Laukinių gyvūnų populiacijos didėja. Kad ir ką sakytų gyvūnų teisių gynėjai, visuomenininkai ir internetiniai ekspertai, oficialūs duomenys rodo, kad beveik visų medžiojamųjų gyvūnų rūšių populiacija išaugo.
Mažiau yra tik stirnų ir danielių. Praėjusiais metais, palyginti su 2022 m., gyvūnų skaičius sumažėjo atitinkamai 4862 ir 896. Tikėtina, kad taip atsitiko dėl padidėjusio plėšrūnų skaičiaus. Kaip žinoma, 2023 m. vilkų populiacijos tyrimai parodė, kad Lietuvoje yra ne mažiau kaip 91 vilkų šeima. Praėjusio medžioklės sezono limitas (341 gyvūnas) buvo toks didelis, kad medžiotojai pagal esamus apribojimus ir šiuo metu turimas galimybes negalėjo jo išnaudoti.
Lūšių skaičius niekam šalyje nėra žinomas, nors gyvūnai reguliariai pastebimi miško kameromis ir gyvai. Deja, nėra jokių tyrimų apie lūšių skaičių. Tačiau didžiosios katės buvimą galima nustatyti pagal stirnų skaičiaus pokyčius medžioklės plotuose. Ten, kur pasirodo šis plėšrūnas, stirnos praktiškai dingsta.
Šiek tiek padaugėjo briedžių. 2022 m. Lietuvoje buvo 20 747 šie įspūdingi ir gražūs gyvūnai, o pernai jų buvo 71 daugiau. Tai labai geras rodiklis, atsižvelgiant į plėšrūnų poveikį ir į tai, kaip jautriai briedžiai reaguoja į žmogaus sukeltus aplinkos pokyčius, pavyzdžiui, miškų kirtimą.
Elnių atveju situacija stebina ir yra gana aštri. Tikėtina, kad būtent šių kanopinių ir, žinoma, vilkų padaryta žala bei kompensavimo sistemos trūkumai paskatino pakeisti gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo metodiką, bet apie tai vėliau.
Nauja našta medžiotojams, dronų lobizmas ir elnių daromi nuostoliai. Pokalbiai apie medžioklę #70
Netrukus pasieksime 100 tūkst. elnių! Kaip reguliuosime populiaciją ir jos daromą žalą?
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (AM) interneto svetainėje dabar prieinama praėjusiais metais surinkta informacija. Medžiojamųjų gyvūnų apskaitos duomenimis, 2023 m. šalyje buvo 85 950 tauriųjų elnių. Užfiksuotas populiacijos padidėjimas, palyginti su 2022 m., yra +8650 gyvūnų.
Įdomu, kad elnių populiacijos statistika yra gana tiksli, tačiau duomenų apie šių kanopinių gyvūnų daromą žalą beveik nėra. Todėl sunku spręsti apie tokio skaičiaus poveikį šalies ekonomikai.
Kodėl nepranešama apie žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties plotuose padarytą žalą?
Ekspertai aiškina, kad pagrindinė priežastis ta, jog medžiotojai iš dalies atsakingi už medžiojamųjų gyvūnų daromą žalą ir turi mokėti kompensacijas žemės savininkams.
„Medžiotojai ir ūkininkai tarpusavyje susitaria, kaip spręsti žalos klausimą. Kažkur deramasi dėl kompensacijų grafiko, kažkur nuostoliai padengiami atiduodant sumedžiotų gyvūnų skerdenas arba suteikiant žemės savininkui teisę medžioti atitinkamuose plotuose. Žinoma, su sąlyga, kad jis yra medžiotojas. Todėl nėra jokių ataskaitų apie žalą ir nuostolių statistikos“, – sakė žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas.
