Labai dažnai medžiotojų nuomonė apie galiojančius teisės aktus rodo nepasitenkinimą ir nepasitikėjimą, nes šie teisės aktai didele dalimi primena sovietmečio reglamentavimą. Pastaraisiais metais medžiotojų organizacijos kartu su Aplinkos ministerija ėmėsi daug iniciatyvų, kad ištaisytų šią situaciją – buvo atnaujintos medžioklės taisyklės ir kiti teisės aktai, pritaikyti prie šiuolaikinės pasaulio ir medžioklės ūkio situacijos..
Viena iš aktualiausių temų – augančios vilkų populiacijos valdymas. Dėl medžiotojų ir mokslininkų pastangų šių plėšrūnų skaičius Lietuvoje išlieka stabilus, turintis augimo tendenciją. Tai patvirtina sumedžiotų vilkų DNR tyrimų duomenys, ūkininkų, medžiotojų, miškininkų ir eilinių Lietuvos gyventojų stebėjimai bei pranešimai apie vilkų buvimą ir jų daromą žalą.
Kaip pažymi mokslininkai – kuo didesnė vilkų populiacija, tuo daugiau individų, kurie niekada nebuvo susidūrę su medžiotojais ir nejaučia baimės žmonių atžvilgiu. Kita svarbi detalė – didesnėje plėšrūnų populiacijoje pirmiausia didesnė konkurencija dėl maisto, antra – procentiškai daugiau sergančių ar sužeistų gyvūnų. Trečia – tankiose populiacijose greičiau plinta ligos, pavyzdžiui, niežai, kurie gali tapti net gyvūno mirties priežastimi. Dažnai šie sergantys, sužeisti arba seni ir vieniši vilkai tampa vadinamaisiais probleminiais vilkais. Jų daroma žala ūkininkams, auginantiems ūkinius gyvūnus, jau seniai tapo diskusijų objektu, o dabar tai vainikavosi atitinkamais medžioklės taisyklių pakeitimais.
2025 m. kovo 18 d. aplinkos ministras patvirtino įsakymą, kuriuo pakeisti Lietuvos Respublikos medžioklės taisyklių 58.33 ir 19.2.1 punktai.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija trumpai paaiškina, kad pagal šiuos pakeitimus leidžiama, medžiojant plėšrūnus, viliojimo vietoje palikti sumedžioto arba kitaip žuvusio elninio žvėries ar paukščio kūną ar jo dalis.
Taip pat leidžiama toje vietoje, kur plėšrūnas papjovė ūkinį gyvūną, palikti ūkinio gyvūno kūną ar jo dalis – tiek, kiek tai leidžiama pagal Šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių tvarkymo ir apskaitos reikalavimus, patvirtintus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. B1-190 „Dėl Šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių tvarkymo ir apskaitos reikalavimų patvirtinimo“.
Pagrindinis šių pakeitimų tikslas – sudaryti galimybę operatyviai spręsti probleminių vilkų klausimą tose vietovėse, kur fiksuojami ūkininkų gyvulių užpuolimai. Remiantis naujaisiais taisyklių punktais, medžiotojai galės plėšrūnų priviliojimui naudoti nugaišusių ūkinių gyvūnų liekanas, taip pat kanopinių žvėrių medžioklės atliekas bei ne gyvus medžiojamuosius ar ūkinius paukščius ar jų produktus.
Tuo pačiu šie pakeitimai sudarys daug platesnes galimybes efektyviai kontroliuoti smulkiųjų plėšrūnų populiacijas. Konkrečiai – teritorijose įrengus plėšrūnų viliojimo vietas, ten dabar visiškai teisėtai bus galima naudoti sumedžiotų kanopinių žvėrių liekanas.
Šie pakeitimai yra labai svarbūs tiek medžioklės, tiek gamtos apsaugos kontekste, nes smulkiųjų plėšrūnų populiacijos išplitimas kelia grėsmę ne tik ant žemės perintiems paukščiams, ūkiniams paukščiams, smulkiems laukiniams gyvūnams ir stirnų jaunikliams, bet ir visai biologinei įvairovei. Tokie plėšrūnai kaip lapės ir mangutai aktyviai platina įvairias ligas, įskaitant niežus. Niežai gali būti gyvūnų žūties priežastis, nes dėl ligos jie dažnai suserga antrinėmis infekcijomis, kurios juos ir pražudo.
Naudojant gyvūninės kilmės jauką, plėšrūnų medžioklė tampa itin efektyvi ir reikalauja daug mažiau laiko bei pastangų iš medžiotojo, leidžiant pasiekti žymiai geresnių rezultatų.
Taip pat tikimasi, kad šių pakeitimų dėka pavyks sumažinti vilkų daromą žalą ūkininkams. Šis sprendimas yra labai svarbus ir valstybės ekonomikos požiūriu, nes nemaža dalis ūkininkų, ypač auginančių avis ar ožkas, jau atsisakė arba planuoja atsisakyti šios veiklos būtent todėl, kad nebematė galimybės kovoti su nuolatiniais ir žalingais vilkų išpuoliais.
Jūsų naršyklė Safari yra pasenusi! Rekomenduojame atsinaujinti, kad matytumėte visą šios svetainės turinį. Arba galite naudoti kitą populiarią naršyklę, pvz., Google Chrome ar Firefox.
