmonių, perkančių alkoholinių gėrimų. Greičiausiai tarp šių žmonių medžiotojų mažai ar net labai mažai.
Manau, kad medžiotojų, bandančių kaip nors sujungti medžioklę su alkoholiu, mažėja, ir jų tik mažės, nes, kaip sakėme, pasikeitė vertybės. Žmonės nori papildyti gyvenimą gyvomis, tikromis emocijomis, o alkoholis emocijas bukina. Išgėrus kylantys jausmai nesuderinami su medžioklės tradicijomis ir tuo, ką žmogus geba ir gali gauti iš medžioklės.
Kartos keičiasi, keičiasi ir požiūris į alkoholį. Vyresnės kartos medžiotojai papasakoja kraują stingdančių nuotykių, kurių yra tekę patirti pavartojus alkoholio miške. Greičiausiai jie sekė netinkamais pavyzdžiais.
Taip. Svarbus visuomenės požiūris į alkoholį. Turi būti aiškūs prioritetai. Anksčiau manyta, kad nepaisant išgėrinėjimo aplinkiniai turi rūpintis girtuoklio sveikata. Dabar yra kitokia vertybė: kuo aš būsiu sveikesnis, tuo būsiu vertingesnis kaip darbuotojas ir visuomenės narys. Formuojasi kitos vertybės – ir tai yra jaunų žmonių nuopelnas. Tačiau turėjo praeiti daug dešimtmečių, kad pasikeistų visuomenės požiūris, žmonių savimonė.
Ar galima sieti žmogaus pasirinktą profesiją ar užsiėmimą su alkoholio vartojimu ar jo atsisakymu?
Nuo 1983 metų dirbu narkologu ir dvejus metus mokiausi magistrantūroje Maskvoje, narkologijos centre. Mano pacientai ir anksčiau, ir dabar – įvairių profesijų atstovai: gydytojai, mokytojai, kunigai, deputatai, buvo ir olimpinis čempionas. Reikia suprasti, kad tai liga, kuria gali susirgti kiekvienas žmogus, nesvarbu jo fizinis ar psichinis potencialas, jeigu žmogus vartoja alkoholį, pavyzdžiui, siekdamas užsimiršti ar dėl kokių nors kitų įpročių. Bet kuris gali tapti priklausomas nuo alkoholio.
Tarybiniais laikais buvo paskelbtas vienas mokslinis darbas, kuriame tirta, kurių profesijų atstovai dažniau tampa alkoholikais. Tuomet buvo kiti laikai, kiti įpročiai, kitos galimybės įsigyti kokybiško alkoholio. Dabar kurios nors profesijos nesinorėtų išskirti. Taip pat ir su pomėgiais.
Medžioklė yra gyvenimo būdas, tai galimybė pailsėti, realizuoti save, rasti bendraminčių, naudingai praleisti laiką, apsikeisti informacija apie pastebėtus gyvūnus. Sprendžiama apie populiacijos tobulinimą, atranką. Tai kiti interesai, o priimti racionalų ūkinį sprendimą galima tik esant blaiviam. Tai visada apgalvoti sprendimai, reikalaujantys galimybės įsiklausyti į gamtą, pajausti ją.
Seniai nebėra taip, kad susitinkama ir sprendžiama, jog neverta lipti iš autobuso medžioklės vietoje, nes štai stovi degtinės dėžė ar dvi…
Kaip išvengti priklausomybės nuo alkoholio? Per šventes juk pakeliame taurelę…
Ar žmogus taps priklausomas nuo alkoholio, lemia įvairūs veiksniai. Pirma, svarbus yra polinkis. Jeigu tarp giminaičių yra turėjusių problemų su alkoholiu, pavyzdžiui, žmonių, prisigerdavusių iki žemės graibymo, kuomet keisdavosi jų elgesys, tai tikimybė tapti alkoholiku yra du tris kartus didesnė.
Jeigu žmogus kitą dieną po alkoholio vartojimo kenčia pagirias, tai jau signalas, kad yra priklausomybė. Lieka du keliai: toliau gerti ir nusigerti arba visiškai nustoti vartoti. Gerbiu žmones, kurie turėjo problemų su alkoholiu, bet susiprato ir pasakė jam tvirtą „ne“, neleisdami sau nė lašelio.
