Laukinių gyvūnų pavojus keliuose: kodėl gegužę nelaimių padaugėja ir ką daryti susidūrus
Kiekvieną pavasarį Lietuvos vairuotojai susiduria su padidėjusia rizika kelyje – netikėtai į važiuojamąją dalį išbėgantys laukiniai gyvūnai tampa ne tik vairuotojų siaubu, bet ir dažnu eismo įvykių kaltininku. Statistika rodo, kad gegužės mėnesį tokių susidūrimų žymiai padaugėja, o žalos mastas auga kiekvienais metais.
Pasak Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos skyriaus patarėjo Sigito Mikėno, didesnį pavojų gegužę pirmiausia lemia gyvūnų biologija. „Tai metas, kai praėjusių metų jaunikliai sulaukia maždaug vienerių metų amžiaus ir yra paliekami vieni, nes jų motinos eina atsivesti naujų jauniklių. Biologiškai tai yra natūralus procesas – motina instinktyviai atstumia ankstesnę vada, kad užtikrintų naujos palikuonių kartos išgyvenimą. Jauni gyvūnai, neturėdami pakankamos orientacijos aplinkoje, ima blaškytis, ieško maisto ar žinomų vietų ir dažnai atsiduria šalia kelių arba išbėga į važiuojamąją dalį“, – aiškina specialistas.
Susidūrimų metu dažniausiai žūva stirnos, elniai, briedžiai ir šernai, bet taip pat pasitaiko smulkesnių gyvūnų, tokių kaip lapės ar barsukai. Ypač pavojingas metas – temstant, auštant ar naktį, kai gyvūnai aktyviausiai juda, o vairuotojams sunkiau juos pastebėti. Gyvūnas gali netikėtai išbėgti į kelią ir sukelti rimtą avariją.
Situaciją sunkina ir tai, kad gyvūnų populiacijos Lietuvoje auga, ypač elninių žvėrių. Pasak draudimo bendrovės atstovo Sauliaus Abraškevičiaus, praėjusiais metais vairuotojams dėl susidūrimų su gyvūnais teko patirti daugiau nei keturių milijonų eurų žalų. „Palyginus su ankstesniais metais, šis skaičius rodo ryškų augimą. Tai aiškus signalas, kad situacija blogėja, o vairuotojams būtina išlikti budriems“, – teigia jis.
Jei susidūrimas visgi įvyksta, labai svarbu tinkamai reaguoti. Pirmas žingsnis – skambutis numeriu 112 ir kuo tikslesnis aplinkybių apibūdinimas. Reikia nurodyti vietą, gyvūno rūšį, ar jis žuvo, ar gyvas, ar trukdo eismui. Toliau informacija perduodama Aplinkos apsaugos departamentui ir medžioklės plotų naudotojams.
Jeigu gyvūnas žuvo, jis turi būti utilizuotas. Jei dar gyvas – į vietą gali būti iškviesti laukinių gyvūnų globos centro veterinarai, kurie vertina galimybę jį gydyti. Pačiam vairuotojui rekomenduojama neliesti gyvūno, pažymėti įvykio vietą (jei tai saugu) ir, esant galimybei, padaryti nuotraukas.
Draudikai taip pat primena: būtina fiksuoti įvykio aplinkybes, pranešti apie įvykį policijai ir savo draudimo bendrovei. Tik tada galima tikėtis tinkamai įvertinto ir kompensuoto nuostolio.
Atsargumas kelyje, ypač anksti ryte ar vėlai vakare, išlieka pagrindine priemone išvengti susidūrimų su gyvūnais. O gegužę – budrumo reikia dar daugiau.
Visas pokalbis – LRT laidoje Laba diena, Lietuva. Žiūrėkite portale Lrt.lt
Ką daryti, jei kelyje partrenktas laukinis gyvūnas?
Jei vis dėl to per susidūrimą laukinis gyvūnas sužeidžiamas ar nugaišta, vairuotojas privalo apie tai kuo skubiau pranešti bendruoju pagalbos centro telefonu 112 ir informuoti apie gyvūno būklę bei nurodyti kuo tikslesnę įvykio vietą. Pagalbos centro perduotą informaciją Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybos specialistai įvertina ir perduoda pranešimą atitinkamai organizacijai.
Jei medžiojamasis laukinis gyvūnas susidūrė su transporto priemone medžioklės ploto vienete, remiantis Medžioklės įstatymu, jis perduodamas už ploto vienetą atsakingo medžiotojų būrelio žiniai.
Tais atvejais, kada laukinis gyvūnas kliudomas transporto priemonės ne medžioklės ploto vienete, dėl sužeisto gyvūno pranešama Gyvūnų globėjų asociacijai, kurios specialistai įvertina gyvūno būklę ir pagal poreikį skiria reikiamą gydymą.
Pranešus apie partrenktus nebegyvus laukinius gyvūnus miesto teritorijoje iškviečiami įmonės, su kuria miesto savivaldybė yra sudariusi sutartį, specialistai.
Gegužę – tik geriausios naujienos medžiotojams. Miško naujienos #4
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
