Daugumos medžiotojų gyvenime ateina laikas, kai reikia įsigyti graižtvinį šautuvą. Tai atsakingas žingsnis, ir kartais atrodo, kad lengviau susituokti negu išsirinkti tinkamiausią ginklą ir kalibrą. Atsakomybė tokia pat didelė! Įsigytą ginklą reikės naudoti ilgai, nes pirmasis karabinas paprastai perkamas manant, kad juo bus medžiojama iki gyvenimo pabaigos.
Vis dėlto tai pasenęs stereotipas. Vienas patyręs, daug po pasaulį keliavęs medžiotojas kartą pasakė, kad apie medžiotoją galima spręsti iš to, kokius ginklus jis laiko seife. Jo patarimas – niekada nepasitikėti medžiotoju, naudojančiu tik vieno kalibro ginklus. Kodėl? Jo mintis buvo ta, kad universalių kalibrų nėra ir neatsakinga naudoti tą patį kalibrą visose situacijose.
Iš pradžių buvau sumaniusi daryti išsamią kalibrų apžvalgą, bet pasitarusi su kolegomis supratau, kad toliau nei ištakos nueiti nepavyks. Taigi reikia pasakyti iš karto – šis straipsnis patyrusiems šaudymo entuziastams bus nuobodus, nes didelei daliai „paprastų“ medžiotojų kalibrai yra kaip kinų abėcėlė.
Socialiniuose tinkluose uždaviau klausimą apie kalibrus, kad nustatyčiau, koks aspektas galėtų būti įdomiausias, ir gavau atsakymą: „Mane domintų koreliacija: svoris / atstumas / kritimas, graižtva / svoris.“ Truputį sumišusi paklausiau, kokiame kontekste: „Na, pavyzdžiui, 11 g kulka lekia tiek, tokiu ir tokiu atstumu krinta taip…“
Šis medžiotojas naudoja .308 Win Geco Plus amuniciją, problemų visada kėlė tolimi šūviai, paskui kildavo priekaištų sau dėl blogų šaudymo įgūdžių, todėl galiausiai susidomėta koreliacija – kokiu atstumu ir kiek kulka nukrinta. Ši problema turi du sprendimus – vieną sudėtingesnį, vieną lengvesnį. Be šaudymo treniruočių apsieiti bus labai sunku, tačiau kad pradėtum šaudyti iš 300 metrų ar toliau, reikia suprasti, ką kulka daro ties 100 metrų. Kitas sprendimas elementarus.
Atsakymas į medžiotojo klausimą visą laiką buvo prieš akis – ant amunicijos dėžutės. Jeigu konkrečios amunicijos balistiniai rodikliai nenurodomi ant dėžutės, tai visi šie duomenys lengvai randami internete, konkretaus gamintojo tinklavietėje. Jeigu kas nors abejoja nurodytų duomenų tikslumu, be šaudyklos apsieiti bus neįmanoma. Kai minėtam medžiotojui nusiunčiau vienos firmos balistinių rodiklių lentelę, gavau komentarą: „Vajetau! Ir viską reikia mokėti mintinai?“
Šis pasakojimas nėra priekaištas tam, kad medžiotojas neturi pakankamų ar net elementarių žinių apie ginklus, kalibrus ir jų balistiką. Šį kartą labiau noriu papasakoti apie tai, kur ir kaip rasti reikiamą informaciją.
Pavadinimų painiava
Įsigilinkime į kalibrų pavadinimus, kad suprastume, kas yra kas įvairių žymenų maišatyje. Taip pat reikia atsakyti į klausimą, kodėl vieni kalibrai matuojami coliais, o kiti – milimetrais.