Kadaise alkoholikais laikydavo žmones praktiškai be gyvenamosios vietos, geriančius odekoloną ir kitas spirito turinčias medžiagas. Vis dėlto pamažu supratome, kad tai yra liga su specifine eiga, kad ja sergantiems žmonėms įmanoma negerti, daryti viską ir džiaugtis gyvenimu. Tačiau negalima daryti vieno – vartoti alkoholio. Visiškai.
Yra žmonių, negalinčių vartoti kiaušinių ar alergiškų žiedadulkėms; cukriniu diabetu sergantiems žmonėms tenka apriboti suvartojamo cukraus kiekį. Taip pat ir čia – viską galima, išskyrus alkoholį, nes organizme kyla specifinė reakcija. Yra žmonių, kurie gali viešai pasakyti, kad nevartoja alkoholio. Pavyzdžiui, Raimondas Paulas savo interviu atvirai sakė, kad vartojo alkoholį, bet dabar net saldainių, kuriuose yra alkoholio, nevalgo, nes pažįsta savo organizmą.
Kada reikėtų ieškoti specialisto pagalbos?
Kai žmogus kitą dieną po gėrimo jaučiasi prastai, o pirmi vaistai savijautai pagerinti yra alkoholis… Tuomet reikia narkologo, psichologo ir psichoterapeuto pagalbos. Reikia daryti viską, kad alkoholį vartotumėte kuo rečiau ar visiškai jo atsisakytumėte. Antraip galima greitai prasigerti, prasideda organizmo pokyčiai: kenčia širdis, kepenys, inkstai, kinta psichinė būklė.
Gyvename COVID-19 pandemijos laikais. Ar nėra taip, kad žmonės šiuo metu labiau linksta vartoti alkoholį, kad sumažintų stresą, numalšintų baimę ir nežinią dėl ateities?
Vienas geras pažįstamas, kuris yra ir psichologas, ir narkologas, sakė taip: „Alkoholis yra gera raminamoji priemonė, antidepresantas, migdomasis vaistas – bet tai narkotikas, prie kurio labai greitai priprantama. Alkoholio organizme sukeliamos pasekmės yra baisios! Ir ne tik pačiam žmogui, bet ir jo artimiesiems.“ Ir aš tam visiškai pritariu!
Kiek pastebėjau, per pandemiją žmonės vartoja daugiau alkoholio, nes streso lygis didesnis, kankina nežinia, baimė, nerimas, yra mirties atvejų. Žmonės dirba iš namų. Teoriškai, niekas nepastebės, kad prie kompiuterio prisėdęs žmogus yra išgėręs. Maža to, alkoholio galima užsisakyti internetu. Jį atveža į namus… Tu tik susimoki…
Taip pat būdavo ir tarybiniais laikais, jeigu žmonės netekdavo darbo, pajamų. Daug daugiau žmonių pradėdavo gerti, žudydavosi. Ir dabar ranką prieš save pakelia tiek išgėrę, tiek kankinami pagirių…
Akivaizdu, kad žmonės turi pagalvoti, ar jie nori šių pasekmių, ar vis dėlto geriau nueiti į mišką, nes ir miškas yra fantastiška raminamoji priemonė, galinti suteikti teigiamų emocijų. Norint gauti sveiką adrenalino dozę, galima eiti į medžioklę.
Tai visiškai tinka ir man pačiam. Nuo 1983 nevartoju alkoholio. Kai buvau kolektyvo vadovas, visada eidavau varovu. 23 metus buvau ir ligoninės vyr. gydytojas. Darbas buvo susijęs su dideliu psichologiniu krūviu. Vis dėlto medžioklė, ypač su šunimis, puikiai nuima stresą! Gal pačioje medžioklės pradžioje kildavo minčių apie padarytus ir nepadarytus darbus, bet vos šunys suloja, stresas iš karto dingsta ir mintys apie darbą lieka darbe.
Vakare, grįžęs namo ir nusiprausęs, galėdavau ramiai užmigti be alkoholio ar kokių tablečių. Miške gaudavau energijos ir ramybės visai ateinančiai darbo savaitei. Taip pat miškas ir judėjimas gryname ore pagerina bendrą sveikatos būklę. Būdamas 60 metų užlipau į Elbrusą, o paskui – į Kazbeką iki pačios viršūnės! Tik medžioklė mane taip užgrūdino, išsiugdžiau vidinį pasitikėjimą savo jėgomis!