Pasak jo, jei kompensacijas už medžiojamųjų gyvūnų padarytus nuostolius mokėtų tik valstybė, būtų daug pranešimų ir statistika būtų labai didelė. „Elnių tikrai yra per daug. Netgi sakyčiau, kad reikėtų panaikinti medžioklės limitus, kad klubai galėtų patys planuoti medžiokles. Nemanau, kad dėl to elniai išnyks ar labai sumažės jų populiacija. Tai suteiks medžiotojams daugiau veiksmų laisvės. Svarbiausia, kad elniai visą laiką nesėdi vienoje vietoje. Jie juda, prisitaikydami prie metų laikų ir maisto prieinamumo“, – sakė ministerijos atstovas.
Pavyzdžiui, dviejų gretimų būrelių plotai. Viename iš jų daugiau miško, kitame – žemės ūkio paskirties žemės. Elnių medžioklės limitai yra maždaug vienodi. Atėjus žiemai, maisto gamtoje sumažėja. Elniai pradeda telktis žemės ūkio paskirties plotuose, kuriuose pasėti rapsai. Bet visi leidimai sėkmingai naudojami medžioklei rudenį ir rapsų laukuose besimaitinančių elnių jau medžioti nebegalima.
Rapsai – labai pelninga žemės ūkio kultūra, todėl ja užsėjami dideli plotai. Elniai mėgsta jais maitintis, nes juose yra daug cukraus ir jų galima gauti žiemą. Be to, elniai nuo rapsų nenukenčia taip, kaip stirnos, ir nenugaišta. Taigi, jų skaičius nemažėja.
„Panaikinus elnių medžioklės apribojimus, elnių skaičius būtų reguliuojamas veiksmingiau. Greitai būtų pasiekta pusiausvyra. Tie klubai, kurie gali sau leisti mokėti šimtus tūkstančių eurų kompensacijų ūkininkams už padarytą žalą, savo žemėje išlaikytų dideles elnių populiacijas. Tie, kurie negali sau to leisti, greitai sumažintų elnių skaičių“, – sakė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovas ir pridūrė, kad panaikinus apribojimus elnių populiacija nenukentėtų. Pasak D. Rybakovo, reikėtų išlaikyti tik briedžių limitus, nes jų skaičius nedidelis, o jų populiacijai didelę įtaką daro plėšrūnai, miško kirtimai ir kiti veiksniai.
Tai reiškia, kad elnių daroma žala žemės ūkio kultūroms greičiausiai nesumažės.
Žalos apskaičiavimo metodikos pakeitimo projektas
Akivaizdu, kad problemą mato ne tik gamtosaugos organizacijos, medžiotojai ir ūkininkai, bet ir Vyriausybė. Birželio mėnesį buvo paskelbtas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir melioracijos statiniams apskaičiavimo metodikos pakeitimo projektas.
Teisės akto projekto lydraštyje teigiama, kad metodikos projektu siūloma:
1. sudaryti galimybę komisijai pasirinkti vertinimo būdą, kuriuo remsis nustatydama medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir (ar) jų atskiroms dalims dydį;
2. atsiradus naujoms technologijoms, įtraukti į Metodikos projektą papildomai bepiločių orlaivių (dronų) vertinimo metodą;
3. nustayti žalos neskaičiavimo ir neatlyginimo atvejus;
4. atnaujinti valstybės pagalbos teikimo gaires;
5. dėl pasikeitusios Metodikos papildomų reikalavimų atnaujinti Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą;
6. atlikti kitus techninio pobūdžio pakeitimus: patikslinti Metodikos pavadinimą, pakeisti teisės akto dėstymą.
Projekto tekstą galima rasti adresu e-seimas.lrs.lt.
Ekspertai mano, kad projektas nepelningas
Kaip rašo portalas Ūkininko patarėjas, aplinkos ir žemės ūkio ministrai ketina keisti Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką ir parengė jos pakeitimų projektą. Žemdirbių, ūkinių gyvūnų laikytojų, miškininkų ir medžiotojų bendruomenės vienbalsiai pripažįsta, kad projektas dar turi būti tobulinamas, nes, kaip pastebėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius, jis – tik „bėdos pakrapštymas“, sprendžiant tik vieną nedidelę problemėlę iš daugelio, tad toks darbas nevertas popieriaus gadinimo.
