Komercinėje medžioklėje sumedžiotą fazaną galima panaudoti kepsniui arba sriubai, bet pažiūrėjus sumanesniu ir praktiškesniu žvilgsniu, tai gali būti trofėjus, kuriuo pasigirsite ne tik nuotraukose. Iš fazano gaminsime aportą medžioklinio šuns treniruotėms.
Taigi turime sveiką, nesudraskytą fazaną, nes šuo išmokytas gyvūno nekramtyti. Kadangi pirmaisiais gyvenimo metais šio paukščio oda labai švelni, paprastai jis ne pešamas, o nurengiamas. Senesnius fazanus galima pešti iš dalies sausai, tik paskui apiplikant nuimti likusias plunksnas nuo sparnų ir nugaros, kur jos laikosi tvirčiau.
Padėkite paukštį ant nugaros, įpjaukite per krūtinkaulį. Atsargiai vienu pirštu atskirkite odą nuo filė abipus pjūvio, kad galėtume pakišti apačioje delną, ir pradėkite mauti odą. Procesas kitoks nei diriant didelį žvėrį tik tuo, kad su oda reikia elgtis atsargiai. Prieš dirdami nupjaukite sparnus alkūnės sąnaryje. Galima sparnus palikti: traukti odą nuo žastikaulio ir tada perpjauti alkūnės sąnarį, kad sparno dalis laikytųsi prie odos. Tokiu atveju treniruočių aportas išeis dar įdomesnis ir natūralesnis. Mano atveju sparneliai buvo nupjauti ir išdžiovinti atskirai jaunų šunų ieškojimo treniruotei. Kaklo odą perpjaukite iki snapo ir galvą atskirkite nuo kaklo. Ji tegu irgi lieka. Žinoma, galva gali nutrūkti jau pirmoje treniruotėje, bet bent iš pradžių ji suteiks tam tikro įdomumo ir aportas bus panašesnis į tikrą paukštį.
Nuėmę odą pasirinkite apie 40 cm pločio ir 50 cm ilgio lentelę ir segikliu ar sąvaržėlėmis ant jos ištempkite odą riebalais į išorę. Geriausia džiovinti kūrykloje ar džiovykloje. Taip pat galima pastogėje, bet užtruks ilgiau, ypač žiemą. Odai išdžiūvus, galite imtis gaminti aportą.
Nuimto fazano oda primena dievišką šio paukščio grožį. Tik išklotą ją galima apžiūrėti iš visų pusių vienu metu.
Išklota ir kiek ištempta oda ant lentelės pritvirtinta segikliu. Nuo odos, kiek įmanoma, pašalintini riebalai.
Darbui reikės 4–5 cm ilgio vinių, žnyplių, plaktuko, 5 cm storio porolono, žvejybos tinklo 1,5–2 cm akimis ir medinės sijos.
Šį kartą pagrindas – pušies šaka. Išdžiovinta kūrykloje, todėl gana lengva, tačiau šio konkretaus modelio užduotis nėra treniruoti šuns kaklo raumenis, o išmokyti atsargaus elgesio. Vinys tvirtai įkalamos į siją, galvutės nužnybiamos, kad matoma vinies dalis būtų 2–2,5 cm.
Gautas ežys apvyniojamas porolonu ir aprišamas siūlu. Po ranka turėjau sintetinių siūlų. Į medį įkaltos vinys nesužalos šuns burnos, jeigu tik jis nepradės aporto kramtyti. Vos žandikauliams susispaudus per stipriai, šuo pajus nedidelį dūrį. Kadangi vinys neplonos, tai ir jų galai neaštrūs ir per poroloną nesužalos, tik sukels nemalonų spaudimą dantenose. Dirbdamas su šiuo aportu šeimininkas turi sekti šuns elgesį. Jeigu jis aportą numeta, reikalautina, kad pakeltų iš naujo ir neštų toliau. Negalima paimti nuo žemės ir mesti ranka. Paspirkite koja, kad šuo negalvotų, jog jūs pats pakelsite ir su juo žaisite. Šuo turi suprasti, kad daiktą reikia atnešti iki galo. Laikykitės pozityvaus skatinimo principo – viską darykite tik geruoju, šuns nebarkite ir neverskite. Žinoma, prieš pradedant dirbti su tokiu aportu, reikia išmokyti savo augintinį komandos laikyk. Pradedama mokyti ranka: įdėkite šuniui į burną savo delną ir liepkite laikyti ir nepaleisti. Jis automatiškai bus atsargus ir nekąs. Paskui pereikite prie daiktų ir gyvūno imitacijos. Tokiu būdu šuo išmoksta nekramtyti ir nedraskyti.
Ant gauto minkšto aporto su paslėptomis vinimis uždedame fazano odą. Galima pririšti stipriu siūlu ar plona virve, bet tai nebūtina. Virš visko užmetamas žvejybinis tinklas, kurį galima susiūti ar surišti mažais mazgais. Pertempti nereikia, bet ir laisvo nepalikite.
Pirmoji treniruotė su naujuoju daiktu įvyko jau kitą dieną. Ko tik šunų treneris neturi kuprinėje! Gerai, kad draugai pastebėjo, kitaip praeiviai būtų išpūtę akis ir išsižioję.
Suaugusiems ir sumaniems šunims darbas su tokiu aportu yra tikras malonumas. Jauniems šunims – pagunda ir išbandymas, nes džiovinta oda ne tik išlaiko paukščio kvapą, bet ir atrodo visai ėstina. Išmokyti šunį neėsti, nedraskyti ir net nekramtyti gyvūno yra vienas svarbiausių uždavinių.
