Lietuvoje duslintuvų naudojimas tik ką įteisintas, tačiau kaimyninėje Latvijoje duslintuvas graižtviniam šautuvui jau kurį laiką laikomas ne tik gero tono ženklu šaudykloje ir medžioklėje, bet ir būdu apsaugoti savo bei medžioklinių šunų klausą nuo per didelio triukšmo. Jis žymiai sumažina atatranką ir leidžia šauliui nebijoti šūvio garso, todėl galima nenutraukiamai stebėti taikinį (akys nelinksta užsimerkti) ir gaidukas nuspaudžiamas taip, kad šūvis būtų tikslus.
Tačiau egzistuoja vienas mitas, paplitęs tiek tarp patyrusių, tiek tarp jaunų medžiotojų – esą, naudojant duslintuvą sumažėja kulkos energija.
Kodėl atsirado toks mitas, tiksliai nežinoma. Galbūt todėl, kad šūvis tampa ne toks garsus ir manoma, kad kulkos galia yra tiesiogiai susijusi su triukšmu. Tačiau tiesa yra kitokia – kulkos energiją galima apskaičiuoti pagal formulę E = mc²/2, kur m – kulkos masė, c – kulkos greitis kvadratu. Taigi būtent greitis labiausiai lemia, kokia bus kulkos energija. Kuo greičiau skrenda kulka, tuo didesnė jos energija.
Šiek tiek teorijos
Kas vyksta su kulka ir parako dujomis, kai jos patenka į duslintuvą, geriausiai žino duslintuvų gamintojai. Todėl žurnalas Medžioklė paprašė šį procesą paaiškinti SIA Anima Libra vadovo Dmitrijaus Klešnino. Jo įmonė gamina labai kokybiškus duslintuvus, kuriuos pamėgo tiek medžiotojai, tiek sportinio šaudymo entuziastai.
„Iš graižtvinių ginklų iššautų medžioklinių kulkų greitis visada viršija garso greitį. Garso greitis (340,3 m/s) viršijamas 2,5–3 kartus. Tai reiškia, kad kulkos greitis ginklo vamzdyje iššovimo metu siekia daugiau nei 800 metrų per sekundę.
Duslintuvas sumažina parako dujų sukeliamą triukšmą, kai šios, susidarius dideliam slėgiui, išsiveržia iš vamzdžio. Duslintuve dujos yra aušinamos, jų slėgis sumažėja, o garsas, kuriuo jos išeina iš duslintuvo, tampa gerokai tylesnis.
Taip pat dujos sąveikauja su duslintuvo vidine konstrukcija, o tai papildomai dar sumažina atatranką.
Tačiau lieka dar vienas triukšmo šaltinis – pati kulka. Tai smūginė banga, kurią sukelia viršgarsiniu greičiu judanti kulka, suspausdama oro molekules savo kelyje. Ši smūginė banga savaime yra labai garsus reiškinys. Šio proceso metu sunaudojama daug energijos, todėl kulkos greitis po truputį mažėja. Kuo toliau ji nuskrieja, tuo mažesnė tampa jos energija.“
„Jeigu duslintuvas yra tinkamai suprojektuotas ir tiksliai pagamintas, galima pasiekti efektą, kad šūvio garsas būtų tylesnis už pačios kulkos skleidžiamą garsą, kai ji skrenda ore viršgarsiniu greičiu“, – aiškina D. Klešninas.
Duslintuvo konstrukcija yra labai svarbi
Duslintuvas – tai prie vamzdžio galo prisukama kamera. Pro šią kamerą išsiveržia parako dujos, kurios vis dar yra pakankamai slėgiškos – žinoma, mažesnio slėgio nei vamzdyje. Tad duslintuvas iš esmės tampa vamzdžio prailginimu.
„Judėdama per duslintuvą kulka toliau greitėja, nes ją vis dar stumia iš nugaros labai greitai degančių parako dujų slėgis. Taigi kulkos greitis šiek tiek padidėja, o kartu – ir jos energija. Vyksta visiškai priešingas efektas nei teigiama.
Taip, yra sulėtinto vaizdo įrašų, kuriuose matyti, kad iš vamzdžio pirmiau išlekia dujos, o tik po to kulka. Jei vamzdis, šovinys ir kulka yra tvarkingi, taip neturėtų būti. Kulkos vaidmuo – būti stūmokliu dujoms.