Rašant šį straipsnį Metodikos pakeitimų projektas vis dar buvo derinamas ir suinteresuotosios šalys galėjo pateikti savo pastabas ir prieštaravimo argumentus.
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis tikino, kad asociacija pastabas dėl Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos metodikos teikė ir dar teiks. Į dalį pastabų, susijusių su miškų ūkio žalos kompensavimu, buvo atsižvelgta, bet ne į visas. „Miškų ūkyje daugeliu atvejų žala yra visai neatlyginama. Pavyzdžiui, atlyginama už pažeidimus, kurie miškuose padaromi tik per vienus metus. Bet miškai auga ne vieną sezoną. Čia – ne žemės ūkio kultūros. Jei žvėrys augančius medelius ir medžius žaloja keletą metų, o per sužalojimus į kamienus įsimeta ligos, tai jie per augimo ciklą, trunkantį ne vienus metus, pradeda lūžti, pūti ir žūsta“, – aiškino A. Gaižutis.
Dėl žalos miško želdiniams ir žėliniams atlyginimo D. Rybakovas pridūrė: „Ši tema iki šiol apskritai nebuvo svarstoma. Bet jei medžiotojai būtų priversti mokėti kompensacijas ir už medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą miško plotuose, medžiotojų kolektyvai nustotų egzistuoti.“
Vilkų daroma žala
Didėjant vilkų populiacijai, didėja ir šių plėšrūnų daroma žala. Žydrūnas Juozapavičius Facebook grupėje STOP vilkų veisimui Lietuvoje paskelbė pastarųjų metų duomenis: „Šiek tiek duomenų iš Žemės ūkio duomenų centro apie vilkų išpuolius ir papjautų gyvulių skaičių 2016–2023 metams. 2022 metų duomenys pasipildė, lyginant su pernai skelbtais.“
Žalos apskaitos metodikos projekte vilkų padarytos žalos kompensavimo mechanizmas grindžiamas de minimis principu. Projekte teigiama: „Kai Medžioklės įstatymo 18 straipsnyje nustatytais atvejais medžiojamųjų gyvūnų, kuriuos medžioti yra uždrausta ištisus metus, arba vilkų padarytą žalą valstybės vardu atlygina valstybės institucijos (toliau – žalą valstybės vardu atlyginanti institucija), vadovaudamosi 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio sektoriuje su visais pakeitimais, 2014 m. birželio 27 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 717/2014 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje su visais pakeitimais arba 2023 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamento (ES) 2023/2831 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai nuostatomis.“
Tai pat pasakyta, kad tuo atveju, kai nereikšminga (de minimis) pagalba teikiama už vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą, iš ūkio subjektų reikalaujama, kad būtų taikytos pagrįstos prevencinės priemonės, pavyzdžiui, įvairios apsauginės tvoros, sarginiai šunys ūkiniams gyvūnams apsaugoti. Nustatant žalos dydį, reikia įsitikinti, kad žalą padarė vilkai ir (ar) stumbrai (nustatyti tiesioginį patirtos žalos priežastinį ryšį dėl vilkų ir (ar) stumbrų elgesio).
Daug pastabų dėl projekto ministerijoms buvo išsakiusi ir Lietuvos avių augintojų asociacija. Jos pirmininkas Rimantas Kairys teigė, kad į kai kurias pastabas buvo atsižvelgta. „Visų avių augintojų nuomonės mes neišsakysime, tačiau tikimės, kad bus numatyta daugiau vilkų ūkiniams gyvūnams padarytos žalos kompensavimo mechanizmo sprendimo būdų. Tikimės, kad vilkų ir vilkų šeimų populiacijos gausą AM spręs iš esmės. Ją išsprendus, valstybei tektų mažiau pinigų mokėti už vilkų padarytą žalą. Pagal esamą dabartinę situaciją vilkų šeimų skaičius yra žymiai per didelis ir jis turi būti reguliuojamas griežčiau“, – teigė R. Kairys.
