Aplinkos ministras patvirtino įsakymo Dėl paukščių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo pakeitimus, kuriais nustatyti apsaugos tikslai dar dvylikai paukščių apsaugai svarbių teritorijų ir išplėstas paukščių rūšių geros apsaugos būklės kriterijų sąrašas.
Geros apsaugos būklės kriterijai apibrėžia konkrečius požymius, rodančius, kad paukščių populiacijos ir jų buveinės yra tinkamai saugomos. Šie kriterijai tampa pagrindu vertinant, ar planuojama ūkinė veikla konkrečioje teritorijoje neprieštarauja rūšių išsaugojimo tikslams.
Aplinkos ministerijai pavyko rasti kompromisą tarp miškininkų ir ornitologų, derinant kurtinių tuokviečių apsaugos reikalavimus. Miškų ūkio specialistai akcentavo, kad pirminiai siūlymai buvo pernelyg griežti, tuo tarpu ornitologai įspėjo, jog per didelis reikalavimų švelninimas ateityje gali lemti būtinybę galvoti ne apie apsaugą, o apie rūšies atkūrimą. Atsižvelgus į abi puses, patvirtinti sprendimai, kurie geriausiai atitinka gamtosauginius poreikius.
Pirmą kartą geros apsaugos būklės kriterijai nustatyti kurtinių tuokvietėms, tai yra miško plotams, kuriuose kasmet vyksta šių sparčiai nykstančių paukščių tuoktuvės. Pačios tuokvietės yra registruotos Saugomų rūšių informacinėje sistemoje ir jau dabar saugomos pagal galiojančias miško kirtimų taisykles. Tačiau siekiant išsaugoti perėjimo ir jauniklių auginimo vietų kokybę, būtina aiškiai apibrėžti, kas laikoma tinkama būkle tuokviečių apsaugos zonose. Dauguma jauniklių išperimi ir užauginami netoli pačių tuokviečių.
Vienu iš svarbiausių kriterijų laikoma tai, kad vieno kilometro spinduliu nuo tuokvietės nebūtų plyno ar atvejinio miško kirtimo biržių, didesnių nei 1,5 hektaro. Taip pat numatyta, kad tame pačiame atstume turi dominuoti vyresni pušynai. Pušynai, senesni nei 70 metų, turėtų sudaryti daugiau kaip pusę miško ploto, o dar ketvirtadalį sudaryti brandūs pušynai, kuriuose nevykdomi pagrindiniai kirtimai. Seniausi, gamtinę brandą pasiekę medynai tokiose teritorijose apskritai neturėtų būti liečiami.
Šie papildomi paukščių apsaugai svarbių teritorijų tikslai prisidės prie nykstančių ir prastos būklės saugomų rūšių apsaugos stiprinimo Lietuvoje.
Vakarinis kurtinys Lietuvoje yra viena labiausiai nykstančių paukščių rūšių. Skaičiuojama, kad visoje šalies teritorijoje belikę tik keli šimtai patinų. Rūšis įrašyta į Raudonąją knygą, saugoma visoje Europoje, o jos apsaugai steigiamos Natura 2000 teritorijos. Kurtiniai gyvena palyginti trumpai, todėl net vienas nesėkmingas perėjimo sezonas gali lemti staigų vietinių populiacijų sumažėjimą ar net jų išnykimą.
Tai senų, brandžių pušynų paukštis, pavasarį, kovo ir balandžio mėnesiais, susirenkantis į tas pačias, metų metais naudojamas tuokvietes. Šiose vietose, saulei tekant, patinai leidžiasi iš medžių viršūnių, išskleidžia vėduoklines uodegas, demonstruoja savo jėgą ir varžosi tarpusavyje dėl patelių dėmesio. Kurtinių buvimas laikomas miškų, tvarkomų su pagarba gamtai, ženklu.
Svarbu pabrėžti, kad Lietuvoje kurtinys nėra medžiojama rūšis. Jis taip pat nemedžiojamas ir Latvijoje. Tuo tarpu kai kuriose Skandinavijos šalyse kurtinių, taip pat tetervinų ir snieginių kurapkų medžioklė yra leidžiama ir reglamentuota, todėl dalis Baltijos šalių medžiotojų kartais vyksta į šias valstybes dalyvauti tradicinėse, teisėtose paukščių medžioklėse, griežtai laikantis vietos taisyklių ir kvotų.
Informacijos šaltynis AAD
Svarbu pabrėžti, kad Lietuvoje kurtinys nėra medžiojama rūšis. Jis taip pat nemedžiojamas ir Latvijoje. Tuo tarpu kai kuriose Skandinavijos šalyse kurtinių, taip pat tetervinų ir baltojų bei uolėtųjų kurapkų medžioklė yra leidžiama ir reglamentuota, todėl dalis Baltijos šalių medžiotojų kartais vyksta į šias valstybes dalyvauti tradicinėse, teisėtose paukščių medžioklėse, griežtai laikantis vietos taisyklių ir kvotų.
Skaitykite plačiau ir prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
Naujasis žurnalo numeris jau prekyboje!