Jeigu vis dėlto dujų pasirodo pirmiau, taip nutinka todėl, kad šūvio pradžioje, kol kulka dar nepasiekė vamzdžio graižtvų (kurios prasideda palaipsniui), yra keli šimtai milimetrų, kuriais gali prasiskverbti nedidelė dujų dalis. O kulkos priekyje yra oro, kuris nuo staigaus kulkos judėjimo įkaista. Vamzdyje taip pat gali būti nesudegusio parako likučių nuo ankstesnio šūvio – jie gali užsidegti ir sukelti įspūdį, kad parako dujos aplenkia kulką.
Mūsų duslintuvai yra sukurti taip, kad jų viduje susiformuoja speciali dujų srauto turbulencija – tarsi dujų kamštis, kuris sugeria daug šilumos. Rezultatas – kulka skrenda prieš dujas, vis dar greitėdama. Pirmiau išlenda kulka, tik paskui – dujos. Kulkai prireikia perpus mažiau laiko pereiti duslintuvą nei dujoms.“
Vis dėlto, yra ir tokių duslintuvų, kuriuose dujos tikrai gali aplenkti kulką, nes jos greitis viršija 800 m/s, o dujų greitis gali būti 1500 m/s ir daugiau.
Svarbus ir kalibras
Tai, kiek padidėja kulkos greitis, jai praskriejant per duslintuvą, labai priklauso nuo ginklo kalibro.
„Jeigu tai, pavyzdžiui, yra 9,3 mm kalibras, kurio kulkos skersmuo ganėtinai didelis, bet tūtelės skersmuo ir tūris – santykinai maži, šioje situacijoje slėgis nėra toks didelis ir duslintuvas kulkos greičiui ir jos energijai turės labai mažai įtakos.
Be to, jei tai yra magnum kalibras, poveikis jau bus kur kas didesnis. Pavyzdžiui, .308 Win išėjimo slėgis siekia apie 500 barų, o .300 Win Mag – jau apie 900 barų. Ir čia kalbama ne tik apie slėgį, bet ir apie išsiskiriančių dujų tūrį. Esant tokiam slėgiui, net ir duslintuvo konstrukcija nebeturi lemiamos reikšmės. Jis vis tiek veikia kaip vamzdžio prailginimas, kuris leidžia kulkai dar labiau įsibėgėti.
Vienintelis atvejis, kada duslintuvas gali neigiamai paveikti kulkos skrydį – tai kai duslintuvo išilginė ašis nesutampa su vamzdžio išilgine ašimi.
Svarbu, kad kulka per duslintuvą praskrietų laisvai ir nebūtų jokios sąveikos. Tarp duslintuvo vidinių sienelių ir kulkos turi būti nedidelis atstumas ir jis turi būti daugiau ar mažiau vienodas iš visų pusių.
Jeigu kulka yra nukrypusi į vieną pusę daugiau nei 20–30 procentų (vienoje pusėje atstumas gerokai didesnis nei kitoje), tai jau gali turėti įtakos pataikymo grupei – šaudant su duslintuvu ir be jo, pataikymo vietos reikšmingai skiriasi. Jei duslintuvas su vamzdžiu bus idealiai suderinti, skirtumas bus tik 2–3 centimetrai. Taip yra todėl, kad prie vamzdžio galo pritvirtinamas papildomas svoris.
Tačiau svarbiausia, ką keičia duslintuvas – tai šaudymo komfortas! Šaulys nebesibaimina šūvio garso ir gali šūvį atlikti daug kokybiškiau. Tiksliai nusitaikyti ir ramiai paspausti nuleistuką. Tai daro daug didesnę įtaką šūvio tikslumui nei visi kiti techniniai parametrai!
Ir dar vienas aspektas – jei ginklo vamzdžio gale esančios graižtvos dėl kokių nors priežasčių yra pažeistos, dujos iš vamzdžio išsiveržia netolygiai, o tai neigiamai veikia pataikymo grupės tankį. Jei yra duslintuvas ar vamzdžio stabdis – šis efektas gerokai sumažėja. Tačiau tai pats menkiausias dalykas. Pats svarbiausias – šaulio komfortas!“ – pabrėžia D. Klešninas.
Einame į šaudymo aikštelę
Žurnalas Medžioklė nusprendė patikrinti teoriją praktiškai kartu su patyrusiais sportinio šaudymo meistrais ir medžiotojais Aivaru Bundzenu bei Juriu Kuškiu.
