Medžioklė sėlinant, daugelio medžiotojų nuomone, yra įdomiausias ir labiausiai įtraukiantis medžioklės būdas. Ji reikalauja ne tik geros fizinės formos, bet ir labai didelių žinių. Medžiotojas turi suprasti gyvūnų elgseną, gerai pažinoti plotus ir mokėti orientuotis nepažįstamose vietovėse, suprasti, kaip išnaudoti vėjo kryptį ir mokėti maskuotis aplinkoje.
Nukirsti medį, įsibrauti į medžioklės bokšeli kai sumedžoti stirniną. Medžiotojos dienoraštis #22
Dažniausiai vasarą sėlinant medžiojami šernai ir stirninai, rudenį šis būdas naudojamas elnių ir briedžių rujos metu, o žiemą – lapėms medžioti. Kiekvienas metų laikas turi savo ypatumus ir specifiką, kurie gali padėti arba trukdyti medžiotojui. Pavyzdžiui, gegužę, kai prasideda stirninų medžioklė, augmenija dar labai negausi ir nesuteikia pakankamos priedangos – todėl sėlinimas pareikalaus iš medžiotojo daug sumanumo ir kantrybės.
Vis dėlto, be visų medžioklės gudrybių, medžiotojas visuomet turi prisiminti ir teisės aktų reikalavimus. Priminsime, kokie jie yra.
Medžioklės taisykles
Sėlinant – kai prie medžiojamojo gyvūno prisėlinama, gyvūną pabaido ar sustabdo medžioklinis šuo, medžiojamasis gyvūnas priviliojamas viliokliu ar vilbyne. Vandens paukščius, bebrus, ondatras leidžiama medžioti iriantis irkline (nemotorine) valtimi. Medžioklė sėlinant leidžiama tik šviesiuoju paros metu – ne anksčiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip pusantros valandos saulei nusileidus;
Pagrindiniai reikalavimai medžioklėje sėlinant
Medžioklėje sėlinant dalyvaujantys medžiotojai privalo turėti: popierinį medžiotojo bilietą arba skaitmeninio formato medžiotojo bilietą, išduotą naudojantis elektroninėmis priemonėmis per Policijos elektroninių paslaugų sistemą. Turint skaitmeninio formato medžiotojo bilietą, medžioklės metu privaloma su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą su nuotrauka;
galiojantį popierinį medžioklės lapą arba būti užpildžius elektroninį medžioklės lapą Biologinės įvairovės informacinėje sistemoje; galiojantį leidimą laikyti (nešiotis) ginklą ir ginklo, kuriuo medžiojama, pažymėjimą, jeigu medžiojama su šaunamuoju ginklu.
Medžiokle
Medžioklė sėlinant leidžiama tik šviesiu paros metu.
🦌 Šviesusis paros metas prasideda ne anksčiau kaip 1,5 valandos (90 minučių) prieš saulės patekėjimą ir baigiasi ne vėliau kaip 1,5 valandos (90 minučių) po saulės nusileidimo.
🦌 Tamsusis paros metas yra laikotarpis, kai praėjo daugiau nei 1,5 valandos po saulės nusileidimo ir liko daugiau nei 1,5 valandos iki saulės patekėjimo.
Duomenys apie sumedžiotą laimikį privalo būti įrašomi į medžioklės lapą. Jei į medžioklės lapą neįrašyta kiek ir kokių rūšių gyvūnų sumedžiota, laikoma, kad šie gyvūnai sumedžioti neteisėtai, padarant žalos aplinkai (gyvajai gamtai).
Kai medžiojama tykojant arba sėlinant, kiek ir kokių medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiota, į medžioklės lapą įrašomi prieš išgabenant šiuos gyvūnus iš sumedžiojimo vietos arba prieš pradedant juos doroti, atsižvelgiant į tai, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas;
Medžiojant varant, grandine ar katilu ir sėlinant medžiotojai privalo dėvėti ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos viršutinius drabužius arba galvos apdangalus ar liemenes, varovai – liemenes. Medžioklėje varant dalyvaujantis šuo apvelkamas ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos liemene arba jam uždedamas ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos antkaklis, arba šuo pažymimas kitu ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos elementu;
Draudžiama tamsiuoju paros metu (praėjus daugiau kaip pusantros valandos po saulės nusileidimo ir likus daugiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo) medžioti sėlinant, grandine, katilu, varant ir su šunimis, išskyrus kai su šunimi ieškoma sužeisto gyvūno arba su šunimi medžiojami invaziniai žvėrys (mangutai, paprastieji meškėnai, kanadinės audinės, nutrijos ir ondatros);
Draudžiama naudoti lygiavamzdžių medžioklinių ginklų apvaliąsias kulkas ir didesnius kaip 9 milimetrų skersmens šratus, kai medžiojama varant arba sėlinant;
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