Mokėti kompensacijas ar sumažinti vilkų populiaciją ir sutvarkyti probleminių vilkų medžioklės leidimų sistemą?
Tai, kad vilkų populiacija Lietuvoje yra per didelė, pripažįsta visi. Na, gal gyvūnų teisių gynėjai nėra tiksliai informuoti ir todėl nesutinka, tačiau moksliniai duomenys rodo, kad dabartinis vilkų šeimų skaičius gerokai viršija rūšies apsaugos plane numatytą minimalų skaičių.
Vilko (Canis lupus) apsaugos plano 36.4 papunktyje teigiama: „Jeigu vilkų yra daugiau kaip 62 šeimos (visa populiacija 500 ar daugiau individų žiemos pabaigoje), populiacijos naudojimas planuojamas taip, kad būtų užtikrintas jos tolygus sumažinimas ir išlaikymas 32–62 šeimų ribose. Nustatomas sumedžiojimo limitas, lygus metiniam prognozuojamam populiacijos prieaugiui arba didesnis, atlikus konsultacijas su nepriklausomomis mokslo ir kitomis suinteresuotomis institucijomis, ar siūlomas nustatyti limitas nesutrukdys pasiekti vilkų populiacijos apsaugos ir valdymo ilgalaikio tikslo ar palaikyti palankią apsaugos būklę). Patvirtinant vilkų sumedžiojimo maksimalų metinį limitą gali būti nustatoma, kad jis naudojamas dalimis, antrosios ir kitų dalių limitai (neviršijus patvirtintos bendros metinės limito normos) peržiūrimi vilkų medžioklės sezono galiojimo laikotarpiu atsižvelgiant į jo panaudojimo rezultatus (palyginus juos su praeitų penkerių metų rezultatais) ir kitus naujus vilkų populiacijos stebėsenos duomenis.“
Dėl kokių priežasčių didėja vilkų populiacija? Nepakankami kelerių metų medžioklės limitai, per trumpas medžioklės sezonas ir t. t. Kokios pasekmės? Vis dažniau stebimi arba sumedžiojami labai ligoti gyvūnai. Pavyzdžiui, sergantys sunkios formos niežais. Vis dėlto svarbiausia, kad vilkai vis saugiau artėja prie žmonių gyvenviečių, ir ne tik sutemus. Ir vis dažniau šie plėšrūnai puola gyvulius ganyklose ir net tvartuose, o nuo jų kenčia ir namų sargai – šunys, nes vilkai išmoko draskyti net grandine pririštus šunis.
Kuo didesnė vilkų populiacija, tuo didesnė dalis gyvūnų nėra susidūrusi su žmonėmis ir jų nebijo.
Vienas garsiausių atvejų, kai vilkai užpuolė avis, šiemet įvyko Lazdijų rajone. Ten plėšrūnas pateko į avių aptvarą, kur sudraskė ir sužalojo kelias avis. Taip pat dingo keletas jaunų ėriukų ir buvo sužeistas veislinis avinas.
Avių augintojas Mantas Jančiukas už valstybės subsidijas savo ūkyje įrengė 1,2 metro aukščio tvorą. Be to, buvo pastatytas elektrinis aptvaras, tačiau visa tai plėšrūnų nesustabdė. Kruviną sceną avidėje užfiksavo vaizdo stebėjimo kamera.
Po šio vilko užpuolimo ūkininkas M. Jančiukas, Manto ūkio savininkas, paprašė leidimo sumedžioti probleminį vilką, kuris buvo išduotas tik po mėnesio 5 dienų. Po tokios pertraukos, vargu, ar medžiotojams pavyktų sumedžioti tą patį vilką, kuris lankėsi gyvulių augintojo ūkyje. Probleminių vilkų problema ir kyla dėl to, kad valdžios institucijos negali arba nenori išduoti leidimo tą pačią dieną, taip sudarydamos sąlygas sumedžioti tą patį vilką, kuris jau užpuolė gyvulius ir, labai tikėtina, kitą naktį sugrįš.
