Nuo vasaros leidžiama naudoti garso slopintuvus. Įstatymo pakeitimus gegužę pasirašė šalies Prezidentas, o jie įsigaliojo jau nuo gegužės 1 dienos. Pasiūlymai išbraukti duslintuvus iš Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo A kategorijos, kurioje sugrupuota karinė ginkluotė ir priemonės, buvo keliami jau prieš daugelį metų. Tuo metu Vyriausybė nebuvo pasirengusi žengti šio, iš esmės gana paprasto, žingsnio. Visuomenės nuomonė ir antimedžiotojų spaudimas buvo pernelyg stiprūs, kad objektyvūs ir moksliškai pagrįsti argumentai būtų buvę išgirsti.
Vis dėlto, medžiotojų organizacijos toliau siekė šių pakeitimų, nuolat diskutuodamos su Vyriausybe ir Seimo nariais.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, kitos medžiotojų organizacijos bei žiniasklaida, įskaitant ir mūsų žurnalą, įdėjo daug pastangų visuomenės švietimui ir darbui su įstatymų leidėjais, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimai būtų priimti.
Anksčiau buvo priimtas kitas svarbus sprendimas.
Praėjusiais metais buvo pasiekta pirmoji labai svarbi pergalė medžiotojams – iš A kategorijos buvo išbraukti naktinio matymo taikikliai, o vėliau jie įtraukti į medžioklėje teisėtai naudojamų priemonių sąrašą. Medžioklės įstatymas numato, kad su tokio tipo taikikliais leidžiama medžioti šernus, lapes ir kelias invazines rūšis. Jau tuomet antimedžiotojų gretose kilo ažiotažas ir neigiama agitacija prieš logiškai sekantį sprendimą – legalizuoti duslintuvų naudojimą medžioklėje.
Tuo pat metu Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija pradėjo bendradarbiauti su atitinkamos ministerijos tarnautojais ir Seimo nariais, pateikdama moksliškai pagrįstą ir praktikoje patikrintą informaciją apie duslintuvų techninius parametrus ir jų naudojimą, taip pat apie šių priemonių taikymą medžioklėje kitose Europos šalyse, jų teikiamą naudą ir kitus aktualius klausimus.
Dėl to, kad atitinkami įstatymo pakeitimai buvo aptarti specialistų, diskusija dėl jų priėmimo vyko labai ramiai.
Gegužės 8-osios rytiniame posėdyje Seimas patvirtino Ginklų ir šaudmenų apyvartos įstatymo pataisas.
„Dar vienas svarbus žingsnis Vakarų kultūros link. Visame pasaulyje įprastos priemonės, saugančios gamtą, labai ilgai buvo pamirštos ir ignoruojamos. Tačiau dėl to iš dalies kalti buvome ir patys – medžiotojai ilgus metus buvo susiskaldę, neturėjo savo vietos visuomenėje, dažnai kalbėdavo skirtingais balsais ar vadovaudavosi vien asmeniniais interesais. O prieš keletą metų pradėję permainas ir pokyčius, pasirinkome atvirumo ir dialogo kelią, kurio rezultatus jau pamažu matome visi“, – sako Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša.
Pasak jo, duslintuvai jau seniai naudojami daugelyje ilgametes medžioklės tradicijas puoselėjančių šalių, tokių kaip Austrija, Lenkija, kai kurie Vokietijos federaliniai regionai, Suomija, Prancūzija, Latvija, Estija, Airija ir Švedija.
„Jų nauda neabejotina – tiek gamtai, tiek pačiam šauliui“, – tvirtina L. Daukša.
Antimedžiotojų argumentai ir realybė
Pagrindinis ir, iš esmės, vienintelis argumentas prieš duslintuvų legalizavimą medžioklėje buvo susijęs su šūvio garso nebuvimu, esą taip brakonieriai galės aktyviau veikti. Kaip žinoma, vienas iš požymių, kuris padeda Aplinkos apsaugos departamento inspektoriams nustatyti medžiotojo buvimo vietą, yra būtent šūvio garsas.
