Medžioklės reikmenys

Ginklų higiena pagal Ramūną Kvietkauską0

Nuotrauka: Kataryna Šterna

„Žmogus turi norėti rūpintis savo ginklu. Gyvenime nesu sutikęs blogo medžiotojo su gerai prižiūrėtais ginklais. Nesu matęs ir tinkamai apsirengusio brakonieriaus, kurio medžioklinis ginklas būtų gerai prižiūrėtas“, – sako Ramūnas Kvietkauskas, ginklų meistras, dirbantis Vilniaus ginkluose.

Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose.

“Vilniaus ginklai” ginklų meistras Ramūnas Kvietkauskas
Nuotrauka: iš archyvo

Kaskart po medžioklės

Po kiekvienos medžioklės ar treniruotės šaudykloje nebūtina ginklo visiškai išvalyti, tačiau derėtų bent pravalyti virvele, šepetėliu ar šluoste. Dulkės, smulkios metalo dalelės, vandens lašai, karabino vamzdyje likęs smėlis su pirma kulka kitoje medžioklėje nuraus su savimi dalį metalo, gadins graižtvas. Tai kaip abrazyvas. Net jeigu medžioklėje nešovei nė karto, grįžęs namo vamzdį turi išvalyti. Tik tada gali būti šimtu procentų tikras, kad ten nieko neliko: nei smėlio, nei kokio lapelio ar šakelės, nei porolono iš seno ginklų dėklo.

Apžiūrint vamzdžius po medžioklės – nesvarbu, ar kalbama apie lygiavamzdį, ar karabiną – šiukšlių galima nepamatyti, bet tai nereiškia, kad jų ten nėra. Žmogaus delnai irgi prakaituoja ir išskiria druskas bei rūgštis, kurios neigiamai veikia metalą. Vandens lašai kaskart palieka savo pėdsakų, todėl po medžioklės reikia įvertinti ir vamzdžio išorės būklę.

Ginklų higiena

Šiukšlės gadina vamzdžio kanalą

Skleistuvai (angl. choke) būna ne tik lygiavamzdžiuose. Praktiškai visi graižtviniai ginklai gaminami jau su siaurėjančiu vamzdžio kanalu, kad suteiktų kulkai maksimalų pagreitį ir tiksliausią trajektoriją. Pavyzdžiui, jeigu 7×62 kalibro (.308 Win, .30-06 Springfield, .300 Win Mag ir kiti trisdešimtiniai) vamzdžio pradžioje, maždaug 10 cm nuo vietos, kur kulka gula į graižtvas, vidinis skersmuo yra 64–65 mm, gale jis turi būti 62 mm. Aišku, tai idealus variantas.

Yra ir cilindrinių vamzdžių, kur šio vidinio susiaurinimo nėra. Vamzdis turi vamzdžio kanalo rezervą – daug šaunant vamzdžio skersmuo gale gali padidėti ir vis tiek jis bus gana tinkamas kulką iššauti reikiama trajektorija ir greičiu, kuris artimas pradiniam, o ginklai su cilindriniu vamzdžiu tokio rezervo neturi. 7×62 kalibro ginklo vamzdžio skersmuo gale dėl ilgalaikio naudojimo gali padidėti iki 63–65 mm, bet vis tiek susidarys gana kompaktiška pataikytų šūvių grupė. Ir priešingai – reguliariai nevalomas cilindrinis vamzdis dėl intensyvaus naudojimo paplatės iki 66 ar net 67 mm, ir tada bus kaput. 68 mm skersmuo vamzdžio gale yra riba, po kurios vamzdis jau nelaiko šūvio sklaidos.

Kiekviena kulka, pereidama vamzdžio kanalu, pasiima mikroskopinį kiekį metalo. Jeigu vamzdis nevalomas, jeigu jame yra dulkių, smėlio ar metalo dalelių nuo ankstesnių šūvių, šis kiekis bus gerokai didesnis. Atidžiai valant ginklą, galima atlikti apie 5000 šūvių. Jeigu nuspręsite sekti mitais ir palikti vamzdžius nevalytus, šis kiekis sumažės bent pusiau.

Mitas: nevalytas vamzdis geriau šauna

Jei kažkas teigia, kad ginklo valyti nereikia, nes išvalius pirmieji šūviai būna kreivi, jis nieko nesupranta nei apie ginklus, nei apie šaudymą. Pirmoji kulka, iššauta iš išvalyto ginklo, nupoliruoja vamzdį. Nei antroji, nei trečioji to nedaro.