Kalibras reiškia šautuvo vidinių vamzdžio sienelių arba kulkos skersmenį. Žinoma, kalbame apie graižtvinius ginklus. Kalibrai matuojami colių šimtosiomis dalimis. Pavyzdžiui, .45 kalibras yra ginklo, kurio vamzdžio skersmuo – 0,45 colio. Taip pat vamzdžio skersmenį galima išreikšti metrine sistema, pavyzdžiui, 7mm Rem Mag. Kalbant apie vamzdžio skersmenį coliais, prie pavadinimo gali būti pridėta santrumpa cal, pavyzdžiui, .22 LR kalibras kartais žymimas .22 cal.
Kalbant apie amuniciją, konkretaus kalibro šoviniams duodamas konkretus pavadinimas. Su ginklais kitaip: pavyzdžiui, „.30 kalibro karabinas“ gali reikšti, kad tai yra vienas iš maždaug 80 skirtingų šios grupės kalibrų. Tas pats tinka ir .22 bei kitų grupių kalibrams.
Kodėl tokia įvairovė?
Pirmieji amunicijos gamintojai turėjo rasti būdų, kaip pavadinti šovinį, nes bendrų kriterijų dar nebuvo. Vienas pirmųjų žymenis kūrė Christopheris Spenceris, per JAV pilietinį karą sukūręs savo vardo dėtuvinį graižtvinį ginklą (angl. Spencer Repeating Rifle). Šio ginklo kalibras buvo žymimas pagal lizdo matmenis, o ne vamzdžio skersmenį, todėl vienas pirmųjų kalibrų buvo Nr. 56 šovinys.
Vėliau šio šovinio pagrindu buvo sukurta įvairių vedinių, nurodant lizdo skersmenį (.56), nes vamzdžio skersmuo gerokai skyrėsi, pradedant .52, baigiant .54. Vėlesni žymenys buvo kuriami pagal šovinio skersmenį: tokiu būdu Nr. 56 tapo .56-56, o jo mažesnės versijos – .56-52 ir .56-50. Žinomiausias yra .56-52, kuriam buvo naudojama 50-ojo kalibro kulka.
Dūminio parako eros šovinių pavadinimai buvo sudaromi panašiai, tik naudoti visiškai kiti matmenys: .45-70, .44-40 ir .32-20 buvo sukurti pagal kulkos skersmenį šimtosiomis colio dalimis, o standartinis dūminis parakas buvo matuojamas greinais. Taip atsirado kulkos svoris greinais: .45-70-450. Ši schema labai išpopuliarėjo ir buvo taikoma ir vėliau, naudojant jau bedūmį paraką. Mūsų dienomis ši sistema irgi naudojama, naujiems kalibrams duodant pavadinimus.
Metrinėje sistemoje pavadinimai nurodo šovinio matmenis, per vidurį dedant daugybos ženklą – tarp vamzdžio skersmens ir šovinio tūtelės ilgio, pavyzdžiui, 7.62×51mm NATO. Tai reiškia, kad vamzdžio skersmuo yra 7,62 mm, o tūtelės ilgis – 51 mm. Tas pats taikoma šoviniui 6.5×55mm Swedish.
Vis dėlto vamzdžio matavimo būdai yra skirtingi: gali būti matuojamas arba graižtvos pagrindo, arba viršutinės dalies skersmuo. Štai .303 British matuojamas graižtvos pagrindo skersmuo, ir jam naudojama 0,311 colio kulka. Skirtumas gana didelis – 7,70 mm ir 7,90 mm. Taip pat .308 Winchester matmenys yra panašūs į 7.62×51mm NATO, bet šie kalibrai nėra tarpusavyje pakeičiami dėl tos pačios priežasties, kad skiriasi vamzdžio skersmens matavimo vieta.
Vis dėlto tai nėra vienintelis kalibrų žymėjimo būdas. Paimkime vieną populiariausių pasaulyje kalibrų .30-06 Springfield. Šio kalibro kulka yra 7,62 × 63 mm, priklausanti 30-ojo kalibro grupei, o 06 reiškia kalibro sukūrimo metus, t. y. 1906. Na, o Springfield reiškia kalibrą sukūrusią kompaniją.