Izcelt Probleminių vilkų problema kyla dėl to, kad valdžios institucijos negali arba nenori išduoti leidimo tą pačią dieną, taip sudarydamos sąlygas sumedžioti tą patį vilką, kuris jau užpuolė gyvulius ir, labai tikėtina, kitą naktį sugrįš.
Supratęs, kad avis užpuolusio vilko sumedžioti nepavyks, ūkininkas nusiuntė Aplinkos apsaugos agentūrai (AAA), ŽŪM, AM, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmams ir Lietuvos avių augintojų asociacijai atvirą laišką, kuriame ragino paaiškinti keletą klausimų:
„Suprantu, kad vadovaujamasi teisės aktais, tačiau juos būtina keisti. Siūlau apsvarstyti tokius siūlymus:
1. Kad leidimai būtų išduoti iš karto po įvykio, kuriuo padaroma žala, kaip, pvz., mano atveju įžūlus vilkas eina į tvartą peršokęs per elektrinius tinklus, nežiūri net uždegtos šviesos ar juo labiau jutiminės šviesos, sudrasko gyvulius, kitus sužeidžia. Ką kalbėti, kad tai kaimo centras.
2. Turi būti sukurtos medžiotojų grupės ar to rajono, ar apskritai Lietuvos mastu, kurie gavus skubų leidimą iš karto reaguotų ir jiems yra suteiktas leidimas medžioti naktį pasišviečiant, kad būtų galima palikti kritusius gyvulius dėl jauko, nes, kaip žinia, vilkas grįžta į tą vietą, kurioje medžiojo, taigi taip būtų tikimybė sumedžioti būtent tą probleminį vilką.
3. Taip pat reikia nepamiršti medžiotojams ar sukurtai specialiai medžiotojų grupei kompensuoti už probleminio vilko medžiojimą ir atliktą darbą, nes tai nėra paprasta medžioklė: tam reikia ir žinių, ir įdėti pastangų budint. Jeigu būtų atsižvelgta į šiuos siūlymus, manau, kad taip medžiojant būtų vėl grąžinama baimė vilkams artintis prie gyvenviečių ir ūkinių gyvūnų, nes dabar nustatytas bendras limitas nebuvo išnaudotas, o iš genetinių tyrimų matome, kiek pagausėjusi vilkų populiacija. Dabar net neišmedžiotas skaičiuojamas metinis prieaugis. Vilkai turi maitintis laukiniais gyvūnais ir stengtis juos gaudyti, o ne rinktis lengvą grobį, ūkinius gyvulius.“
Vilkai ėda avis gyvas, bet ūkininkas bejėgis!
Leidimai turi būti išduoti ne vėliau kaip per dvi dienas
Po to, kai atviras laiškas buvo išsiųstas ir paskelbtas mūsų žurnalo portale Medzioklezurnalas.lt bei kitur, avių apsaugos iniciatorius gavo institucijų atsakymus.
„Seimo Žemės ūkio komiteto atsakymas buvo, kad kreipėtės į atsakingą instituciją ir jie nėra kompetentingi atsakyti į raštą. AAA atsakė, kad Aplinkos ministerija atsakinga už tai ir turi pateikti atsakymą. Žemės ūkio rūmai vieninteliai pasidomėjo situacija ir žadėjo kiek įmanoma paplėtoti tai su atsakingais asmenimis. Na, žinote, AAA tokį raštą dar galima suprasti, o kai atrašo ŽŪM ir net nenori pasigilinti į esamą problemą, tai gan keista pozicija. Ūkininkų problemos tarsi nedomina, tik numesta viskas Aplinkos ministerijai“, – Facebook rašo M. Jančiukas, Manto ūkis savininkas.