Štai kaip yra iš tikrųjų. Šūvio garsas be duslintuvo, naudojant vieną populiariausių kalibrų – 7.62, dažnai viršija 160–170 decibelų ribą. Tai gerokai daugiau nei žmogaus ausies skausmo slenkstis. Tokių garso bangų poveikis gali akimirksniu pažeisti klausą tiek žmogui, tiek šuniui – ypač, jei šaunama uždarose ar pusiau uždarose erdvėse, pavyzdžiui, bokštelyje ar tankiame miške.
O duslintuvas šūvio triukšmo lygį sumažina net iki 130–140 dB – tai vis dar garsus, bet jau kur kas mažiau kenksmingas garsas. Palyginimui, tai prilygsta sunkvežimio triukšmui arba labai garsiai muzikai. Toks trumpalaikis triukšmas paprastai nedaro ilgalaikio poveikio klausai.
Svarbu suprasti, kad duslintuvas nepaverčia ginklo visiškai tyliu – jis tik slopina kenksmingą triukšmo impulsą ir mažina garso bangos sklidimą.
Kokiu atstumu girdimas šūvis su duslintuvu?
Yra atlikti tyrimai ir praktiniai matavimai, siekiant nustatyti šūvio triukšmo lygį ir girdimumo atstumą, kai duslintuvas (angl. suppressor, silencer) naudojamas su graižtviniu ginklu. Rezultatai skiriasi priklausomai nuo šaudmenų tipo (įprastiniai ar ikigarsiniai), ginklo kalibro, aplinkos sąlygų, įskaitant oro drėgmę, ir paties duslintuvo efektyvumo.
Pavyzdžiui, be duslintuvo įprastas .308 Win šūvis sukelia apie 160–170 dB triukšmą, kuris ramiomis oro sąlygomis gali būti girdimas net daugiau nei už 3 kilometrų.
Naudojant duslintuvą ir įprastinius šaudmenis, triukšmas sumažėja iki 130–140 dB, tačiau sprogusis garsas, kurį sukelia kulka, viršijusi garso greičio slenkstį, vis dar aiškiai girdimas.
Naudojant ikigarsinę (angl. subsonic) amuniciją, atstumas, kuriuo girdimas šūvio garsas, sumažėja iki 200–300 metrų.
Tik labai aukštos klasės, kariuomenei skirti duslintuvai gali taip nuslopinti karabino šūvį, kad didesniu nei 200 metrų atstumu jis tampa sunkiai atskiriamas nuo aplinkos garsų.
Ikigarsinė amunicija
Tikėtina, kad ta visuomenės dalis, kuri pasisakė prieš duslintuvų legalizavimą medžioklėje, savo įsivaizdavimą apie šiuos įrenginius formavo remdamasi Holivudo filmais. Juose samdomi žudikai naudoja pistoletus su dideliais duslintuvais ir šūviai nekelia jokio garso. Tačiau tikrovė kitokia – medžioklinių karabinų galia yra žymiai didesnė, todėl visiškai tylaus šūvio pasiekti neįmanoma.
Yra galimybė sumažinti šūvio garsą naudojant duslintuvą kartu su ikigarsiniais šaudmenimis. Kai kurie gamintojai siūlo tokius šovinius populiariausiems medžiokliniams graižtvinių ginklų kalibrams, tačiau tokio tipo šaudmenys turi kelis didelius trūkumus.
Šūvio garsas atsiranda kulkai viršijus garso greitį. Jei kulkos greitis mažesnis, tuomet šūvio garsas yra gerokai tylesnis – tai pasiekiama sumažinus parako kiekį. Tačiau kartu reikšmingai sumažėja kulkos galia ir greitis. Tokios kulkos trajektorija taip pat labai skiriasi nuo įprastinės.
Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo baimintis, kad duslintuvų ir ikigarsinės amunicijos naudojimas lemtų brakonieriavimo masto augimą. Brakonierius paprastai siekia viską atlikti kuo greičiau, saugiu atstumu nuo medžiojamo gyvūno ir kuo nepastebimiau. Ikigarsinė amunicija riboja efektyvaus šūvio atstumą beveik taip pat, kaip ir lygiavamzdis šautuvas. Brakonieriams netinka nei šoviniai, nei ginklai, kuriems reikia ilgo ir sudėtingo darbo prie medžiojamo objekto, nes tokioje neteisėtoje veikloje laikas yra pinigai – t. y. piniginės baudos.
Yra skambėję ir kitų argumentų prieš duslintuvų naudojimą medžioklėje, tačiau visi jie dar mažiau pagrįsti. Medžiotojų organizacijos laikosi nuomonės, kad, kaip ir legalizavus naktinio matymo taikiklius, duslintuvų įteisinimas medžioklėje pagerins medžioklės praktiką.
Ar duslintuvas keičia šūvio balistiką?
Praktiniai eksperimentai parodė, kad duslintuvas pagerina šūvio balistiką. Visų pirma todėl, kad prie vamzdžio galo prisukami modeliai iš esmės pailgina vamzdžio ilgį. Kaip žinoma, kuo ilgesnis vamzdis, tuo šūvis būna tikslesnis.
Antra, šūvio metu susidarančios atatrankos dujos, kurias duslintuvas sulaiko, dalį energijos perduoda kulkai per patį įrenginį – šiek tiek padidindamos jos greitį. Taip pat išsilygina jos trajektorija. Todėl galima teigti, kad duslintuvas teigiamai veikia šūvio balistiką.
Ar duslintuvas sumažina kulkos galią ar greitį?
Tai vienas dažniausių klausimų. Tiesioginis atsakymas – ne. Duslintuvas nedaro įtakos kulkos masei, nes jis montuojamas ant vamzdžio galo, dažniausiai prisukamas sriegiu arba tvirtinamas greito fiksavimo mechanizmu. Jo paskirtis – efektyviai išsklaidyti šūvio metu išsiskiriančių degimo dujų slėgį, sumažinti atatranką ir triukšmą. Todėl energija, su kuria kulka smogia taikiniui, išlieka nepakitusi.
Duslintuvų įtaka kulkos greičiui neseniai buvo ištirta Latvijoje atliktame eksperimente, kai oficialiai kalibruotais prietaisais buvo matuojamas šūvio greitis, naudojant įvairaus kalibro kulkas ir skirtingus ginklus su duslintuvais. Rezultatai buvo stulbinami! Duslintuvo naudojimas padidino kulkos greitį 10 m/s ir daugiau, palyginti su gamintojo nurodytu greičiu ant pakuotės.
Tolimojo šaudymo specialistas iš Latvijos Aivaras Bundzenas, dalyvavęs šiame eksperimente, paaiškino šį fenomeną. Pasitelkęs šampano butelio kamščio analogiją, jis sakė, kad šūvio metu susidariusios dujos, patekusios į duslintuvą, nėra tiesiog išleidžiamos lauk – jos išlaiko savo galią ir suteikia kulkai papildomo pagreičio.
Svarbu naudoti kokybiškai pritaikytą duslintuvą konkrečiam kalibrui – netinkamas modelis gali sukelti netolygų slėgį arba netgi pabloginti šūvio charakteristikas.
Įstatymo pakeitimai ir Aplinkos ministerijos bandymai juos interpretuoti
Gegužės pradžioje Prezidentas pasirašė įstatymo pataisas, kuriomis panaikinamas draudimas civiliams asmenims įsigyti duslintuvus ir naudoti juos medžioklėje. Tai yra visiškai aiškiai įtvirtinta įstatymo pataisose.