Seniau buvo paprasčiau
Dabar pasirinkti kalibrą sudėtingiau, nes jų tiek daug ir kasmet sukuriama vis naujų, o kai kurie pašalinami iš pramoninės gamybos. Paprasčiausia yra pasirinkti vieną iš dviejų populiariausių pasaulio kalibrų ir ramiai gyventi, nesijaudinant, kad kada nors parduotuvėje galėtų baigtis amunicija.
XX amžiaus 5-ajame dešimtmetyje medžiotojams gyventi buvo daug lengviau – pasirinkimas mažesnis, ir daugiausia būdavo naudojamas 12-ojo kalibro lygiavamzdis. Kalbant apie graižtvinius ginklus, pasirinkimas tuomet irgi buvo gerokai mažesnis. Reikia atsižvelgti į tai, kad bėgant metams buvo išrasta naujų technologijų, parakas tobulinamas, todėl ir 1906 metais sukurtas kalibras atitinka šiuolaikinius reikalavimus, nes yra nuolat tobulinamas. Tai, kas anksčiau laikyta neefektyvu, mūsų dienomis naudojama itin sėkmingai – būtent todėl, kad rodikliai be paliovos gerinami.
Vis dėlto daugelis kalibrų nebegaminami ar nebenaudojami, nes pasirodė esą neefektyvūs. Pavyzdžiui, 1943 metais prof. dr. rer. for. Arvydas Kalninis rašė, kad anksčiau dažniausiai būdavo naudojamas 9,3 × 72 šovinys, į kurį buvo galima dėti iki 2,6 g bedūmio parako R5 ir varinio apvalkalo kulką. Pasak profesoriaus, jo laikais šis šovinys buvo laikomas tinkamu tik stirnoms medžioti. Kad sumedžiotų elnią ar didesnį šerną, šios kulkos galia per maža, o didesnis žvėris kris tik labai tiksliai pataikius iš toli.
Taip pat A. Kalninis rašė, kad jo laikais neretai buvo patariama stambiųjų žvėrių medžioklėje naudoti 7 mm ar net 6,5 mm kulkas, tačiau jis nurodė, kad šias rekomendacijas gana sunku priimti, nes, pataikius ne taip tiksliai, sužeistas žvėris nueina labai toli, todėl profesorius pataria naudoti kalibrą 8×68mm S. Mūsų laikais tai tikrai nėra populiariausias kalibras, nors ir vis dar gaminamas, tačiau 7 mm ir 6,5 mm kulkos kai kuriems kalibrams yra labai populiarios.
Apie kalibrus
Vamzdžio sienelių skersmuo (kalibras) paprastai svyruoja nuo 4,5 mm (pneumatinių šautuvų) iki 18,6 mm (graižtvinių šautuvų). Jie skirstomi į tris pagrindines grupes: mažo 4,5–6,5 mm, vidutinio 7–8,5 mm ir didelio 9–16,7 mm kalibro. Didelio kalibro ginklai, kurių kalibras buvo didesnis nei 10–11 mm, anksčiau pagal naudojamo dūminio ar bedūmio parako žymenį buvo vadinami ekspresais arba nitroekspresais. Dabar šie žymenys nebeaktualūs.
Šovinių .30-06 Spr., .300 Win Mag, .308 Win (0,308 in = 7,82 mm) kalibras yra tas pats. Visiems šiems šoviniams naudojamos kulkos, kurių skersmuo – 7,82 mm. Čia pasirodo istoriškai susiformavusi tradicija skirtingose šalyse skirtingai žymėti kalibrą – vienur jie matuojami ir žymimi pagal mažiausią vamzdžio sienelių skersmenį tarp laukų (7,62), kitur – tarp graižtvų (7,82).
Kiekvienas šovinys ir kalibras turi savo privalumų ir trūkumų.