Į Manto klausimus AM pagaliau pateikė atsakymą, kuriame teigiama: „Pasibaigus medžioklės sezonui, vilkai gali būti medžiojami gavus leidimą iš AAA. Taisyklės nustatytos Saugomų rūšių naudojimo tvarkos apraše. Šiame apraše numatyta, jog agentūra prašymą svarsto ir išduoda leidimą arba raštu pateikia motyvuotą atsisakymą jį išduoti ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Apie šios tvarkos taikymą išsamesnės informacijos reikėtų kreiptis į agentūrą.“
Ir paskutinę vinį į avių apsaugos idėjos karstą įkalė AAA atsakymas. Primindama teisės aktus, reglamentuojančius saugomų rūšių medžioklę ir naudojimą, AAA priminė, kokius dokumentus ir įrodymus reikia pateikti norint gauti leidimą medžioti probleminį vilką. Pavyzdžiui, turi būti pateiktos atitinkamos savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti vilkų padarytos žalos ūkiniams gyvūnams apžiūros aktų kopijos, kita laisva forma pateikiama informacija apie taikytas įprastas ūkinių gyvūnų apsaugos priemones, jų veiksmingumą, kita vilkų paėmimo iš gamtos būtinumą pagrindžianti informacija arba nurodomas vilkų žalos, padarytos ūkiniams gyvūnams ir gyvūnams augintiniams, atvejų, apie kuriuos informacija pranešime apie vilkų buvimą registravimo anketose elektronine forma pateikta Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie AM, prieiga prie kurios skelbiama tarnybos interneto svetainėje, skaičius ir t. t.
Gegužės 10 d. ir 22 d., t. y. praėjus mėnesiui po vilkų užpuolimo, AAA, gavusi papildomus prašymus, išdavė leidimus medžioti vilkus Giraitės ir Dzūkijos medžiotojų klubų medžioklės plotuose. Praėjus mėnesiui po užpuolimo… Ekspertų teigimu, praėjus dviem dienoms po įvykio Manto ūkyje avis užpuolęs vilkas gali būti už kelių dešimčių kilometrų nuo avių sudraskymo vietos.
Vilkų medžioklės sezonas prasidės netrukus. Kodėl limitas yra toks pat kaip ir praėjusiais metais?
Atsakydama į pastabą, kad leidimai turėtų būti išduoti kuo greičiau, galbūt tą pačią dieną, kai įvyko išpuolis, AAA direktorė Milda Račienė nurodė, kad vadovaujantis Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo 103 punkto nuostatomis, jeigu pateiktas prašymas paimti iš gamtos vilkus Tvarkos aprašo 141 punkte numatytais atvejais (įskaičiuojami tik tie atvejai, apie kuriuos pateikta Tvarkos aprašo 9 punkte nurodyta informacija), agentūra prašymą svarsto ir išduoda leidimą arba raštu pateikia motyvuotą atsisakymą išduoti leidimą ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ūkininkui nusiųstame rašte, agentūra priimdama sprendimus dėl leidimų išdavimo vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir juose nustatytais reikalavimais.
Po šio ilgo ir nesėkmingo susirašinėjimo su valdžios institucijomis M. Jančiukas buvo nusiteikęs gana pesimistiškai: „Nežinau, kokia vėl kova. Reikia laiko, o aš turiu lauko darbų: šienavimas, bendruomenės vasaros renginiai, projektai ir visa kita. Ką daryti su tomis institucijomis, jei jų įgaliojimai yra tik reaguoti per duotą laiką ir net nebandyti įsigilinti arba, matyt, net nežinoti, kaip protingai atsakyti? Ar turėtume paduoti AM į teismą, nes išduoti leidimą medžioti probleminius vilkus yra nelogiška, nes tai visiškai neįgyvendinama? Na, nežinau… Tokia yra situacija. Nematau jokios logikos jų atsakymuose.“
Kur slypi probleminių vilkų problemos šaknys?