Šiuo klausimu nuomonę turi ir Latvijos miškų tarnybos Medžioklės skyriaus vadovas Valteris Lūsis:
„Požiūrį, kad medžiotojai turi problemų su alkoholiu, tam tikra visuomenės dalis susiformavo iš filmų ar istorijų, galbūt iš kokios neigiamos asmeninės patirties. Medžiotojai turi suprasti, kad jie patys kuria savo viešąjį įvaizdį. Kiekvieną kartą neigiami dalykai statomi į priekį. Šis neigiamas stereotipas gimė seniai, o ką nors pakeisti gali tik laikas ir patys medžiotojai – savo teigiamais darbais, nesuteikdami priežasties kalboms, kad medžioklė sietina su alkoholiu.
Šiuo metu tokiais teiginiais besišvaistantys žmonės turi kitų tikslų, pavyzdžiui, suteikti neigiamą atspalvį medžioklei apskritai. Medžiotojai tokio požiūrio nekuria, todėl jis kultivuojamas sąmoningai.
Medžiotojams nereikia teisintis! Galima atsakyti, kad tai seni stereotipai, paremti neteisinga informacija.
Per keletą pastarųjų metų Latvijoje iš šimto administracinių pažeidimų tik du buvo susiję su alkoholio vartojimu, kai alkoholio lygis kraujyje viršijo 0,5 promilės. Patikras atliekame kartu su policijos darbuotojais, kurie turi alkotesterius. Mes patys neturime tikslo tikrinti kiekvieno medžiotojo ir liepti jam pūsti į vamzdelį. Tai, kad medžioklė nesuderinama su alkoholiu, kiekvienas medžiotojas turi suprasti pats ir žinoti, kokios laukia pasekmės.
Atsakomybė numatyta Medžioklės įstatyme. Jame numatyta piniginė bauda, gali būti uždrausta medžioti iki vienų metų, o policija gali atimti leidimą laikyti ginklą. Bausmės itin griežtos! Už kiekvieną pažeidimą reikia atsakyti. Didelę dalį medžiotojų, manau, šios bausmės sulaiko nuo piktnaudžiavimo.
INFORMACIJA
Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 41 straipsnio 1 punktas: „Medžioklėje dalyvaujančiam medžiotojui draudžiama būti neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.“
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 229 straipsnis:
1. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse numatytus pažeidimus, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,
užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki trijų šimtų eurų.
3. Medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti skirtų kilpų laikymas, gaminimas, pirkimas ar pardavimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų.
4. Medžiotojo buvimas medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį medžiotoją ir gyvūnas nesumedžiotas, arba medžiojimas teritorijose, kuriose medžiotojas neturi teisės medžioti, kai gyvūnas nesumedžiotas, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.
5. Medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.
6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,
užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
7. Medžiojimas ar buvimas medžioklės plotuose su medžioklei naudojamais įrankiais (šaunamaisiais ginklais, spąstais) ar priemonėmis (vėliavėlėmis, naktinio matymo prietaisais, kilnojamaisiais bokšteliais), kai tai daro teisės medžioti neturintis asmuo, arba neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimas ar gabenimas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų.
8. Gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimas ar dorojimas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų.
9. Neblaivaus (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) medžiotojo dalyvavimas medžioklėje
užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki šešių šimtų eurų.
10. Šio straipsnio 9 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,
užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki devynių šimtų eurų.
11. Neblaivaus (nuo 1,51 promilės iki 2,5 promilės) medžiotojo dalyvavimas medžioklėje
užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimt eurų.
12. Šio straipsnio 11 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,
užtraukia baudą nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.
13. Neblaivaus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų medžiotojo dalyvavimas medžioklėje
užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų.
14. Šio straipsnio 13 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,
užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų.
15. Medžioklėje dalyvaujančio medžiotojo, kuris įtariamas neblaivumu ar apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, atsisakymas pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų
užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų.
16. Šio straipsnio 15 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,
užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų.
17. Už šio straipsnio 4, 9 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienuolikos mėnesių iki vienų metų šešių mėnesių. Už šio straipsnio 10 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienų metų trijų mėnesių iki dvejų metų. Už šio straipsnio 7, 11 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienų metų aštuonių mėnesių iki dvejų metų šešių mėnesių. Už šio straipsnio 12 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo dvejų metų trijų mėnesių iki trejų metų. Už šio straipsnio 5, 6, 8, 13, 15 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Už šio straipsnio 14, 16 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo ketverių iki penkerių metų.
18. Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti kilpų konfiskavimą. Už šio straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą.
19. Administracinės atsakomybės neužtraukia Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatyta tvarka įforminti gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimo atvejai.
Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose!