Dėmesio: šie kalibrai yra skirtingi ir vienas kitu nepakeičiami, nors jų kulkų skersmuo ir vienodas!
Vamzdžio graižtva
Graižtva yra dar vienas rodiklis, apie kurį paprastai sužinoma, kai kyla sunkumų prišaudyti naują ginklą, nes ginklai turi dar ir skirtingas graižtvas. Kulkai stabilizuoti vamzdyje išgręžiama graižtva. Kai kurių kalibrų jos gylis skirtingas, be to, jis nustatomas pagal iš šio vamzdžio šaunamos kulkos kietį. Vamzdžių, kurių kulkos pagamintos iš švino, graižtva turi būti gilesnė (0,25–0,50 mm) nei vamzdžių, kurie skirti šauti kulkomis su pilnu apvalkalu (0,08–0,15 mm).
Vamzdžiai gaminami ir skirtingo graižtvos žingsnio. Skirtingos galios šovinių kulkos pasiekia skirtingą pradinio judėjimo greitį. Norint išsukti lengvą ir greitą plono kalibro kulką aplink savo ašį, reikia trumpesnio graižtvos žingsnio nei sunkioms ir lėtoms storesnių kalibrų kulkoms. Paprastai ginklų graižtva yra dešininė – ji kulką išsuka pagal laikrodžio rodyklę. Graižtvų skaičius gali skirtis – nuo 4 iki 7, bet gali būti ir daugiau.
Kurį pasirinkti? Sudėtingiausias klausimas
Kaip socialinėje terpėje pasakė vienas medžiotojas, kalibro pasirinkimo klausimas yra nesibaigianti diskusija. Todėl ir yra tiek daug kalibrų bei galimybių varijuoti kalibro kulkomis, paraku ir t. t. Ir gerai, nes jeigu nebūtų pasirinkimo, būtų nuobodžiau ir nebūtų nesibaigiančių ginčų ir kalbų dėl to, kieno kalibras geresnis, šaunesnis, tikslesnis…
Taip pat manoma, kad būtų pravartu apšviesti Lietuvos medžiotojus, jog pasaulis neapsiriboja tik .30-06, .308 Win ir .223, egzistuoja ir kitų kalibrų – kiekvieno savi pliusai ir minusai!
Medžiotojas, įsigijęs pirmąjį karabiną, ieško universalaus sprendimo – medžioklei, šaudyklai – už protingą kainą, kad būtų prieinama amunicija. Paklausęs draugų ir pažįstamų patarimo, išgirsta, kad dauguma medžiotojų naudoja kalibrus .308 Winchester ir .30-06 Springfield, kurie Europoje ir pasaulyje yra populiariausi. Jeigu jau visi tokius naudoja, tai ir jaunasis medžiotojas pasirenka vieną jų. Abu šie kalibrai dominuoja visose populiarumo apklausose, bet tai nereiškia, kad medžiotojai renkasi tik juos.
Abu šie kalibrai turi savo privalumų ir trūkumų, kaip bet kuris kitas kalibras, todėl pasirinkimą lemia kiekvieno asmeninis skonis. Panašiai kaip su naujais batais – kol nepavaikščiosi, nesuprasi, kur batas spaudžia. Kaip pirmojo kalibro variantas, .308 Win yra gera alternatyva, nes:
– palyginti gausus amunicijos pasirinkimas;
– nebrangus;
– galima šaudyti ir medžioklėje, ir šaudykloje;
– beveik visuomet galima rasti parduotuvėje.
Šio kalibro minusai daugiausia balistiniai:
– blogesni balistiniai rodikliai nei kitų kalibrų, jeigu norima šaudyti iš toliau;
– jeigu yra tolimatis, tai tolimoms distancijoms galima naudoti kitus, tinkamesnius kalibrus, nes .308 Win kulka staigiai krinta šaunant iš toliau nei 250–300 m;
– yra ir kitų kalibrų, pavyzdžiui, .270 Win arba 7×64, kurių panašūs rodikliai, bet mažesnė atatranka ir geresni balistiniai rodikliai;
– šaunant į didesnį gyvūną iš toliau, kulka praranda energiją, taigi ir šūvis nebūna toks efektyvus.
