Aukščiausiasis teismas Kimberlyje, Pietų Afrikoje, priėmė istorinį sprendimą, kuris atveria kelią legaliai ir reguliuojamai tarptautinei prekybai raganosio ragu. Šis sprendimas gali padėti išgelbėti rūšį nuo išnykimo, suteikti finansavimą gamtosaugos priemonėms ir pagerinti kaimo bendruomenių gyvenimą visoje Pietų Afrikoje. Apie tai pranešė danų gamtosaugininkas ir medžiotojas Jens Ulrik Hogh.
Jau daugelį metų tokie ekspertai kaip dr. Džordžas Hiugzas ir dr. Janas Pleyeris tvirtino, kad sprendimas brakonieriavimo problemai yra akivaizdus – leisti etišką prekybą raganosių ragais. Kodėl? Todėl, kad raganosiai neturi žūti dėl savo rago.
Raganosio ragas sudarytas iš keratino – negyvos medžiagos, tokios kaip plaukai ar nagai. Jį galima nupjauti nuo gyvo gyvūno nepadarant jam jokios žalos. Be to, ragas atauga, todėl jis yra atsinaujinantis gamtos išteklius. Ragai periodiškai trumpinami siekiant apsaugoti gyvūnus nuo brakonierių ir traumų. Tokie nupjauti ragai metų metus buvo kaupiami – gamtosaugos požiūriu tai neįsisavintas turtas.
Tuo metu brakonieriavimas toliau naikino raganosių populiacijas. Nepaisant CITES (Tarptautinės prekybos nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių konvencijos) taikomų draudimų, Afrikos raganosiai per pastaruosius dešimtmečius buvo beveik išnaikinti.
Teismas nusprendė, kad CITES išimtis raganosiams, auginamiems gamtosauginiuose ūkiuose, yra Pietų Afrikos teisės dalis. Todėl leidimai eksportuoti ragus iš tokių ūkių turi būti išduodami, o importo leidimo iš priimančiosios šalies nereikia. Aplinkos ministras privalo priimti sprendimą dėl sertifikato per septynias dienas.
Šis sprendimas atvers milijonus dolerių užsienio valiutos srautų, sustiprins visuomeninę gamtosaugą ir leis pelnui iš brakonierių rankų pereiti į gamtos gynėjų rankas.
Pietų Afrikos nacionalinis biologinės įvairovės institutas (SANBI) dar 2019 m. įspėjo: „Mažai tikėtina, kad dabartinis gamtosaugos finansavimas gali būti ilgai išlaikytas… teisėta prekyba turi būti apsvarstyta.“
Dabar gamtosauginiai ūkiai gali bendradarbiauti su bendruomeniniais rezervatais, kur etiškas ragų trumpinimas galės finansuoti tiek laukinės gamtos apsaugą, tiek vietos gyventojų pragyvenimo šaltinius. Šis modelis galėtų atkurti didžiules teritorijas, pagerinti neturtingų kaimo bendruomenių gyvenimą ir skatinti darnų žmogaus bei gamtos sambūvį.
Vis dėlto šis sprendimas sukėlė daug diskusijų tarptautinėje gamtosaugos bendruomenėje. Šalininkai teigia, kad legalizavus prekybą sumažėtų juodosios rinkos kainos, todėl brakonieriavimas taptų mažiau pelningas. Priešininkai baiminasi, kad tai paskatins paklausą ir sudarys sąlygas neteisėtai prekybai pridengti.
Ankstesnė patirtis rodo prieštaringus rezultatus. Kai Pietų Afrika laikinai leido vidaus prekybą raganosių ragais, brakonieriavimo mastai reikšmingai nesumažėjo. Tačiau griežti draudimai per kelis dešimtmečius taip pat nesustabdė raganosių naikinimo.
Pagrindinis klausimas išlieka paklausa. Didžiausia raganosių ragų rinka yra Vietname ir Kinijoje, kur jiems priskiriamos gydomosios savybės, nors mokslinių įrodymų tam nėra. Kol egzistuos juodoji rinka, brakonieriavimas tęsis, nepriklausomai nuo to, ar prekyba bus legali.
Legalizacijos šalininkai pabrėžia kitų rūšių tvaraus naudojimo sėkmės pavyzdžius. Pavyzdžiui, reguliuojama baltųjų raganosių medžioklė Pietų Afrikoje leido jų populiacijai išaugti nuo mažiau nei šimto XX a. pradžioje iki daugiau kaip 18 tūkstančių šiandien.
Oponentai primena dramblių pavyzdį – jų populiacija toliau mažėjo net po to, kai buvo leista vienkartinė prekyba dramblio kaulu. Jie teigia, kad bet kokia legali prekyba sukuria priedangą neteisėtai veiklai.
Medžiotojų ir gamtosaugininkų bendruomenei šis sprendimas kelia esminius klausimus: ar rinka gali išgelbėti rūšį nuo išnykimo? Ar etiška naudoti laukinę gamtą kaip ekonominį išteklių? Ar galima pasitikėti reguliavimo sistema šalyse, kuriose yra didelis korupcijos lygis?
Pietų Afrikos patirtį dabar stebės visas pasaulis. Jei legali prekyba tikrai sumažins brakonieriavimą ir suteiks finansinę paramą gamtosaugai, tai gali tapti pavyzdžiu kitoms rūšims. Jei gi priešingai – paskatins paklausą ir sukurs sąlygas neteisėtai prekybai, tai taps argumentu griežtų draudimų šalininkams.
Jensas Ulrikas Hogas šį sprendimą vadina ne tik teisine pergale, bet ir išsigelbėjimu raganosiams bei drąsiu žingsniu į XXI amžiaus gamtosaugos erą. Laikas parodys, ar šie lūkesčiai pasiteisins.
Dar daugiau istorijų, patarimų ir įdomybių iš medžioklės pasaulio! Prasideda 2026 metų prenumerata!
