Žurnalo skaitytojai atkreipė dėmesį, kad po aktyvaus pranešinėjimo apie rudųjų lokių apsilankymus, kai vienas iš jų buvo užfiksuotas sostinėje, paskutinis stebėjimas buvo užregistruotas liepos 4 dieną.
Po to pranešimų virtinė nutrūko, tarsi visi lokiai iš šalies būtų dingę. Pažvelgus į Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos sukurtą interaktyvų lokių buvimo pranešimų žemėlapį, matyti, kad pertrauka truko beveik mėnesį. Tikėtina, jog tai susiję su sumažėjusiu visuomenės dėmesiu lokių temai po to, kai situacija Vilniuje buvo sėkmingai išspręsta ir lokys palydėtas už miesto ribų. Kita galima priežastis – liepos mėnesį tęsiasi aktyvus lokių ruja, todėl porą susiradę gyvūnai neturi poreikio klajoti. Trečia priežastis – prasidėjęs javapjūtės ir daržovių derliaus metas, kai maisto gausa sumažina lokių migracijos būtinybę.
Paskutinis pranešimas prieš aktyvumo atsinaujinimą buvo gautas liepos 4 d. iš Varėnos rajono, kur nuotraukose iš šėryklos užfiksuotas palyginti jaunas lokys.
Kitas pranešimas apie didįjį plėšrūną gautas tik rugpjūčio 2 dieną – Kaišiadorių r. užfiksuotas vienas lokys. Rudąjį lokį sufilmavo MB Dubičiai medžiotojo Marius Reklavičiaus miško kamera.
Po vaizdo įrašo ne visiškai aišku, ar tai tikrai lokys. Galbūt medžiotojų klubas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai pateikė papildomų šio stebėjimo nuotraukų, todėl Draugija šį pranešimą su įsitikinimu įtraukė į lokių stebėjimų žemėlapį. Jei yra daugiau nuotraukų, prašome medžiotojus susisiekti su žurnalu ir pasidalinti patirtimi.
Toliau rugpjūčio 7 dieną gautas pranešimas iš Rokiškio rajono, kur šėrykloje lokį užfiksavo miško kamera.
Trečiasis pranešimas – praėjusio šeštadienio, rugpjūčio 16 dieną, iš Rakštonių kaimo Kupiškio rajone. Čia medžiotojų įrengtoje šėrykloje apsilankė maždaug 2–3 metų amžiaus lokys, ieškojęs maisto.
Susisiekus su Aplinkos ministerija, žurnalas paklausė, kuo paaiškinamas visiškas pranešimų apie lokių pastebėjimus sustojimas po jų apsilankymo sostinėje, ir kaip apskritai institucija, atsakinga už gamtos apsaugą ir medžioklės priežiūrą, vertina gyventojų aktyvumą fiksuojant didžiųjų plėšrūnų stebėjimus.
Ministerijos atstovai pabrėžė, kad rudieji lokiai nėra įprasti gyvūnai Lietuvoje. Pranešimai apie juos sulaukia visuomenės susidomėjimo, ir nebūtinai tik baimingų reakcijų. Yra daug ir pozityvių, realistiškų situacijos įvertinimų, raginimų pasidžiaugti, kad kadaise išnykusios rūšys sugrįžta.
„Padidėjęs pranešimų skaičius nebūtinai reiškia, kad tokiu pačiu mastu padaugėjo ir pačių gyvūnų. Tai pirmiausia siejama su didesniu stebėjimo kamerų naudojimu medžioklės plotuose, sodybose ir kitur“, – rašoma Aplinkos ministerijos atsakyme žurnalui Medžioklė.
Aptariama, kad Lietuvoje šiuo metu gali gyventi nuo kelių iki keliolikos rudųjų lokių. Kai kurie specialistai mano, kad nuolatinių gyvūnų skaičius svyruoja apie 10–15 individų, tačiau perėjimo laikotarpiu jų gali būti daugiau, nes dalis užklysta iš Latvijos ir Baltarusijos.
Aplinkos apsaugos departamentas, vykdydamas aplinkos ministro nurodymą, parengė bendrų veiksmų su Laukinių gyvūnų globos centru, Lietuvos policija ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, Aplinkos apsaugos agentūra taip pat savivaldybėmis
schemą, kuri be kitų dalykų numato ir visuomenės informavimo veiksmus svarbiuose etapuose, kai didieji plėšrūnai patenka į urbanizuotą aplinką. Šių institucijų bendradarbiavimas bus nukreiptas į tai, kad gyvūnai būtų saugiai grąžinti ar perkelti į jiems tinkamą
aplinką arba būtų imamasi kitų būtinų veiksmų dėl gyvūnų gerovės ir apsaugos.
Taip pat pažymima, kad ministerijai pavaldžios įstaigos yra parengusios ir išplatinusios visuomenei rekomendacijas, kaip elgtis pastebėjus didžiuosius plėšrūnus.
Aplinkos ministerijos rekomendacijos, ką daryti sutikus rudąjį lokį
Remiantis oficialia informacija, skelbta Aplinkos ministerijos pranešime „Aplinkosaugininkų patarimai gyventojams: kaip elgtis sutikus laukinį gyvūną?“ (2025‑06‑23):
Saugus atstumas. Nepvykite arti, neliesti, nebandyti fotografuoti ar filmuoti.
Nedaryti jokių veiksmų, kurie galėtų išgąsdinti — netrūkkite, nestatykite gyvūno į kampą.
Globojantis elgesys — lokys ant užpakalinių kojų gali tiesiog aiškintis aplinką, ne rodyti agresiją.
Jei lokys pradeda artėti, elkitės ramiai, nepanikuokite: stovėkite tiesiai, nekelkite panikos, o būdami grupėje — susiburkite, kad atrodytumėte didesni.
Nekvieskite šunų, nekeiskite vietos staigiais judesiais.
Pastebėjus lokį, nedelsiant praneškite skubiosios pagalbos telefonu 112.
Įstatymas, draudžiantis kasti duobes, ir VMU reikalavimai medžioklės infrastruktūros įrengimui
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