Palyginimui RWS Evolution Green rodikliai
.308 Win 8,8 g
7×64 8,2 g
.270 Win 6,2 g
.30-06 Springfield 8,8 g
.300 Win Mag 8,8 g
Kriterijai
Norint palyginti skirtingus kalibrus, geriausia naudoti tą pačią kulką, kuri skirtingų kalibrų bus panašaus svorio, žiūrėti balistinius rodiklius iš skirtingų distancijų, kiti palygintini dydžiai yra kulkos greitis ir energija. Amunicijos gamintojų svetainėse visi šie duomenys prieinami nemokamai, lenteles galima sudėti greta, kad lyginti būtų patogiau.
Žurnalo puslapiuose galima palyginti tik nedidelę dalį šių rodiklių, nes nepakaks nė tūkstančio puslapių, norint jas visas apibendrinti. Šį kartą parinkau keletą Lietuvoje populiariausių kalibrų, nenueidama į kraštutinumus – neįtraukiau pačių mažiausių ir didžiausių. Nors medžiotojai patys mėgsta kraštutinumus: vieni mano, kad nieko didesnio kaip .243 Win mūsų sąlygomis medžiojant stambiuosius gyvūnus naudoti nereikia, kiti mano, kad nereikia nieko mažesnio kaip .375 H&H. Kaip visada, reikia ieškoti aukso vidurio.
Įvertinę pateiktus duomenis, matome, kad didesni privalumai – didesnio kalibro. Su .308 Win, kurio iš pateiktų kalibrų balistiniai rodikliai yra prasčiausi, aišku, galima efektyviai medžioti visus Lietuvoje medžiojamus žinduolius, galima net sumedžioti lauke tupinčią žąsį, jeigu to iš tiesų reikia, tačiau intensyviai su šiuo kalibru medžiodamas medžiotojas turės labiau prisitaikyti, skaičiuoti atstumą, kulkos kritimą, taip pat atsižvelgti, kad šaunant į bėgantį gyvūną ir aplenkimas turi būti didesnis.
Šia prasme magnumo kalibrai medžioklėje yra universalesni, t. y. galima drąsiai medžioti bet kurį gyvūną, bet kokiu protingu atstumu, nesijaudinant, kad, pavyzdžiui, ties 200 metrų kulka bus praradusi didelę dalį energijos.
Tai, kad magnumo kalibrai yra skirti drambliams, yra tik mitas, nes šaudant su bet kuriuo iš Lietuvoje plačiai naudojamų magnumų (7mm Rem Mag, .300 WSM ar .300 Win Mag), galimybė sumedžioti gyvūną gerokai padidėja, be to, atsižvelgiant į faktą, kad nemažai medžiotojų šaudymo įgūdžiai yra abejotini. Galimybė, kad briedis už 300 metrų kris, yra didesnė, kai šaunama su .300 Win Mag, negu su .308 Win.
Žinoma, čia galima diskutuoti apie medžioklės etiką ir būtinybę į briedį šauti iš 300 metrų, bet šį kartą kalbame tik apie skaičius. Ir jeigu pataikyta nebuvo labai taikliai, tikimybė, kad gyvūnas kris, yra didesnė šaunant didesniu kalibru. Be abejo, reikia prisiminti, kad magnumas niekada nepakeis neegzistuojančių ar silpnų šaudymo įgūdžių!