Po pirmojo šūvio lieka nuosėdų – suodžių ir metalo dalelių. Antroji kulka skrieja per viršų – ji neliečia vamzdžio metalo, o eina per pirmosios kulkos paliktą sluoksnį ir prideda savo sluoksnį, kaip ir kiekviena kita. Taigi dar viena priežastis, kodėl vamzdį reikia valyti, – poliravimas, vykstantis su kiekvienu pirmuoju šūviu.

Labai patariama vamzdį poliruoti pačiam. Tai galima daryti naudojant specialias priemones su mikrodalelėmis, panašiai kaip lakais poliruojamas stiklas ar plastikas. Ką ir kaip daryti, galima pasimokyti pas meistrą ar net internete. Dabar prieinama daug kokybiškos mokomosios medžiagos apie ginklo valymą, įskaitant ir vamzdžio kanalo poliravimą. Tai reikia daryti įsigijus naują ginklą ir paskui kas 40–50 šūvių. Ginklas, kurio vamzdžio kanalas poliruojamas, niekada nebijos pirmojo šūvio.

Pirmojo šūvio bijo tik prastos būklės vamzdžiai. Jeigu ginklas valomas retai ar iš viso kone niekada nevalomas, metale susidaro kraterių, kurie ilgainiui tampa net įžiūrimi plika akimi. Jeigu šiose įdubose išvalius lieka tepalo, kulka tokiu vamzdžiu eina tarsi per bangas ir, aišku, šūvis nėra tikslus – kulka nueina į dešinę ar kairę.

Tarp kitko, ir senų ginklų vamzdžiams poliravimas išeina į gera. Net jeigu vamzdžio kanale yra kraterėlių, susidariusių dėl šaudymo, poliruojant jų krašteliai išsilygina ir nebėra tokie aštrūs. Tokiu kanalu einančios kulkos pasipriešinimas mažesnis ir net senu ginklu ilgesnį laiką bus šaunama tiksliai. Štai nepoliruojant krateriuose kaupiasi degimo medžiagų ir metalo dalelių, o paskui tokio vamzdžio be vatos ir abrazyvų nebebus galima išvalyti, ir tai reiškia, kad bus prarasta daugiau metalo.

Jeigu ginklas valomas reguliariai ir vamzdis poliruojamas, bet kulka vis tiek nulekia ne ten, vadinasi, sutvirtinimai, jungiantys optiką su ginklo konstrukcija, yra netvarkingi. Antras variantas: varžtai, jungiantys buožę su vamzdžio uoksu, atsilaisvino. Gali pasitaikyti, kad su laisvais uokso varžtais 2–4 šūviai eina tiesiai į taikinį, bet paskui kas nors vėl nuvibruoja ir kitas šūvis lekia pro šalį.

Per visą Ramūno medžioklės patirtį nė iš vieno vamzdžio (o jų jis turėjo daug) pirmoji kulka niekada nenuėjo kaip nors pro šalį – nei iš valyto, nei iš nevalyto vamzdžio. Jis sakosi galįs išvalyti ginklą tobulai, nupoliruoti vamzdžio kanalą, nuvažiuoti į šaudyklą ir jau pirmasis šūvis bus tiksliai į dešimtuką.

Aišku, yra galimybė, kad vamzdis jau iš gamyklos paleidžiamas su defektais ar graižtvų ilgiai nėra identiški, tad kulka jose gula šiek tiek neteisingai. Pasitaiko, kad viena graižtva yra milimetru ilgesnė ar trumpesnė už kitas. Akimi to nustatyti negalima, reikia matuoti specialiu instrumentu. Iš dešimties pagamintų vamzdžių apytikriai du bus supertikslūs.

Didžiosiose gamyklose vamzdžius taiso vietoje: apšviečia ir žiūri, matuoja ir ten pat tiesina, tobulina. Karabino vamzdį galima lyginti, tai nieko nepaprasto. Kombinuotojo medžioklinio ginklo savininkas gali pats suveržti varžtus ir bus matyti, kad vamzdis susilenkia ar atsileidžia. Vamzdis lankstymo nebijo.