7 straipsnio 6 dalies pakeitimai:
„Lazeriniai taikikliai, duslintuvai, išskyrus sportui, medžioklei, šaulio tarnybai ir profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti naudojamus lazerinius taikiklius ir duslintuvus.“
13 straipsnio 11 dalies pakeitimai:
„Lazerinius taikiklius, naktinius taikiklius ir duslintuvus gali įsigyti, turėti ir naudoti asmenys, turintys leidimą laikyti ir (ar) leidimą nešiotis šaunamąjį ginklą sportui, šaulio tarnybai, medžioklei ar profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti.“
Duslintuvas – tai prie šaunamojo ginklo vamzdžio laibgalio tvirtinamas arba į šaunamojo ginklo konstrukciją integruotas įtaisas, kurio pagrindinė paskirtis – slopinti šūvio garsą.
Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (GŠKI) nuostatas, duslintuvai yra laikomi ginklo priedėliais, todėl jiems taikomos analogiškos laikymo, transportavimo ir naudojimo taisyklės, kaip ir ginklams.
Įstatymas nenustato jokių techninių parametrų, pavyzdžiui, garso lygio ribojimų ar leidžiamų kalibrų.
Todėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas visiškai aiškiai nurodo, kad nuo gegužės pirmos dienos kiekvienas medžiotojas turi teisę įsigyti duslintuvą, jį transportuoti ir naudoti medžioklėje. Ginklų ir įrangos pardavėjai jau nuo liepos mėnesio informuoja potencialius pirkėjus apie galimybes įsigyti šią įrangą, todėl niekam neturėjo kilti pagrindo nerimauti.
Išvados
Dėl sėkmingo Vidaus reikalų ministerijos, medžiotojų organizacijų ir kitų suinteresuotų šalių darbo Lietuva žengė svarbų žingsnį link šiuolaikiškos, saugios ir etiškos medžioklės. Duslintuvas nėra vien tik techninė priemonė – tai įrankis, padedantis medžioklę padaryti humaniškesnę ir priimtinesnę visuomenei.
Visų pirma, duslintuvas reikšmingai sumažina šūvio keliamą triukšmą, apsaugodamas medžiotojo ir jo šuns klausą. Tai ypač svarbu ilgesnės medžioklės metu ar šaudant kelis kartus iš eilės. Antra, duslintuvai mažiau trikdo aplinkinius gyventojus. Medžioklė gyvenviečių kaimynystėje tampa tylesnė, todėl didėja ir visuomenės pakantumas medžioklei kaip veiklai. Trečia, tylesni šūviai mažiau trikdo laukinius gyvūnus ir paukščius, todėl medžioklės procesas tampa diskretiškesnis ir draugiškesnis gamtai.
Tokia praktika jau seniai yra norma daugelyje Europos šalių, įskaitant Skandinaviją, kur medžioklė be duslintuvo apskritai neįsivaizduojama. Tai patvirtina, kad tendencija siekti tylesnės, tikslesnės ir etiškesnės medžioklės yra ne tik moderni, bet ir logiška raidos kryptis.
Be to, nerimauti dėl to, kad duslintuvų legalizavimas padidins brakonieriavimo apimtis, nėra pagrindo. Patirtis rodo, kad duslintuvai yra įrankis sąžiningam medžiotojui, o ne įstatymų pažeidėjui.
Per pastaruosius dvejus metus Lietuvos medžiotojams buvo suteikta galimybė naudoti tiek duslintuvus, tiek naktinio matymo taikiklius. Abi šios priemonės gerokai pagerina medžioklės kokybę, tikslumą ir saugumą. Todėl medžiotojų bendruomenė pozityviai žvelgia į ateitį – medžioklė tampa vis humaniškesnė, draugiškesnė visuomenei ir technologiškai pažangesnė.
Lietuvis sumedžioja retą plėšrūną ir kur dingsta medžiotojų pinigai. Pokalbiai apie medžioklę #81
Dar daugiau istorijų, patarimų ir įdomybių iš medžioklės pasaulio! Prasideda 2026 metų prenumerata!
