Diskusijos dėl meškos pasirodymo šalies sostinėje nesibaigia. Žmonės vis dar aptaria tarnybų veiksmus ir Aplinkos ministerijos parengtus planus, kaip suvaldyti pavojingą situaciją.
Tokio ikoninio laukinio gyvūno atsiradimas sostinėje neliko nepastebėtas ir vadinamųjų gamtos mylėtojų bei gyvūnų teisių gynėjų. Organizacija Gyvūnų apsaugos ir gerovės asociacija (GAGA), savo oficialiame Facebook puslapyje paskelbė žinutę, kurioje teigiama, kad Vilniuje pasirodžiusi meška nėra pavojus, o gyvūnas, prašantis pagalbos. Šia žinute pasidalijo labai daug žmonių, sukeldami komentarų audrą. Pagrindinė mintis buvo ta, kad Aplinkos ministerija elgėsi netinkamai ir aplinkos ministras turi atsistatydinti.
Nepaisydami gyvūno biologijos ir faktų, gamtos mylėtojai rašė, kad gyvūnas atėjo į sostinę ieškoti pagalbos, bet institucijos reagavo planais jį migdyti, o kritiniu atveju galbūt ir likviduoti.
Mes reikalaujame, kad aplinkos ministras atsistatydintų ir prisiimtų visą atsakomybę už šį sprendimą. Gamta nepriklauso ministerijoms. Ji priklauso mums visiems ir mes jos neišduosime
Kai motina meška saugo savo jauniklius nuo stambaus patino užpuolimo
Kada mes suvoksim, kad šis pasaulis nepriklauso vien mums. Kada pradėsim gerbti gyvūnus. Meška b*** neatėjo šiaip sau į miestą alaus pagerti. Mes patys kalti, kad gyvūnai nebeturi kur gyventi ir klaidžioja. Kažkoks košmaras. Man nesuvokiama, kodėl žmonės, kankinantys gyvūnus, nėra baudžiami, o tokiu atveju mes juos tiesiog nužudom
Po šiuo įrašu atsirado daugybė komentarų, kurie deja liudija apie menkas žmonių žinias apie gamtą ir gyvūnų biologiją. Taip pat matomas polinkis tikėti sąmokslo teorijomis. Viena iš populiariausių šiuo atveju yra visiškas miškų naikinimas. Tačiau būtina priminti, kad labai didelę laukinės gamtos teritorijų dalį užima ne tik miškai, bet ir sparčiai augantys individualių namų kvartalai, kelių tinklas ir žemės ūkio naudmenos. Vargu ar komentatorius, gyvenantis tokioje sodyboje, norėtų pats nugriauti savo namą ir palikti teritoriją gamtai bei biologinės įvairovės atgaivinimui
Tuo tarpu aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis paneigė informaciją, kad jo atstovaujama ministerija būtų pavedusi medžiotojams nušauti praėjusį savaitgalį Vilniuje klaidžiojusį rudąjį lokį. Jokio pavedimo medžioti lokį nebuvo trečiadienį neeiliniame Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje pareiškė R. Krugelis
Pasak viceministro, galimybė nušauti mešką buvo svarstyta tik kaip viena iš galimų situacijų sprendimo dalių, jei gyvūno nepavyktų suvaldyti. Pirminis planas buvo leisti lokiui pačiam grįžti į mišką. Jei tai nepavyktų, būtų svarstoma jį migdyti, o esant pavojui žmonėms – nušauti
Apie šiuos tris scenarijus Aplinkos ministerija jau buvo informavusi visuomenę ir paaiškino, kad gyvūno likvidavimas buvo svarstytas tik kaip kraštutinė priemonė ypač pavojingoje situacijoje. Meška nėra stirna ir net ne briedis. Tai didelis ir pavojingas plėšrūnas, kuris būdamas streso būsenos tris dienas iš eilės galėtų kelti grėsmę žmonėms. Kokie galėtų būti gyvūnų teisių gynėjų ar interneto aktyvistų siūlymai tokių situacijų sprendimui
Jau buvo pranešta, kad bendradarbiaujant Aplinkos ministerijos specialistams ir medžiotojų organizacijoms, Vilniuje klaidžiojusi jauna meška buvo surasta ir saugiai išvesta už miesto. Ji pasiekė laukinės gamtos teritoriją ir jos buvimo vieta šiuo metu nežinoma. Medžiotojai dar kurį laiką sekė gyvūno judėjimą naudodami dronus, bet kai meška pasiekė mišką ir grėsmės nebeliko, sekimas buvo nutrauktas
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl meška atklydo į sostinę, yra natūrali migracija rujos metu. Meškų ruja trunka nuo birželio vidurio iki rugpjūčio vidurio. Šiuo metu gyvūnai labai aktyviai keliauja dideliais atstumais. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje meškų populiacija yra maža, kiekvienas individas įveikia milžiniškus atstumus, kad surastų porą. Jaunas ir nepatyręs gyvūnas, patekęs į urbanizuotą aplinką, gali pasiklysti. Šiuo atveju meška keliavo vis giliau į sostinę, kur susidūrė ne tik su žmonėmis, bet ir su intensyviu eismu, o ilgą laiką negalėjo rasti išėjimo iš miesto
Kai kurių komentatorių teiginiai, esą su ta meška kažkas buvo negerai, yra visiškai nepagrįsti. Meška buvo visiškai sveika, puikios fizinės būklės, su tankiu kailiu ir energingu judėjimu
Akivaizdu, kad meškos Lietuvoje yra nauja rūšis ir visuomenė turi mokytis suprasti šių gyvūnų elgesį. Reikia suvokti, kokias realias grėsmes gali kelti didžiausias Eurazijos plėšrūnas. Todėl keisti komentarai internete reikalauja atsakymų ir paaiškinimų, o gamtos apsaugos institucijos ir medžiotojų organizacijos turi reaguoti greitai ir skleisti moksliškai pagrįstą informaciją apie žmonių ir laukinių gyvūnų sambūvį.
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