Atsižvelgtina į tai, kad gamintojo nurodyta šovinio paskirtis medžioklėje yra rekomendacinio pobūdžio. Kalibru .270 Win sumedžioti mešką įmanoma, jeigu šaunama tiksliai ir šaltakraujiškai, tačiau su .300 Win Mag šansai apsieiti be didesnės adrenalino dozės yra geresni. Be to, kokią žalą mėsai padaro kulka, labiau priklauso nuo pasirinktos kulkos, o ne nuo kalibro dydžio, taip pat atsižvelgtina į pataikymo vietą. Pastebėta, kad net .223 Rem švininė kulka stirnino kūną gali sugadinti labiau nei bešvinė 7mm Rem Mag.
Taigi, sudėjus visus pliusus ir minusus, matyti, kad didžiausi populiariųjų kalibrų pliusai yra būtent amunicijos prieinamumas, nes standartinių kalibrų grupėje šovinių kainos panašios. Patyrinėję didžiausios Baltijos šalių medžioklės reikmenų parduotuvės katalogą, galime susidaryti įspūdį apie kainų ir prieinamų prekių įvairovę.
Kainų palyginimas parduotuvėje Purnavu muiža
Paskirtis
Sumedžioti mešką iš esmės įmanoma bet kokiu kalibru. Čia nekalbame apie mažiausius, tačiau kai kurie kalibrai šaunant, pavyzdžiui, į mešką, bus efektyviausi. Taip pat dideliu kalibru galima medžioti ir stambius, ir smulkius gyvūnus. Reikia suprasti, kad kai kurie kalibrai labiau tinka naudoti treniruotėms šaudykloje ir smulkiems gyvūnams medžioti negu medžioklėje su varovais.
Pavyzdžiui, magnumai idealiai tinka įvairiausiems medžioklės būdams, užtat šaudykloje juos naudoti galima nebent prišaudant. Taigi grįžtame į pradžią: negalima pasitikėti medžiotoju, kuris naudoja tik vieną kalibrą. Čia kalbu ne apie piniginės storį, o apie medžioklės etiką, įvairovę ir kaip dažnai lankomasi šaudykloje.
Pavyzdžiui, medžiotojas su vienu .308 Win kalibru gali medžioti visus gyvūnus iš visų nuotolių, galbūt kartais nuvykti į šaudyklą. Štai medžiotojas, kurio arsenale šalia standartinio kalibro ginklo yra, pavyzdžiui, vienas mažųjų kalibrų – .223 Rem, greičiausiai važiuos į šaudyklą treniruotis. Be lapių, mangutų ir stirnų medžioklės, šis kalibras idealiai tinka treniruotėms, nes paprastai jo amunicija kainuoja pigiau. Jeigu medžiotojas vyksta į šaudyklą treniruotis, žinai, kad juo miške galima labiau pasitikėti.
Be abejo, su dviejų kalibrų ginklais susitvarkyti yra brangu ir sudėtinga: reikia ir dviejų optinių taikiklių, ginklus reikia registruoti, taip pat žiūrėti, kad į medžioklę nepasiimtum netinkamos amunicijos. Todėl medžiotojams palankios šių laikų tendencijos – ginklai keičiamais vamzdžiais: turi vieną ginklą ir vieną nuleistuką, telieka pakeisti vamzdį. Svarbu žinoti, kad keičiantis kalibrų grupėms, reikia keisti ne tik vamzdį, bet ir spynos galą.
Papildomas konkretaus kalibro ginklo vamzdis ir spynos galas atskirai registruojamas ginklo leidime. Galima net vieną taikiklį prišaudyti skirtingiems kalibrams, prisimenant, kiek reikia spragtelėjimų šaunant konkrečiu kalibru.
Išvados
Nėra gerų ar blogų kalibrų, yra tik skirtingi rodikliai ir įvairios galimybės. Kalibrą reikia pasirinkti pagal tai, ką norima medžioti. Jeigu perspektyvos apsiriboja medžiokle varant ir tykant, nešaunant toliau kaip 150 metrų, galima pasirinkti tą patį .308 Win ar panašų šios grupės kalibrą. Jeigu norite šaudyti toliau, galite įsigyti specialų optinį taikiklį, kurį galima prišaudyti iš skirtingų nuotolių, kad medžioklės situacijose nereikėtų skaičiuoti ir burti iš oro.