Abu šauliai naudojo Blaser R8 ginklus ir GGG Ammo šaudmenis, kalibras .308 Win, kulkos svoris – 168 gr. Vienintelis skirtumas: J. Kuškio ginklas turėjo originalų Blaser vamzdį, o A. Bundzeno – pagamintą Lothar Walther įmonėje. Kulkos greičio matavimui buvo naudojami Garmin chronografai.
Abu šauliai buvo maloniai nustebinti, kokia tiksli yra GGG Ammo gamykloje užtaisyta amunicija. Vienodomis sąlygomis kulkos greičio nuokrypis neviršijo 3 m/s – tai puikus rodiklis gamyklinei amunicijai.
Eksperimento metu nustatyta, kad kulkos greitis šaudant su duslintuvu yra 8–10 m/s didesnis nei šaudant be jo. Tai paaiškinama tuo, kad duslintuvas veikia kaip vamzdžio prailginimas.
Šauliai apsikeitė duslintuvais ir šovė į taikinį. Paaiškėjo, kad pataikymų grupės skyrėsi – tai reiškia, jog kiekvienam medžiotojui būtina įsitikinti, kaip veikia konkretaus vamzdžio ir duslintuvo derinys. Taip pat duslintuvą reikia kiekvieną kartą pritvirtinti vienodu stiprumu ir stebėti, kad jis nenusisuktų šaudymo metu.
A. Bundzenas buvo atsinešęs didelio dydžio duslintuvą, skirtą .338 kalibrui. Iš pradžių atrodė, kad greitis bus dar didesnis, bet taip neįvyko. Jis paaiškino tai tuo, kad duslintuvas skirtas didesnio kalibro kulkai (8,6 mm prieš 7,62 mm .308 Win), todėl atstumas tarp duslintuvo pertvarų ir kulkos yra didesnis – dalis dujų praeina pro kulką, o ne ją pagreitina. Išvada – reikia naudoti duslintuvą, pritaikytą konkrečiam kalibrui, o ne tiesiog didesnį.
„Pataikymų grupės vieta yra kiekvieno vamzdžio ypatybė, kuri priklauso nuo metalo struktūros, gamybos proceso ir kitų veiksnių.
Kalbant apie greitį – kulkos greitis be duslintuvo yra vidutiniškai 10 m/s mažesnis. Tačiau pataikymo vieta 100 metrų atstumu nuo kulkos greičio nepriklauso“, – teigia A. Bundzenas.
„Duslintuvo pagrindinė funkcija yra sumažinti šūvio garsą. Tai pasiekiama sumažinant dujų slėgį, kad jos į atmosferą išeitų lėčiau – būtent dujų greitis sukuria garsą. Visi berniukai juk sprogdino cukrinius maišelius… Tą garsų sprogimą sukelia oras, staiga išsiveržiantis iš uždaro tūrio.
Duslintuvas leidžia dujoms išsiplėsti ir atvėsti. Jo viduje yra metalinės konstrukcijos su dideliu paviršiaus plotu, kurios skatina aušinimą. Todėl iš duslintuvo parako dujos išeina mažesniu slėgiu ir mažesniu garsu. Kuo didesnis duslintuvo tūris, tuo labiau jis gali sumažinti garsą.
Kulkai išeinant iš vamzdžio, dalis dujų toliau ją greitina, kita dalis išsisklaido duslintuve. Duslintuvo struktūra skirta dujų srautui sulėtinti.
Naudoti didesnio kalibro duslintuvą mažesniam kalibrui galima, tačiau duslintuvo efektas bus mažesnis, nes dujos nebus taip efektyviai atskirtos nuo kulkos, kaip numatyta konstrukcijoje.“
J. Kuškis taip pat pridūrė, kad kiekvienas turi individualiai įsitikinti, kaip keičiasi pataikymo grupės su duslintuvu ir be jo:
„Mano atveju, skirtumas tarp pataikymo grupių buvo 13 centimetrų. Duslintuvo keitimas tam didelės įtakos neturėjo: pirmiausia šoviau su savo duslintuvu, po to – su A Bundzeno, kuris yra kiek mažesnis. Šūviai su duslintuvu buvo nutolę nuo taikymosi taško labiau nei šūviai be duslintuvo. Tai lėmė konkretaus vamzdžio vibracijos ir kulkos išmetimo kampas“, – apibendrino J. Kuškis.
Lietuvis sumedžioja retą plėšrūną ir kur dingsta medžiotojų pinigai. Pokalbiai apie medžioklę #81
Dar daugiau istorijų, patarimų ir įdomybių iš medžioklės pasaulio! Prasideda 2026 metų prenumerata!