RYPO kuprinė "Active" – jau visose mūsų parduotuvėse !www.vilniausginklai.lt

Posted by Vilniaus ginklai on Sestdiena, 2020. gada 29. augusts

Plieno vilna vamzdžiui valyti

Lygiavamzdžio ir graižtvinio ginklo valymas skiriasi. Šaudant lygiavamzdžiu, daugiausia naudojami šoviniai su plastikiniu konteineriu, švininės kulkos ir šratai. Tai reiškia, kad jo vamzdis užteršiamas kitaip nei graižtvinio ginklo. Tepalai ir priemonės, valančios varį nuo graižtvinio ginklo kanalo paviršiaus, netinka plastiko ir švino liekanoms šalinti iš lygiavamzdžio.

Šiais laikais gaminama puikių priemonių švino atliekoms šalinti, tačiau yra ir kitas būdas. Pasakysiu atvirai – geresnio dar nesu matęs. Nebereikia kieto ar senoviško metalinio spyruoklinio šepetėlio. Jų apskritai nereikėtų naudoti, nes vamzdį galima sugadinti. Aišku, jeigu jis chromuotas, spyruoklinį šepetėlį atlaikys, bet paprastam vamzdžiui toks valymas kenks. Yra tokia plieno vilna (angl. steel wool) ir specialūs valymo strypeliai, ant kurių ši vilna vyniojama. Galima naudoti ir paprasčiausią strypelį. Į vamzdį įpurškiama paprasto valomojo tepalo, ir viskas.

Šis specialus valymo strypelis yra pagrindinis darbo instrumentas. Ant jo užvyniojama vilnos, strypelis įdedamas į akumuliatorinį gręžtuvą ir per 20–30 sekundžių vamzdis išvalomas. Net labai nešvariam dvivamzdžiui valyti tereikės kelių minučių. Švinas į lauką byra tiesiog gabalais.

Tarp kitko, ir Vokietijos firma Jakele siūlo plieno vilnos ir įvairių vamzdžių valymo virvių, užtrauktukų, strypelių įvairiems kalibrams, vario ir anglies šalinimo priemonių ir tepalų.

Lizdo valymas

Jakele gamina ir specialių strypelių karabino lizdui valyti. Daugelis ginklų savininkų galvoja, kad vamzdžio valymu darbas baigiasi, tačiau ir lizdą reikia valyti. Be abrazyvinių priemonių ir be šios vilnos vargu ar pavyks tai atlikti, nes lizdas patiria didelį slėgį ir temperatūrų skirtumą. Degimo medžiaga pereina per spyną – ten yra skylutės, išleidžiančios nereikalingas dujas.

Prie lizdo sienelių prilimpa daug medžiagų. Taip pat su plieno vilna ir kalibruotais valymo strypeliais naudojamas specialus instrumentas, skirtas lizdui valyti. Net jeigu vamzdis geras, sutvarkytas ir išvalytas, bet lizdas nevalomas, po šūvio tūta gali įstrigti. Per jėgą traukiant spyną galima sugadinti trauktuką, kuris ištraukia tūtą. Taigi svarbu valyti ir lizdą!

Nuotrauka: iš archyvo

Kapsulės žala

Didžiausią žalą vamzdžiui daro ne kulka ar parako degimas, o kapsulė. Degant kapsulei, išteka fosforas ir susidaro rūgštis, kuri oksiduojasi ant vamzdžio ir lizdo detalių. Šiais laikais ir šovinių gamintojai atsižvelgia į šį aspektą. Pavyzdžiui, į RWS šovinius su Nobel paraku dedama specialios rūgštį neutralizuojančios priemonės Sinohid.
Kuo pigesni šoviniai, tuo paprastesnis parakas. Jis gali būti labai geras šaudyti, bet tikrai taip netausos vamzdžio ir ginklo detalių kaip brangesni parakai, pavyzdžiui, tokie, kokius deda į RWS šovinius.

Pats valymas

Po šūvio pirmiausia reikia iš vamzdžio išvalyti parako liekanas. Tai daroma minkštu vilnos šepetėliu, šluoste ar veltinukais. Valymo strypelių negalima traukyti pirmyn atgal.

Dar yra tirpikliai – Robla Solo ir Copper remover, Jakele copper solvent ir amerikiečių priemonės, pašalinančios vario liekanas. Visos jos šiek tiek skiriasi: vienos kvepia, kitos neutralios; vienos veikia iš karto, kitos laikomos vamzdyje ilgiau.