Dėl Manto ūkio savininko drąsos viešai pasiaiškinti dėl vilkų išpuolio prieš jo avis, plėšrūnų medžioklės leidimų gavimo epopėjos ir valdžios institucijų reakcijos galima analizuoti, kur slypi problemos šaknys.
Visų pirma, pasenę teisės aktai neatitinka dabartinės situacijos. Jie buvo sukurti tais laikais, kai vilkų buvo nedaug, o griežti apsaugos metodai ir reikalavimai buvo pateisinami. Dabar, kai vilkų Lietuvoje yra beveik tris kartus daugiau, nei numatyta rūšies apsaugos plane, o vilkų išpuoliai darosi vis dažnesni, leidimų medžioti probleminius plėšrūnus išdavimo tvarka turi būti sušvelninta!
Kad sistema veiktų, leidimas turi būti suteiktas užpuolimo aptikimo dieną. Paprastai tai įvyksta ryte, o valdžios institucijos turi kelias valandas prašymui įvertinti ir leidimui medžioti vilką išduoti. O ne kaip dabar – skaičiuoti, ar toje pačioje savivaldybėje buvo du ar daugiau užpuolimų, kokia bendra žala ir nagrinėti kai kuriuos dokumentus. Turėtų būti elektroninė sistema, kurioje savininkas galėtų pateikti įvykio vietos ir sudraskytų gyvulių nuotraukas bei situacijos aprašymą, tačiau valdžios institucijos turi reaguoti žaibiškai, nes tik kitą naktį tikisi sumedžioti už gyvulių užpuolimą atsakingą vilką. Tik kitą naktį jis gali grįžti prie savo grobio. Jei leidimas išduodamas vėliau, tiesiog nėra galimybės sumedžioti konkretaus plėšrūno. Taškas.
Populiacijos kontrolės srityje padėtis apskritai yra įdomi. Žydrūnas Juozapavičius rašo: „Galime pasveikinti AM, kurios sprendimų dėka vilkų populiacija Lietuvoje prie esamų Medžioklės taisyklių tapo nevaldoma. Nuo šiol Lietuva, kaip ir kaimyninė Latvija, tapo vilkus generuojančia šalimi – kaimyninės šalys turėtų pastebėti padidėjusią vilkų, ieškančių sau naujų teritorijų, migraciją, o mūsų šalyje vilkams teks ieškotis teritorijų dar arčiau žmogaus. Sulyginus praėjusio sezono ir šio sezono vilkų sumedžiojimo intensyvumus, matyti, kad vilkų populiacija Lietuvoje yra pasiekusi įsisotinimą. Tikėtina, kad vilkams trūksta naujų saugių teritorijų šeimoms kurti. Tad turėsime daugiau vienišių, ieškančių sau vietos, o tuo pačiu gali suintensyvėti ir vilkų kovos dėl teritorijos, kas buvo stebima prieš keletą metų Jeloustouno nacionaliniame parke – nepaisant galimybės migruoti už parko ribų, vilkų kovos buvo viena pagrindinių priežasčių, lėmusių populiacijos mažėjimą.“
Jau kelerius metus limitai didėja. Jie grindžiami moksliniais tyrimais, kai mokslininkai nustato šalyje gyvenančių vilkų šeimų skaičių. Kaip jau minėta, praėjusį sezoną buvo leista sumedžioti 341 vilką, tačiau to nebuvo padaryta. Kodėl? Taip, oro sąlygos, medžiotojų galimybės ir visa kita turi įtakos, tačiau vilkų apsaugos priemonės turi keistis. Viena jų – sezono trukmė. Dabartinis medžioklės sezonas, medžiotojų ir visuomeninių organizacijų vadovų nuomone, nėra pakankamai ilgas, kad būtų galima sėkmingai valdyti vilkų populiaciją. Sezonas turėtų prasidėti vasarą, kai jaunoji karta palieka urvus ir eina medžioti kartu su suaugusiais vilkais.
!PRENUMERUOKITE žurnalą Medžioklė 2025 metams!
