Gulbės daugeliui – balti ežerų karaliai, taikos simbolis ir ramybės įsikūnijimas. Tačiau jų auganti populiacija Europoje kelia vis daugiau klausimų. Šie paukščiai ne tik išstumia antis iš jų buveinių, bet kai kuriais atvejais jau daro realią žalą jautrioms ekosistemoms bei net žemės ūkiui.
Kai grožis tampa problema: gulbių populiacija auga
Pastaraisiais dešimtmečiais nebyliųjų gulbių (Cygnus olor) skaičius Europoje sparčiai išaugo. Dėl sėkmingų apsaugos priemonių ir visuotinio šėrimo, šie paukščiai sėkmingai plinta į naujas teritorijas. Šiuo metu Europoje peri apie 28 000 porų, o žiemą jų skaičius siekia daugiau nei 150 000 individų.
Tuo tarpu kitos gulbių rūšys, tokios kaip giesmininkės (Cygnus cygnus) ar mažosios gulbės (Cygnus columbianus bewickii), sudaro mažesnes, bet ekologiniu požiūriu reikšmingas populiacijas.
Antys traukiasi: gulbių įtaka kitiems vandens paukščiams
Vienas iš dažniausiai pasitaikančių konfliktų – gulbių poveikis antims ir kitiems mažesniems paukščiams. Nors gulbės tiesiogiai jų nepuola, jų teritoriškumas, ypač veisimosi metu, reiškia, kad jos aktyviai veja kitus paukščius nuo lizdaviečių ir maitinimosi vietų.
Yra užfiksuota atvejų, kai dėl intensyvios gulbių kolonizacijos sumažėjo kai kurių retų ančių rūšių, įskaitant ir saugomas rūšis, perėjimo sėkmė. Be to, gulbės intensyviai minta povandenine augmenija, sumažindamos prieinamą maistą kitoms rūšims, kurios priklauso nuo tų pačių išteklių.
Gulbės ūkininkų bėdos: žala pasėliams
Vis dažniau pasirodo ir pranešimų apie gulbių daromą žalą žemės ūkyje. Ypač pavasarį ir rudenį, būdamos alkios, jos dažnai lankosi ūkininkų laukuose ir gana godžiai minta sėjamaisiais javais, ypač žiemkenčiais.
Kai kuriose Europos valstybėse gulbių pulkai suniokoja šimtus hektarų jauno derliaus. Vokietijoje, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje ūkininkai jau kelerius metus kelia aliarmą – gulbės ne tik ėda pasėlius, bet ir išminta laukus, palikdamos gilias vėžes sunkioje dirvoje.
Dėl šios priežasties kai kurios šalys pradėjo svarstyti apie išimtinę gulbių populiacijos reguliavimo galimybę, o ūkininkams siūlomos kompensacijos – nors jos dažnai pavėluotos ar neadekvačios realiems nuostoliams.
Ar gulbes galima medžioti?
Daugumoje Europos šalių gulbės yra saugomos, tačiau kai kuriose valstybėse egzistuoja išimtys:
Islandijoje leidžiama ribotai medžioti giesmininkes gulbes.
JAV tam tikrose valstijose medžiojamos invazinės rūšys – pavyzdžiui, nebyliosios gulbės.
Rusijoje ir kai kuriose Azijos šalyse vietomis taip pat taikomos gulbių reguliavimo priemonės.
Tačiau bendra tendencija – saugoti šiuos paukščius, išskyrus atvejus, kai jų populiacija kelia akivaizdų pavojų kitoms rūšims ar žmogaus veiklai.
Kai žmona grįžta iš pasivaikščiojimo su vaikais ir sutrikdo vyro meilės akimirką
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