Yra tokių vamzdžio kanalui valyti skirtų putų Forrest, kurias gamina įmonė Milfoam. Putos įpurškiamos į vamzdį. Jeigu ginklas prižiūrimas reguliariai, galima iš karto tęsti valymą. Jeigu šaudyta daug, vamzdžio galas uždengiamas ir leidžiama pusvalandį pastovėti.

Ginklo vamzdis tada turi žiūrėti žemyn. Galima jį padėti į piramidę. Iš esmės, jeigu nori ginklą valyti kokybiškai, jo nereikėtų laikyti rankose ar ant stalo. Geriausia padėti jį stabiliai į stovą ar dėžę. Turi būti galimybė prie šio stovo prieiti iš visų pusių, nejudinant paties ginklo. Vamzdis turi žiūrėti į apačią, o buožė – būti fiksuota. Tokioje pozicijoje visos valymo priemonės ir visi teršalai tekės į lauką ir nesikaups vamzdyje.

Beveik visos priemonės, kurios šalina vario nuosėdas, kontaktavusios su juo nusidažo mėlynu atspalviu. Valymas baigtas, kai skystis, kuris varva iš vamzdžio ar išvalomas balta šluoste, tampa bespalvis. Patariama naudoti naujas, švarias servetėles, šepetėlius ar veltinukus, kaip kuriam valymo strypeliui priklauso. Dabar siūloma daug kokybiškų ginklo priežiūros strypelių, ir kiekvienas turi savą specializaciją.

Išvalius putomis reikia atkreipti dėmesį į varinį šepetėlį. Nepatarčiau naudoti pačių pigiausių, nes jų šeriai gali sulūžti ir likti vamzdyje arba lizde. Reikia rinktis stiprius, kokybiškus šepetėlius. Viena firmų, gaminančių labai gerus valymo strypelius ir šepetėlius, yra vokiečių Raetz, kita – amerikiečių J Dewey. Visos kitos, įskaitant italų, siūlančios valymo šepetėlius… tiesiog gamina paprastus strypelius ir šepetėlius. Taigi geriausi – Raetz ir J Dewey.

Geri valymo strypeliai yra su guoliais, su specialia anglies ar kitokia danga, stipriomis rankenomis ir šepetėliais. Geriausi ir patvariausi – Raetz šepetėliai. Intensyviai medžiojant ir valant ginklą, Raetz šepetėlis tarnaus apie trejus metus, o po to, apvyniojus audiniu, jį galima naudoti poliruojant.

Taigi, 5–10 kartų reikia pravalyti vamzdį šepetėliu. Gyvuoja mitas, kad valymo strypelį su variniu šepetėliu braukant pirmyn ir atgal galima sugadinti paviršių. Tai neįmanoma. Varinio šepetėlio judesių negalima lyginti su kulkos poveikiu, kuris sukelia didžiulį slėgį vamzdžio kanalo sienelėms.

Valymo strypelis prastumiamas per visą vamzdžio ilgį, kad šepetėlis pasirodytų kitame gale, paskui traukiamas atgal. Aišku, pirmyn atgal vamzdžio viduje šepetėlio stumdyti nereikėtų. Ir ne todėl, kad tokiu būdu jis galėtų sugadinti metalą, o todėl, kad taip galima sugadinti patį šepetėlį. Varinį šepetėlį reikia laikyti inde su ginklų valymo tepalu.

Valant ant šepetėlio esantis tepalas neutralizuos likusį tirpiklį ir putas. Tada aikštelės tarp graižtvų valomos skudurėliu ar veltinuku, kurie stumiami per vamzdį – pačiose graižtvose gali likti priemonių liekanų, kurias suteptas varinis šepetėlis pakels. Labai svarbu jas pašalinti. Nors tirpikliai skirti varinėms liekanoms šalinti, ilgainiui jie lėtai šalina ir vamzdžio metalo daleles, dėl to reikėtų tirpiklius neutralizuoti neutraliu tepalu.

Iš tepalų rekomenduočiau naudoti tirpiklį atitinkančio gamintojo produktą. Jeigu naudojate Forrest putas, tai ir tepalą imkite iš tos pačios firmos, jeigu renkatės Ballistol tirpiklį, tai ir tepalą iš Ballistol, ir t. t.
Po varinio šepetėlio reikia imti minkštą vilnos šepetėlį, šluostę ar kitą medžiagą, gerai išvalyti vamzdį ir lizdą.