Taip pat prisiminkite, kad į stambius žvėris iš didelių nuotolių šios grupės kalibrais šauti neetiška – yra didelė tikimybė gyvūną sužeisti, o ne sumedžioti. Jeigu dar nėra kraujasekio šuns, kuris patikrintų kiekvieno šūvio rezultatą, apie didelius nuotolius reikėtų apskritai pamiršti.
Magnumo kalibrai nėra sugalvoti tik dramblių medžioklei – jie skirti gauti kuo geresnius galingo šaudymo rezultatus ir iš tolimų, ir iš artimų distancijų. Vis dėlto magnumai nėra skirti treniruotėms šaudykloje, nes amunicija kainuoja brangiai. Taip pat magnumai iš esmės yra brangesni kalbant ir apie patį ginklą, ir apie amuniciją, tačiau galimybės medžioklėje su šiuo kalibru yra geresnės. Vienas pažįstamas jaunas medžiotojas kaip savo pirmąjį ginklą įsigijo 6.5×55mm kalibro karabiną.
Medžiodamas šiuo ginklu metus, be to, labai efektyviai, jis vis dažniau pagalvodavo, kad reikėtų įsigyti kokį nors magnumo kalibrą. Tai yra paprasta išsilavinusio medžiotojo evoliucija, visuomet ieškant geriausių sprendimų ir galimybių. Pardavėjai dažniausiai klientams rekomenduoja ginklus, esančius čia pat, sandėlyje, bet paklauskite ir padiskutuokite, kokiais kalibrais šaudo jie patys ir kodėl.
Dar vienas svarbus kriterijus, kuris mūsų dienomis tampa vis aktualesnis, yra bešvinė amunicija. Vis daugiau kalbama, kad ateityje švininė amunicija galėtų būti uždrausta apskritai. Todėl gamintojai ir ieško vis naujų bešvinės amunicijos pasiūlos sprendimų. Latvijoje gaminamos labai efektyvios ir patikrintos kulkos Anima Libra, bet tokiu atveju medžiotojas turėtų mokėti amuniciją taisyti pats. Ir visi didieji gamintojai siūlo bešvinių alternatyvų, kurios yra gana efektyvios medžioklėje. Bešvinė amunicija prieinama iš esmės visiems kalibrams, išimtis tik .22 grupė, kurios kalibrai plačiai medžioklėje nenaudojami.
Prieš renkantis kalibrą reikėtų užduoti sau pagrindinį klausimą – ką tiksliai ir kokiomis sąlygomis noriu medžioti? Pagal atsakymą ir rasite sau tinkamą kalibrą.
Medžiotojų daromos klaidos
Reikia prišaudyti kiekvieno tipo šovinį, nes skirtingų gamintojų kitoks kulkos svoris, greitis ir energija. To paties kalibro Norma kulka lėks kitaip nei RWS kulka. Skiriasi ir to paties gamintojo skirtingų tipų kulkos.
Išsirinkite vieno ar dviejų tipų šovinius savo ginklui, prišaudykite kiekvieną ir naudokite tik šias kulkas. Nepatariu rinktis po du ar tris skirtingų gamintojų šovinius. Kiekvieno tipo bus kita pataikymo vieta.
Rinkitės šovinius ne pagal kainą, o pagal balistinius rodiklius ir gamintojo rekomenduojamą paskirtį.
Taikydamiesi į gyvūną, prieš nuspausdami nuleistuką įvertinkite savo galimybes ir kalibro rodiklius. Šaukite tik į aiškiai matomą taikinį, iš žinomo nuotolio ir suprantamomis sąlygomis.
