Patirtis

Europos Komisija slapta siekė skatinti ambicingą žaliąją politiką. Deja, tokia praktika egzistuoja jau seniai0


Europos Komisijos vykdomasis viceprezidentas, atsakingas už Europos žaliąjį kursą, Fransas Timmermansas mokėjo NVO mokesčių mokėtojų pinigais, kad jos skleistų jo politiką.
Europos Komisijos vykdomasis viceprezidentas, atsakingas už Europos žaliąjį kursą, Fransas Timmermansas mokėjo NVO mokesčių mokėtojų pinigais, kad jos skleistų jo politiką.
Nuotrauka: EPA-EFE/OLIVIER MATTHYS

Šaltinis: Brusselssignal.eu

Slaptos sutartys tarp Europos Komisijos ir „žaliųjų“ NVO buvo dalis tariamos „šešėlinio lobizmo schemos“, pranešė Nyderlandų laikraštis De Telegraaf.

„Organizacijos buvo įpareigotos pasiekti konkrečius lobistinius rezultatus tiek Europos Parlamento narių, tiek valstybių narių atžvilgiu, siekiant skatinti ambicingesnę žaliąją politiką“, – teigė laikraštis sausio 22 d.

Tą popietę Europos Parlamente plenarinėje sesijoje buvo planuojama diskutuoti apie Europos Sąjungos finansavimą per LIFE programą subjektams, kurie lobuoja ES institucijas, ir skubų skaidrumo poreikį. LIFE programa yra ES finansavimo priemonė aplinkosaugos ir klimato veiksmams.

Pasak De Telegraaf, Briuselis naudojo lėšas iš milijardinio klimato ir aplinkosaugos subsidijų fondo šešėlinėms lobistinėms veikloms. Aplinkosaugos organizacijos turėjo pagrįsti savo veiksmus.

„Pavyzdžiui, Europos aplinkosaugos biuras (EEB) – Europos skėtinė organizacija, vienijanti žaliąsias organizacijas – buvo aiškiai įpareigotas pateikti bent 16 pavyzdžių, kai Europos Parlamentas, jų lobistų dėka, sugriežtino aplinkosaugos teisės aktus.

Kontroversiškas Gamtos atkūrimo įstatymas, inicijuotas buvusio ES komisaro Franco Timmermanso, taip pat turėjo būti „skatinamas“ šios organizacijos, vienijančios 185 aplinkosaugos grupes“, – rašoma straipsnyje.

Be to, pagal laikraščio peržiūrėtą sutartį, 700 000 eurų subsidijų turėjo būti panaudota siekiant „paveikti“ diskusijas apie žemės ūkį, kad jos būtų palankesnės aplinkai.

Europos Komisijos narys, atsakingas už biudžetą, kovą su sukčiavimu ir viešąją administraciją, Piotras Serafinas, reaguodamas į straipsnį pareiškė, kad „neteisinga sudaryti sutartis, kurios įpareigoja NVO lobuoti EP narius“.

„Deja, tokia praktika buvo taikoma anksčiau ir turi būti išnaikinta. Jau imtasi priemonių šiai problemai spręsti, ir galiu patikinti visus, kad tai nepasikartos“, – sakė jis.

Vis dėlto Serafinas pridūrė, kad NVO vis dar yra laukiamos ir pavadino jų indėlį „esminiu“.

Nyderlandų europarlamentaras Dirkas Gotinkas, atstovaujantis centristinei Naujosios socialinės sutarties partijai, pareiškė, kad daugelis politikų turėtų būti patraukti atsakomybėn šiuo klausimu.

Kaip Biudžeto kontrolės komiteto narys, jis ir jo kolegos pažadėjo ištirti subsidijų sutartis per pastaruosius penkerius metus.

„Tai nėra puolimas prieš aplinkosaugos judėjimą. Žinoma, jie gali lobuoti. Tačiau aš kritikuoju Europos Komisiją“, – sakė jis.

„Tai atrodo kaip gerai organizuotas sąmokslas tarp Timmermanso vadovaujamos žaliosios koalicijos ir kairiosios daugumos Europos Parlamente.“

Gotinkas taip pat kėlė klausimą, ar EK mokėjo žmonėms, kad jie manipuliuotų debatais ir kitais klausimais.

„Ar tai tik viena supuvusi obuolė, ar išplitusi institucinė praktika?“

Jis pabrėžė, kad taisyklės turi būti atnaujintos, kad EK negalėtų naudoti mokesčių mokėtojų pinigų savo ideologinei darbotvarkei skatinti.

Nyderlandų politikas Geertas Wildersas platformoje X sureagavo parašydamas: „Klaida, klaida, klaida, Timmermansai.“

Nyderlandų europarlamentaras Sanderis Smitas, atstovaujantis Ūkininkų ir piliečių judėjimui (BBB), pareiškė: „Nepateisinama, kaip ankstesnė Komisija piktnaudžiavo mokesčių mokėtojų pinigais subsidijuodama žaliąjį politinį lobizmą.“

Buvęs europarlamentaras Derkas Janas Eppinkas sakė: „Žaliosios darbotvarkės ekonomika veikia paprastai: subsidijuok, infiltruok, manipuliuok. NVO tampa smogikais.“

Europos aplinkosaugos biuro generalinis sekretorius Patrickas ten Brinkas sureagavo atviru laišku:

„Klestinčiai demokratijai reikalingi ištekliai, kurie leidžia piliečiams pasiekti sprendimų priėmėjus.

Priešingai nei užsienio vyriausybės ir tarptautinės korporacijos, turinčios didelius išteklius, Europos piliečiams ir jų pilietinėms organizacijoms dažnai trūksta lėšų. ES parama yra būtina, kad būtų užtikrintas lygesnis žaidimo laukas.

Manome, kad mūsų dalyvavimas padėjo sustiprinti ES, kaip pasaulinės lyderės, reputaciją pereinant prie pasaulio be taršos ir be anglies dioksido išmetimų“, – sakė ten Brinkas.

2024 m. gruodį EK informavo aplinkosaugos NVO, kad pinigai iš 5,4 mlrd. eurų LIFE programos nebegalės būti naudojami advokacijai ir lobistinei veiklai, o tai daugeliui davė suprasti, kad iki tol jie buvo naudojami būtent tam.

Naujausias žurnalo numeris jau čia!

Susiję straipsniai

!PRENUMERUOKITE žurnalą!

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.