Tepalas

Kaip pasirinkti gerą ginklų tepalą? Jie niekada neturi būti „tušti“ ir permatomi. Kuo pigesnis tepalas, tuo mažiau darbinių komponentų. Pavyzdžiui, garsiojo Ballistol tepalo savybė gydyti žaizdas visai nerodo, kad tai aukštos klasės produktas. Jeigu šią priemonę galima purkšti ant atviros žaizdos, tai joje tikrai nėra chemiškai agresyvių medžiagų, kurios iškelia ir pašalina suodžius vamzdyje, neutralizuoja rūgštis ir kitus junginius. Tai – neutralus tepalas.

Ginklų higiena 2

Palyginimui galima pasirinkti kainų kriterijų. Ballistol tepalas kainuoja 7 eurus, o tos pačios paskirties Forresto tepalas kainuos 30. Ką tai rodo?

Galima padaryti eksperimentą. Palyginti tepalus, papurškiant jų ant baltos šluostės ar popieriaus. Pigus ir paprastas tepalas yra visiškai permatomas ir dėmių nepalieka, o brangesnis, „pilnesnis“ tepalas paliks gelsvą dėmę, turinčią specifinį kvapą, o užsipurškus ant pirštų ir patrynus galima nustatyti struktūros skirtumus. Kokybiškesnis ginklų tepalas yra tirštesnis, o pigesni – kaip vanduo.

Parduotuvėse galima rasti ir vadinamųjų nanotepalų su metalo keramikos dalelėmis, pavyzdžiui, Jakele ir Fluna Tec. Jeigu kitą dieną planuojate medžioti, išvalytą ginklą nusausinkite. Vis dėlto, kad ir kaip stengtumeisi, vamzdžio duobelėse, kurių neišvengiamai ilgainiui atsiranda, liks tepalo. Metalo keramika veikia kaip guoliai, kaip maži kamuoliukai, liekantys vamzdžio nelygumuose, ir kulka per juos eina tolygiai. Naudojant tokio tipo tepalą, vamzdžio amžių galima dar labiau pailginti. Visi tokio tipo tepalai nebijo ir pirmojo „karšto“ šūvio.

Tepalai skiriasi ir paskirtimi. Ginklams valyti nereikia naudoti konservuoti skirtų priemonių, nes tokio tipo tepalas tirštas, neslysta. Konservuojantys tepalai skirti paruošti ginklą laikyti ilgiau.

Taigi, dar kartą: iš vamzdžio išvalome dulkes, pripildome putų ir išvalome minkšta šluoste, tada – suteptu variniu šepetėliu ir nusausiname. Aišku, reikia valyti ir lizdą, o tai daroma šepetėlį sukant elipsiniais judesiais. Ir viskas, gali eiti medžioti.

Poliravimas

Reikia prisiminti, kad kas 40–50 šūvių vamzdį reikėtų poliruoti. Iš pradžių nuvalome įprastai, paskui specialiais abrazyvais vamzdis poliruojamas. Poliravimo pastų gamina keletas įmonių. Geriausios – amerikiečių JB, gaminama Brownells. Yra dvi pastos ir tepalas.

Pasta iš dėžutės mėlynu dangteliu Non-Embedding Bore Cleaning Compound skirta vario liekanoms, suodžiams ir kitoms dalelėms iš vamzdžio valyti. Ją galima naudoti įprastam ginklo valymui. Paskui naudojama poliravimo pasta iš dėžutės raudonu dangteliu Ultra-fine Bore Finishing Compound, į kurią įlašinama tepalo JB Kano Kroel. Darbui naudojamas kalibrą atitinkantis valymo strypelis metaliniu antgaliu, ant kurio užvyniojama plona audinio šluostė. Ant jos užlašinama tepalo ir užtepama pastos. Pamokų galima rasti YouTube kanale Brownells, Inc.

Vokiečių Raetz irgi gamina poliravimo tepalus, sudarytus iš abrazyvinės priemonės ir originalaus ginklų valymo tepalo, kuris papildomai neutralizuoja šaudymo produktų ir tirpiklių liekanas, taip pat švelnina parako poveikį.
Norint išpoliruoti vamzdį kokybiškai, strypelį per vamzdžio kanalą reikia išstumti 80–100 kartų. Poliruojant reikia kelis kartus pakeisti šluostę ir uždėti naują pastos ir tepalo porciją.

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.